vilki̇̀mas sm. (2) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, FzŽ380, PolŽ1281; D.Pošk, GTŽ, vilki̇̀mos ind.
1. refl. → 1 vilkti 1 (refl.): Pastrugink [kelnes], tas vilki̇̀mos žeme labai bjauriai Krš.
2. → 1 vilkti 3: Antru vilkimù paėmėm viską (visus medžius iš miško) Šk. Ėjo žmonės ne tik lietaus išgrauža, o korėsi stačiai į skardį, suko palei rąstų vilkimo griovį J.Balt. Viena iš įdomiausių apeigų yra trinkos vilkimas per kaimą, užvežant ją į kiekvieną kiemą (toks Kalėdų paprotys) rš. Tas bluko vilkimas toks tebuvo, kad mergės ir vaikiai giedojo juokais „bernelius“: tabalai, tabalai, visi garbin tavi Dr.
3. → 1 vilkti 4.
ǁ PolŽ125 Vilkimo lynas PolŽ33.
4. → 1 vilkti 6: Ta čia y[ra] veltuo, ka tas vienas vilki̇̀mas neapsimoka Trk.
| Vien iš pieno vilki̇̀mo nepragyvensi, i ka dar tujau apmokėtų Krš.
5. refl. Rdn → 1 vilkti 11 (refl.).
ǁ Ta tavo vilki̇̀mos į tokias tolybes Krš. Tas vilki̇̀mos visur mun pasiutimą kela, senis tura sėdėti Krš. Pasiutęs vilki̇̀mos visų į tokius sprogimus, nora gerti visi kaip šunys Šv.
6. → 1 vilkti 21: Atsibodo mun tie [vaiko] vilki̇̀mai, motyna tevelkie Krš.
7. → 1 vilkti 27: [Vidmantas] stebėjos, pats nejusdamas savo vilkimo Vaižg.
antvilki̇̀mas sm. (2); S.Dauk → 1 antvilkti 1: Šešias nedėlias vienu antvilkimù nešiosi Slnt.
apvilki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. D.Pošk, K, LL124, KŽ → 1 apvilkti 2: Iškada tik motynos apvilki̇̀mo (vėl vaikas prišlapino kelnes) Vdk.
| refl. D.Pošk, N, K, Š, NdŽ, KŽ.
2. drabužis.
| col. NdŽ.
ǁ refl. drabužis: Angierka – tai apsivilki̇̀mas, toks puspaltis su vota PnmR. Apsivilki̇̀mai buvo kitoniški, negi kaip dabar Alz. Aure, kokie mergų apsivilki̇̀mai – lig žemės! Mžš. Žiemą reikia apsivilki̇̀mų ir apsiavimų Ėr. Marškiniai drobiniai, kelnios drobinės, ir apsivilki̇̀mai – visi namų darbo Šmn. Liepė suieškoti kokį nors apsivilkimą Vaižg.
| col. H156, Sut, Š, NdŽ, KŽ: Būdavo, nešiojam žiemą [kailinius], labai geras apsivilki̇̀mas Kvr. Sūnus ataveža apsivilki̇̀mo, autuvo, man užtenka Skdt. Jų toks apsvilki̇̀mas ČrP. Apsivilki̇̀mas da nepigus Ėr. To apsvilki̇̀mo prispirkus – kada ir išvilkės Aln. Ir apsvilki̇̀mo palig savo amžiaus turiu Kb. Motriška tura veizėties apsivilki̇̀mo i švarumo – taip buvo, taip būs Krš. Niekas nemeilu – nei apsrišimas, nei apsvilki̇̀mas Dglš. Kaip tu nuvažiuosi tokiuo apsvilkimù?! Sdk. Apsvilki̇̀mas reiks duot tau koks, gryna atejai Klt. Nei boba, nei velnias – su šitokiuo apsivilkimu Ds. Nuėjęs užkuriom ir visą savo apsivilki̇̀mą nusivežė Ps. Milelius ausdavom: gi apsivilki̇̀mas ir vyram, ir moteriškėm Kp. Nieko neturėjo: nei padabno apsivilki̇̀mo, nei apsiavimo – skurdas amžinas Pnm. Jaunysta: reik apsivilki̇̀mo, reik apsiavimo Brt. Dabar tai ką gi, lopiniuoti visokie, negražus apsvilki̇̀mas Dgč.
^ Koks darbas, toks apsivilki̇̀mas Dt.
3. SD1135 užvalkalas, apvalkalas: Dar yra vienas paduškaitės apvilki̇̀mas Graž. Nupirk antklodei apvilki̇̀mą Bgt.
| col.: Ir patalynės (nj.) buvo drobinės, ir visas apvilki̇̀mas drobinis Kpr.
4. akių valkius: Kai apvelka akį, tai tas apvilkimas vadinasi valkius Mrj.
◊ akių̃ apvilki̇̀mas; LzP apgavimas: Kningas gi spausdintas ruskomis literomis įgydavo lietuviai dėl apvilkimo akių TS1899,1(Vaižg). Koks čia akių apvilkimas, kad teip kalba Pn.
atsivilki̇̀mas sm. (2) Skr → 1 atvilkti 5 (refl.): Na, jau ir neatsivilki̇̀mas nežmoniškas – kada mes jo jau laukiam Vad. Ta tų vaikų neatsivilki̇̀mas – gali i numirti i vėlek atsikelti Krš.
įvilki̇̀mas sm. (2) DŽ1; S.Dauk
1. NdŽ, KŽ → 1 įvilkti 1.
2. M, NdŽ → 1 įvilkti 6.
išvilki̇̀mas sm. (2) DŽ1; Sut, N → 1 išvilkti 9.
| refl. KI33.
nuvilki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. NdŽ, KŽ → 1 nuvilkti 1.
2. Sut, N, NdŽ, KŽ → 1 nuvilkti 7: Skelbiu vieno nuvilki̇̀mo baltinius Vrn.
| refl.: Visas mano kūnas nuo karščio ir šalčio reikalaujantis tikro apdaro, kurio apsivilkimas ir nusivilkimas kiekvieną dieną turintis man ligi gyvo kaulo apkyrėti J.Balč.
3. → 1 nuvilkti 8: Gėdiškas nuvilkimas po akim visų žmonių DP169.
pavilki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. NdŽ, KŽ → 1 pavilkti 1.
| refl. NdŽ.
2. refl. Rdn → 1 pavilkti 6 (refl.): Pastipęs nepasivilki̇̀mas, visai subinę atkišusi Krš. O ta muno nepasivilki̇̀mas, sustyrusi kaip sena kumelė Krš.
3. NdŽ, KŽ → 1 pavilkti 9.
pérvilkimas sm. (1) DŽ1
1. NdŽ → 1 pervilkti 1.
2. NdŽ → 1 pervilkti 4.
| refl. NdŽ.
3. SD1146 uždelsimas, užvilkinimas.
privilki̇̀mas sm. (2)
1. → 1 privilkti 3: Privilkimẽlis dovenų – visa kerčia užversta! Krš.
| refl.: Velnio kningų prisivilki̇̀mas, visokių visokiausių Krš.
2. refl. → 1 privilkti 6 (refl.): Prisivilki̇̀mas bobų, tikras jomarkas Krš.
suvilki̇̀mas sm. (2) DŽ1 → 1 suvilkti.
užvilki̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1
1. KŽ → 1 užvilkti 1.
2. refl. NdŽ → 1 užvilkti 5 (refl.).
3. NdŽ, KŽ → 1 užvilkti 6.
| refl. NdŽ, KŽ.
4. refl. drabužis: Kokie dabar užsivilki̇̀mai ir apsiavimai! Ėr. Mačiau kunigą ateinant su baltu užsivilkimù Ps.
| col. NdŽ, Lnkv: Viską jis pralaka, užtat ir neturi šiltesnio užsivilkimo par rudeninį Srv. Kepurės tai milicnykų, o užsivilki̇̀mas kareiviškas Kpr.
5. Kpč užvalkalas: Seniau užvilki̇̀mai an patalų, an paduškų gi buvo naminiai viskas Pns. Užvilki̇̀mai buvo lininiai Graž. Užvilki̇̀mą pagalvės išardėm, dvi skareles padarėm Snt.
6. akių valkius: Par plunksną pūsk ing akį [sugrūstą cukrų ir imbirą] vieną kartą ant dienos, nuo ko užvilkimas turės nuslinkti IM1862,30.
7. N, V.Kudir, KŽ → 1 užvilkti 11: Toks darbo užvilki̇̀mas visus baisiai pykina Ss. Mokesnio neužvilkimas D.Pošk.