pelė́ti, -ė́ja (pẽli, pẽla), -ė́jo intr. K, Dov, Vdn trauktis pelėsiais: Kai tik drėgna, ir pẽli Dkš. Drėgno[je] trobo[je] drabužiai pelė́[ja] Als. Vasarą ilgiau negalima išlaikyt duona – pẽli Sug. Neišrūgus duona greičiau pẽli Ėr. Duona, žirniai pelė́[ja] J. Grūdai viešnių ir slyvų dėl savo kiautų ne teip veikiai pela ir genda kaip grūdai obulų ir grūšų S.Dauk. Neišdžiūvęs šienas negerai: tada kaista, pẽla Dkk. Pelu SD253. Tai ir pas jus duona nèpeli (neužsistovi, greitai suvalgoma)! Lp. Pelės drobelės aukštam svirnely [nekilnojamos, nevartojamos] JD468. Vieną kartą paveizėjau – jau bevystąs, bepelėjąs [vainikėlis] TDrVII34.
| prk.: Jūs, mergiotės, nepelėkit (nebūkite užsidariusios, drovios), į mane geriau žiūrėkit! LTR(Antz).
apipelė́ti intr. I, K; Q81 apsitraukti pelėsiais: Apipelė́jusi duona, atiduok kiaulei Šv. Kaži ko apipelė́jo uogos Krš. Apipelė́jo šulai kubilo, o apimąsavo viršus rasalo J. Appelėju R308. Appelu R371. Apipelėjęs SD228.
įpelė́ti intr. smarkiai apipelėti, įsiskverbti pelėsiams: Sienos inpelė́ję Vdš. Neįpelė́[ja] žemė, nebūs grybų Pp.
išpelė́ti intr. būti pelėsių sunaikintam, suardytam: Tas gaspadorius atsisuka, žiūri, kad ir jį veja baltas, su išpelėjusiom (išpuvusiomis) akim nabašnykas SI406.
nupelė́ti intr.
1. apsitraukti pelėsiais: Lygu nupelėjęs arklys plesnus vadinas Ggr. Nepuiki kumelė – lygu nupelėjusi Šts.
2. iškaisti, sušilti, išprakaituoti: Jau visas nupelė́jęs, o vis dar bėga Vrn.
papelė́ti intr. šiek tiek apsitraukti pelėsiais: Sula papelė́jusi, kad avižoms nebuvo apipilta rauginant Šts. Nesveika duoti gyvuliams papelėjusį pašarą rš. Gramdė papelėjusius sūrius, dėjo sviestą į molinius dubenėlius J.Marc.
| prk.: Senis per senatvę jau papelėjo (nebejudrus, menko proto) Ps.
pérpelėti intr. kiaurai persiskverbti pelėsiams: Ir pluta [duonos] perpelėjus Ėr.
pripelė́ti intr. J, Mrc priaugti pelėsių: Pripelėjusi bačka N. Nekabink nitnėko, o visa kerčia pripelė́jusi Užv.
| prk.: Galvelė pripelėjusi (mažo proto, pasenęs) Nt.
supelė́ti intr. K, Vdš; Q558, SD347, R apsitraukti pelėsiais: Duona… buvo kieta ir supelėjusi CII427. Pyragas supelė́jo, o miltai, javai suplekėjo J. Kur drėgna, te duona greit sùpela Mžš. Supelėjusių grūdų negalima maišyti su sveikais rš. [Avių mėšlas] bestovėdamas pabąla, supeli A1884,78. Ką sakė apynelis, ant drobulės dedams? – Jei tu muni nevėdinsi, čia pat supelėsiu D16. Tarp kitų bažnyčios daiktų atrado supelėjusį užrašą M.Valanč. Supelėjusių (seniai laikomų) pinigų turėjo Žem. Oi vainike, vainikeli, dėl ko greitai supelėjai? – Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau (d.) Pp. Supelėjo kamanėlės ant žirgo galvelės JD626.
| prk.: Visos mergos ištekėjo, o berniokai supelėjo LTR(Slk). Supelėjusi senmergė J.Gruš. Supelė̃s šita merga, par tėvus begyvendama Užp.
^ Kad tu supelėtum! (keik.) Ds.
užpelė́ti intr. apsitraukti pelėsiais: Ažpelė[jo] duona Dglš. Nevalgot kopūstų – storai užpelė́jo Vb.
| prk.: Tie rugeliai nederėjo, mano dukrelė tai ažpelėjo (nutekėjusi į dieverio namus, iš vargo suseno, užskurdo) LTR(Dkšt). Šoko iš miego su užpelėjusiom (užmiegotomis, užgriuvuslomis) akimi Nč.