veizdė́ti, véizdi (véizdžia, véizčia, véiza Lš, véizti Dv, véima, véina), -ė́jo K, LD351, véizdėti, -i, -ėjo DP533, DrskŽ
1. intr., tr. SD191,120,129, SD243, Q439, CI120, Sut, D.Pošk, N, BzB337, M, FrnW, NdŽ, KŽ, K.Būg(Ds), Dg, Srj, Lš žiūrėti, žvelgti: Regiu, veizdžiu, numanau, suprantu SD4. Veizdėt ant ko SD394. Veizdžiu iž dangčio SD411. Mano akys užvis veizd Viešpatiespi CII558. Veizdmi ant ko R27, MŽ36. Ant to veizdmi, žiūriu R10, MŽ13. Mano akys veizd viernųjų OsG149. Veizdė́k šen K. Taip véizdi į mane, kad akys balsta J. Beveizdį palikome, kad negavome J. Ko tu véizdi? Azr. Pamiršdinėju, véizdžiu ir pamirštu Drsk. Tu neveizdỹ niekur GrvT91. Anksti rytą rytužėlį saulelė tekėjo, mano miela matušėlė pro langą veizdė́jo JD436. Veizd mergelė pro langelį, koks vėjelis pučia KlpD55. Veizdėk, mergelė, veizdėk, jaunoji, kaip dreb rūtų šakelė KlpD6. Ar jūs čia veizdat, ar jūs neveizdat, jūs patys žinot manęs negausią KlvD34. Aš parrymojau baltas rankeles į tave veizdė́dama Niem4. Ir atėmė jį debesis šviesi nuog apaštalų, veizdinčių ant oro skaisto Mž303. Ir veizdėdamos išvydo, jog akmuo atristas buvo, nesa buvo labai didis VlnE56. Ko teip labai veizdite ant dangaus PK172. Ir buvo tenai Marija Magdelena ir antra Marija, besėdinti prieš grabą ir bevéizdinti, kur jį laidojo DP180. Ir kog išejote girion, kad išejote Jonop? Ar nendrės veizdė́tų? DP20. Teip idant nė ant vienos personos neveizdėtum̃bime dėl geidulio DP295. Kuryji, šviesesnė ir gražesnė būdama ant kitų žvaizdžių, pigai galėjo veizdinčių̃jų akis ir širdis ant savęs angręžt DP590. Davė tad veizdintiemusi̇́emus supratimą, kurią žymę parodė DP590. Ant Kainio afierų neveizdėjo Dievas, o ant Ablio veizdėjo ir priėmė jas SPII8. Nugręžia akis, idant neveizdėtų ant niekų ir tuščių daiktų SPII5. O tiemus daiktamus pradedantis, veizdėkite ir pakelkite galvas jūsų Ev. Akys Viešpaties veizdžia ant žmogaus teisingo SGII16. Buvo ir moterys iš tolo veizdinčios, kurios buvo atejusios paskui Jėzusą SE263. Vyrai galiliečiai, ko stovite veizdėdami dangun? GNApD1,11. Tik aš vienas šalčiausiu krauju veizdėjau, nejausdamas jokio pasigailėjimo Vaižg. Ausėmis išgirste, o nesupraste, o veizdėdami regėste, o nepamatyste I. Juo daugiaus veizdmi, juo daugiaus šviesybės į akis puola rš.
^ Neveizd giltinė dantų B, Sch81, M. Ar su avižomis véizdi, kad nematai LKXIX237(A.Baran). Akylas plikis neveizdi į turtingus, bet į dar plikesnius A.Baran.
ǁ SD163 sekti akimis, stebėti: Pradėm véizdu, ką ans dirba J. Su burtinyke ant burtos veizdėdavau Mž11. Ir anie, kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja, ant putos ir ant pauto veizdi DK77. Ir po tam veizdėk mūsų ir tų jaunikaičių veidą BBDan1,13. Aš eisiu (paraštėje eimi) veizdėtų tą didį regėjimą BB2Moz3,3. Eš negaliu veizdėti bernelio mirštančio BB1Moz21,16. Klausykiat, visi pulkai, bei veizdėkiat mano sopulį BBRd1,18. Véima (apžiūrinėja) paršą paršas LKKIX207(Dv).
| Veizdėkig (įsivaizduok), koksai tenai bus pagėdinimas piktųjų o palinksminimas gerųjų DP15.
| refl.: Anuodu stebisi viens į antrą, t. y. veizdis J.
2. tr. apžiūrėti, norint patirti, koks kas yra, įsitikinti kuo: Anys atvažiavo čia veizdė́t daikto Šlčn. Po tam bylojo Tamošiausp: duok še pirštą tavo ir veizdėk mano rankų BPII43. Žaizdų tavų su Tamošium neveizdžiu DK176.
ǁ J.Jabl, DŽ, NdŽ, Rš, Žvr tikrinti (paukščių patelę), ar dės: Veizdė́k vištą, ar kiaušį tur K. Ji véizdi žąsis, ar su pautu, ar dės J. Ar visas vištas veizdėjai? Kelios su kiaušiniu? Vv. Aš jau véizdėjau [vištą] Vlkv. Močiutė nespėjo, višteles veizdė́jo (d.) Kt. [Pajaunys] papečėj sėdėjęs, višteles veizdė́jęs (d.) Str.
^ Eik tu vištų veizdė́t! Krsn. Bene gaidį veizdėjai? (iron.) Šk. Eik Pageležin vištų veizdė́t! Ldk.
ǁ apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nieko nesakiau daktaru[i], ką véizdi DrskŽ.
3. intr. ieškoti: Tegu stogo (pastogės) važinės veizdė́t – ruduva, lizdai Pls. Aš darbo dar tik véizdu DrskŽ. Tu kavokis, o aš veizdė́siu Btrm. Anas véizdi mergos LKKXIII27(Grv). Du trys sueina, véizdi tik arielkos Rtn. Susijuosė juosta ir nuėj medžian veizdė́t mėsos (ps.) Aru13. Seniau žiedo paparčio veizdė́jo Dbč. Aš véizdžiu peilio Lš. Tę ką pateriojo ir véima Dv. Ko tu véimi? Dv. Anas véina, kur karvė Arm. Vaikas véima kepurės J.Balč(Dv). Ko jūs véimat? J.Balč(Dv). Veizdė́j[o], al’ nerado Mrc. Mes jos veizdė́jom Azr. Véisi (2 prs. sing.) Aru26, LD357. Bobos, pjautuvų veizdė́kit, pradėsim pjaut Dv. Karalius veizdėjo veizdėjo ir niekur nesurado karalienės LTR(Mrk). Pamečiau vieną dantį akėčios – veizdė́t reikia Šlčn. Einu keliu giedodamas, sa dalelės veizdė́damas (d.) Rod. Būdama baltai raudona, veizdėsiu puikaus [bernelio] RD164. Véizdi (stengiasi įsigyti, gauti) visi pinigų Drsk. Vis véizdi gatavo pinigo, kad jam dovanai, ir eina nuog pirkios iki pirkios (apie čigonus) Asv.
^ Véizdi kap aklas kelio Lš. Ko nepadėjai – neveizdė́k Pls. Kas véina, tas randa Šlčn. Véina galva guzo ir susranda (apie nenuoramą, mėgėją visur kištis) Arm. Visi vis neis ir pyrago veizdė́t, tik vieni véizdi pyragų, kiti duonos! Lp. Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kūnas skylės veizdi (audžia) TŽV590(Kb).
| refl.: Dėl ko tep véimasi? Dv.
4. intr., tr. kreipti dėmesį, paisyti, atsižvelgti: Ant to veizdint R28, MŽ36. Grynintojams lietuviškos kalbos dar kartą patariame veizdėti į senoviškus raštus TS1899,4. Ne visi žmonės vienaip rašydavo ir rašo, nes rašyba gali veizdė́ti į keturis atžvilgius Jn. Veizdė́k gero K. Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo BBDan6,14. Eš kalbu, ką tu prisakei, ir veizdžiu ant tavo kelių BBPs119,15. Pone, tavo akys veizd vieros BBJer5,3. Anys neveizd nakties ir saulės nusileidusios BPII28. Nieks neveizd mano reikimo PK100. Neveizdėkime nieko ant apkalbių žmonių DP287. Arba kurie ant gentavimų žemiškų tikis ir véizdi DP216. Ir priesakiai daugesn visados ant gyvenimo neg ant mokslo véizdi DP128. Kaip kad darbinykas pirm veizd ant darbo ir paskui to ant valgymo ir mokesties DP96. Žinome tieg, jog tiesus esi tu, nes neveizdi ant persunos žmonių SPI11. Neveizdite širdžių savo ir nesidabojate teip stebuklingamus Dievo mielaširdystės darbamus SPI335.
| refl. tr.: Veizdė́kis gero K.
5. tr., intr. Rm prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Veizdė́k ant kūdikio K. Rytoj tėvas veizdės bites, bus bičiuliai J.Jabl. Ana karvių dauges véizd[i] Btrm. Pinigas veizdžiamuoju, t. y. reikia keravoti, kad nepamesti (= nepamestum) J.
6. tr., intr. rūpintis: Teveizd, idant jis urėdnykus įstatytų žemėje BB1Moz41,34. Kaip suvalgysi, ką atnešei, kur tau kitos veizdėsim? BBJdt12,3. Klaidūne, išmesk pirm rąstą iš akies tavo ir veizdėk tada, kaip išimtumbei krislą iš akies brolio tavo VlnE90. Reikia veizdėt ant to, idant ta eldija turėtų stirnyką gerą SPI275.
| refl. Sut: Bet anie tarė: – Kas mums do to? Tu veizdėkisi (žinokis) BtMt27,4.
7. LzŽ sakoma patariant, perspėjant, nurodant, norint atkreipti dėmesį į ką: Kada išvysi tave peikiančiojo asilą, po savo naštos gulintį, veizdėk, nepalik jį BB2Moz23,5. Veizdė́kiteg, idant nenugąstumbitės, nes tai visa tur teipo būt DP373. Véizdėkimeg to, broliai mieliausi, idant meilingi būtumbime DP323. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to SPI234.
8. modal. rodos, matyt (vartojama liepiamosios nuosakos 2 asmens forma): Arkliai pas Normantą buvo geri, o jų buvo iš viso, veizdėk, ar ne taip pat devynetas Vaižg.
| refl.: Je, penkis pundus, veizdėkis, buvo besverianti – smagi mergė Vaižg.
◊ kreivai̇̃ (kreivomi̇̀s) veizdė́ti reikšti nepritarimą, įtarumą, nepasitikėjimą: Dėl ko tu veizdi kreivai, jog aš esmi geras MP92. Ir kurie ant viernų tarnų Dievo (orig. Dievu) rūstaujasi, kreivomis veizdi SE109.
per pirštùs veizdė́ti nekreipti dėmesio, nesirūpinti: Ponas teipag užutrunka, o tikrai per pirštus veizdi ant pagalbės jos MP79.
apveizdė́ti, apvéizdi (àpveizdžia J), -ė́jo
1. tr. SD1111, SD207, Sut, D.Pošk, N, Rtr, Š apžiūrėti, apžvelgti, norint ką sužinoti, išsiaiškinti, su kuo susipažinti, ką patikrinti: Aš apveizdė́jau visus pašalius J.
| refl. tr., intr. D.Pošk, K, Š: Kap apsiveizdė́jo maskolius, sako: – Lend‘ tarbon! (ps.) Lz. Po tam juodu gavo į pačią Afriką išbėgti, kad ten pat viską apsiveizdėtų Ns1832,4.
2. tr. K apieškoti: Apveizdmi, apieškau R68, MŽ90. Paliūtėj apveizdė́[ja]u agurkus Dglš. Atej, apveizdė́jo visus kampus DrskŽ. Apveizdė́jau visus laukus ir niekur neradau Lp.
ǁ surasti ką tinkamą: Žydai greit àpveizdžia daiktą, kur ažuveikia (uždirba) Arm.
3. tr. N, Š prižiūrėti, globoti, patvarkyti: Gyvulių apveizdė́ti NdŽ. Ir pildžias darbai meiliaširdūs penint alkaną, girdžiant trokštantį, apvéizdint ligonį DP35. [Avys] tur pakajų ir … gerai yr apveizdėtos DP209.
4. tr. SD179,227,313, N aprūpinti kuo, suteikti ką: Ir nesitikėkiam, jog jisai pilnybe viso gero mus tur apveizdėti Mž137. Idant siratas ir našles apgintumbi ir apveizdėtumbi, prašom tave (Viešpatį)! Mž558. Prieg tam rūbais, batais, valgymu, gėrimu, namais …, pekumi ir visu lobiu … ant kožnos dienos daugsingai apveizd Vln17. Javais ir vynu jį apdovanojau (paraštėje apveizdėjau) BB1Moz27,37. Visada apie mus rūpinasi, visu metu mus apiveizdi PK16. Teikis mus valdyt ir apveizdėt galybe ir meile tavo PK32. Tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … kieka pavargusių žmonių reikalus apveizdė́t DP488. [Dievas] ne tiektai sutvėrė ir padarė [žemę], bet dabar ant to prikuopia, apvéizdi, rūpinas DK31. Čionai turim mokytis, kaip Ponas viernus savo stebuklingai apveizdi, o nevierniemus visa gaišta MP126. Dievas apvaizdės sau apie avinėlį Ch1Moz22,8. Idant tokius vaikus apkalime ik smerti laikytų, kurie gimdytoją savo penukšlu ir reikalais nenorėtų apveizdėt MP65. Prisakymais savo ir tiesomis juos apveizdėjo SPI333. Dievas apveizdės savo mylėtoją SGII15. Mus apveizdėsi lietumi naudingu KN219. Tarnas, būdamas visų apveizdėtas, leidžias ten Ch1Moz24(turinys). Apveizdėjome anus visu kuomi, kas buvo naudingu I. Gal Dievas už mano kantrybę teip apveizdžia! TS1901,4–5. Adant apveizdėtų̃ mus duona ir sotinimu kūno AK43. Bažnyčia šventa prisako ko greičiausiai kožną žmogų užgimusį tuom (krikšto) sakramentu apveizdėtie Tat.
| refl. N: Apsiveizdžiu gerais ginklais B302. Bet dabar ant to viso maž, jei aliejumi gerai neapvéizdėsis DP569. V[iešpats] Christus graudino [fariziejus] pavaizdu tijūno ano, idant apveizdė́tųs ant atenčio meto ir darytų sau gentis ižg mamono neteisaus DP276. Mokslais žodžio Dievo apveizdė́tis DP80. Ir Juliušas, meilingai apsieidamas su Povilu, pavelijo jam eit prieteliump, idant apsiveizdėtų BtApD27,3. Tegul gerai apsiveizd ant septynerių ateinančių bado metų (= septyneriems ateinantiems bado metams) I.
5. tr., intr. SD200 apgalvoti, apsvarstyti, įžvelgti, suvokti: [Netikri pranašai] žmones lėtas o neapvéizdinčias (neatsargius, neapdairius, nesusigaudančius) privilia DP301. O kąg jūs bijotės, kurie vienok privalas savas mokate apveizdėt DP331.
| refl. I: Kad žmogus, apsiveizdįs patis savęsp, gal bylot anuos žodžius: – Ko didžiuoji, dulke ir pelene DP579.
| Neužvadžiokimės patys, bet ik be metu apveizdė́kimės (paraštėje apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės), pasergėkimės DP16. Jei nopsiveizdėsi, tikrai tave apsodys tamsybėsa amžinose MP42.
6. tr. SD1190, BtMt27,64 apsaugoti: Apsaugau, apveizdžiu SD1103. Nuėjo Pilotop prašydami, idant būtų užžymėtas ir sargais apveizdė́tas grabas jo DP183. Liepk tada apveizdėt grabą iki trečiai dienai Ch1Mt27,64.
| refl. N: Apsiveizdžiu aplink save B30. O teip reikia mumus gerai sujuostis ir šarvu apsivéizdėt DP553.
atveizdė́ti
1. tr. Rtr, KŽ atskirti, nutolinti: Aš atveizdė́jau jį, t. y. atskyriau nuo savęs J.
2. refl. MŽ220, Sut, RtŽ, J, Š pažiūrėti atgal: Atsiveizdmi R, MŽ, N. Lipdamas į vagoną dar atsiveizdėjo J.Jabl(Žem).
3. refl. I, K, Š, KŽ iki valios atsižiūrėti, prisižiūrėti: O aš nusieičiau į žirgų stainelę, aš atsiveizdė́čiau ant bėrų žirgelių JD523.
4. refl. KN185 atsižvelgti: Dievas meilingai atsiveizdės ant jo (= į jį) ir visokiomis gėrybėmis apdovanos Tat.
5. refl. nušvisti, pasirodyti, suspindėti prieš leidžiantis (apie saulę): Saulė atsiveizdė́jo J.
įveizdė́ti intr.
1. refl. Sut, K, Š, KŽ įsižiūrėti, įsistebėti: Įsiveizdė́k gerai, kad pažintum, t. y. įsistebėk J. Įsižiūrėsu, įsiveizdėsu, kur aug mano mergytė RD165. Vaikiukas įsiveizdė́jo į tą bobą kaip karvė į naujus vartus J.
ǁ KŽ prk. įsimylėti, įsispoksoti.
2. vienaip ar kitaip atrodyti žiūrinčiam: Ratas stovėjo ant žemės pas anuos keturius žvėris ir buvo įveizdėti kaip keturi ratai BBEz1,15. Ir Dievas ponas davė augti iš žemės visokius medžius, gražius įveizdėti ir gerus valgyti BB1Moz2,9. Baisus buvo inveizdėti kožnam žmogui: nė vienas jo akimis neveizdėjo, kožnam pasibaisėjo BPII199.
3. Sut, N, K, KŽ pažvelgti.
4. refl. Sut atkreipti į ką dėmesį, įsidėmėti kaip sektiną pavyzdį: Kuriam toji evangelija vargi regis, tasai teinveizdis gyvatos ir mirimo Lauryno š[vento] DP486. Tris personas turime toj evangelijoj, kurių inveizdė́tis reikia DP477. Surinkusios … visas dūmas jūsų, įveizdėkitės tiektai pačiam Karaliui jūsų DP38.
išveizdė́ti
1. tr., intr. K, Rtr, NdŽ, KŽ apžiūrėti, išžiūrėti, išžvalgyti: Vaikai išveizdi visur Dbč. Ižveizdė́siu Jeruzalem su žiburiais DP10.
| Kurius jis pirma išveizdėjo (numatė), tus ir paskyrė RBPvR8,29.
| refl. K, KŽ.
ǁ tr. KŽ patikrinti, apžiūrėti visas vištas, ar dės: Ar jau visas vištas išveizdė́jai? J.
ǁ tr. išskrosti, išmėsinėti: Išveizdė́ti vidurius I.
2. intr., tr. Sut, Š išieškoti: Visur išveizdė́k gerai, t. y. išieškok J. Išveizdė́jau kepurės visus kampelius, kol radau Dbč. Išveizdė́jau, išgriozdžiau ir niekur neradau to gorčiaus Lp. Visur išveizdė́j[o] ir niekur nerado Dv. Ką tę tu turi [cukraus] – visas iš tavę išveizdė́tas (paimtas) Švnč.
3. intr. Rtr, KŽ atrodyti: Jis išveizd ant tėvo, į tėvą N. Kumelys išveizd iš kumelės N. Jis rūstas išvéizd KII73. Bernas gražus išveizdė́ti, t. y. gražus ano povyzdis J. Ji labai graži išveizdėjo Ns1841,2. Aš norėčiau žinoti, kaip prie jūsų išvéizd Sch249. Daugybė linksnių vienaip išvéizdžia daiktavardžių linksniavime, kitaip įvardžių ir būdvardžių A.Baran. Antrą dieną sesuo vėl nusiminusi išveizdėjo BsPI47.
| impers.: Man taip išveizd N.
| refl.: Jis išsivéizd jaunas KI79. Kaip tas dalykas galėtų išsiveizdė́ti KI76. Obuolas gražus išsivéizd KI79.
| impers.: Teip išsivéizd, kad rytoj lys KII335. Po perkūnijos lauke gražiausiai išsiveizd Ns1858,3.
4. tr. nurodyti, pažymėti: Kursai ėjo keliu pirm veido jūsų, kad išveizdėtų jumus vietą, kur atsigultumite Ch5Moz1,33.
5. tr. patvarkyti, patikrinti, iškopinėti (bites): Išveizdėjo dar du aulius J.Jabl.
nuveizdė́ti Skr
1. tr., intr. OsG171, N, K, KŽ stebint nužvelgti, apžiūrėti, pamatyti: Aš nuveizdė́jau, kur tu nuėjai J. Greičiaus juos kitas iš šalies nuveizdi aba dabotis gali PK204.
2. intr. išleisti iš akių, nebematyti to, į ką buvo stebėtasi: Aš veizdėjau veizdėjau ir nuveizdė́jau, t. y. nuejo beveizdint J.
3. tr. dažnai pažvelgiant išžiūrėti (vietą, iš kurios laukiama ateinančio): Jau nuveizdėjom visus kalnelius – kaip nėr brolelio, taip nėr žirgelio LTR.
4. tr. Ch1414, Sut, N numatyti, išpranašauti: Tiesą apsakau, prarakauju, nuveizdmi, nuburiu R391, MŽ526. Nuog amžių nuveizdėtas ir žadėtas MP180. Bat Dievs iš tolo tat visa nuveizdi, atlanko dieną ir naktį apveizdi KN270. Ir raštas pirm to regėdamas (viršuje nuveizdėjęs), jog Dievas turėjo nuteisint pahonius iš vieros Ch1PvG3,8.
paveizdė́ti, pavéizdi (pàveizdi), -ė́jo, pavéizdėti Grš
1. intr. SD1138, SD243, Q33, Sut, D.Pošk, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ, LMD(Dv) pažiūrėti, pažvelgti: Paveizd vei tat, ką daro tasiai SD7. Paveizdėti, pažvalgyti Q148. Aš į tave paveizdė́jau, tu man tinki J. Aš paveizdžiu pro langelį – raudonbarzdis prie rūtelių JD1282. Paveizdė́jus ant tą mūrą kaipgi liūdna širdžiai mano! Gmž. Tada paveizdėjo Dievas ant žemės BB1Moz6,12. Paveizd, Pone, kaip kenčiu KN58.
| refl. NdŽ: Valandėlę pasiveizdė́jęs įsistebėjo vieną žmogų, kurio skiedros kertant lėkė toliau už kitų P.Klim. Pasiveizdėk, kaip mano yra puikūs plaukai Vnž. Pirmutinis yra padarytas pasiveizdė́jus in [formą] paskutinis Jn.
| prk.: Saulelė išblyškusi tekėdama pasiveizdėjo ir vėl pasislėpė J.Jabl(Žem).
2. intr., tr. apžiūrėti, norint ką sužinoti, su kuo susipažinti, ką pasitikrinti: Karaliaučiu[i] parūpo pati, išjoj[o] ieškot, paveizdė́t, kap atrodo Drsk. Pabalnokit man žirgelį, josiu paveizdė́ti. – Šviesios lintos, žalios rūtos, rūtų vainikėlis JV630. Oi, ar tu josi į lauką paveizdė́tie? Niem19. Kiek turite duonų [miniai pamaitinti]? Eikit ir paveizdėkit Ch1Mr6,38. Daktaras paveizdė́jo gyslą (patikrino pulsą) KI185.
ǁ tr. NdŽ, Grš, Kair, Vdš patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: Paveizdė́k vištas, kurios su kiaušiniais Snt. Švaka (netvarkinga) merga, kad nė vištų nepàveizdi Vlkv.
ǁ tr. patikrinti, ar po keru yra paaugusių bulvių: Neraunam bulvių, veizdžiam. Kieta žemė, negali nė paveizdė́t Rgv.
3. tr. Blv, Mrc, Drsk, Kpč, Vs, Lzd paieškoti: Paveizdė́k Broniaus, tai važiuosim namo Lp. Reikia eit paveizdė́t to berno Dbč. Reikia paveizdė́t, paveizdė́siu, gal rasiu Btrm. Eik paveizdė́k, rasi Grv. Paveizdė́jau paveizdė́jau, neradau ir mečiau Dv. Paveizdė́k adatos, ba čia kur nuvirto pasuolėn Btrm. Reikia paveizdė́t miške grybų Lp. Einam plytų pavéimam ir in plytų kepam kiškį Dv.
4. intr. atkreipti dėmesį, atsižvelgti: Todėl nū pilnai paveizdėkiam, ką šiuodu mokintiniu yra veikę BPII24. [Viešpats] pats iž savo mielaširdingos širdies pralenkė jų maldas, paveizdėjo ant reikalų jų SPII103. Dūšia mana atilsies negal apturėti, bet tu, Viešpatie, teikies ant tos paveizdėti SGII3.
5. tr. uoliai užsiimti, atsidėti: Mokslą paveizdėti N.
◊ skersà akià paveizdė́ti pykti, nepasitenkinimą rodyti: Paveizdė́jau skersà akià ant jo J.
parveizdė́ti tr. suieškojus pargabenti: Prašysiu maldysiu savo brolužėlio, tai parneš parveizdė̃s rūtų vainikėlį (d.) Kpč.
pérveizdėti
1. tr. SD294, Q133, H167, Sut, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ peržiūrėti, patikrinti: Peržiūriu, perveizdmi R361, MŽ484. Pérveizdėjau antyčius, visi tebebuvo J. Reik tiktai visa ta kalva mudviem nuskinti ir visi kelmai pérveizdėti P.Klim. O ansjan perveizdėjo [maišus], pradėjęs nuog didžiausio Ch1Moz44,12. Ta prova Įsruty bus perveizdėta ir Karaliaučiuje patvirtyta prš. Tos giminės šventumą perveizdėdams dvasioje Ezajas bylojo DP503. Pirmieji yra nekurie … vyrai, kurie apie tokį darbą pirma nesūdija, neką kad gerai tą yra perveizdėję MTXLI. Viešpats nes perveizd visas širdis ir supranta visokį padūmavimą dūmų Ch1Krn28,9.
pérveizdėtinai adv., párveizdėtinai I.
| refl. NdŽ.
2. refl. N apsirikti, suklysti žiūrint: Ana pársiveizdėjo, t. y. skaitė neatskaitė, kiek yra J. Drukorius yra persiveizdėjęs MTXLIII.
3. refl. neapgalvotai, netyčia nusižengti: Kada visas surinkimas Izraelio persiveizdėtų ir tas darbas po jo akim paslėptas būtų BB3Moz4,13.
praveizdė́ti NdŽ
1. intr., tr. Rtr, KŽ apžiūrėti, apžvelgti.
2. intr. Skr galėti, įstengti: Užželtakis led pravéizdi J.
priveizdė́ti NdŽ
1. tr. Lex9, Q50, SD122,25,149, SD41,227, Ch1Luk10,35, H157, R374, MŽ502, Sut, D.Pošk, I, K, BzB318, M, Amb, Rtr, ŠT353 prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Šalis nuog vyskupo valdžiama, priveizdžiama (orig. privezdžiama) SD14. Privaizdus, priveizdžiąs SD45. Savo gyvatą priveizdėti N. Ana ir pati dirba, ir kitą privéizdi, kad gerai dirbtum, ant kulnų lipa J. Ligonį priveizdė́ti KŽ. Kas priveizdės, kas glamonės be manęs senelę? A1885,217. Bene tu mane nusisamdei, kad prie darbo priveizdi kaip kokią piemenę? rš. O ant ryto išjodamas, išėmęs du grašiu, davė padvarnykui ir bylojo jamui: – Priveizdėk jį, o jei ką daugesn išduosi, užmokėsiu tau, kada atgrįšiu VlnE107. Kaip gal tas mokslą priveizdėti, kuriam reikia eiti CII212. Kas moka, tada tepriveizd mokslą VlnE25. Silpnųjų nepriveizdžiat (orig. nepriveisdet) bei negaliančio negydot BBEz34,4. Geras ūkinykas, avis savo ant ganyklų išginęs, anų neapleidž …, priveizd, sekioj per visą dieną BPII59. Laukinykas, dirvą savą gerai priveizdįs, duonos turės apstą, o tinginys stokos BPII277. Davė tasai stirnykas ir kitus stirnykus, kurie priveizdėtų tos jo eldijos SPI275.
2. intr. pažiūrėti, pažvelgti: Akimis priveizdė́ti KŽ. Priveizdėti, daboti Q637. Priveizdmi, pridaboju R421, MŽ569. Bet drebėdamas Maižiešius nedrįso priveizdėt BtApD7,32.
3. intr. N, BzB318, M įsižiūrėti.
| refl. SD306,349, Sut, N: Palytėkite ir prisiveizdėkite, nesang dvasia kūno ir kaulų neturi SPII248. Baisi pavietris ne vieną pasmaugė, tūlo gražiausias akeles užspaudė benorint mielo svieto prisiveizdėt KN268. Tę prisiveizdėjau akia savo biednąja PK66.
4. refl. atkreipti dėmesį į ką, įsidėmėti: Privéizdėkimės maž … tų tatai kančių pragaro, kurių sunkumą Viešpatis gana pažint duost DP526. Ko čionai ižgi tos evangelijos prisiveizdėt turim? MP87. Prisiveizdėkite lauko lelijoms, kaip auga I. Priveizdėkimės viežlyvumo tos švenčiausios mergos DP472. Širdis … dažnai apgaišt tau prisveizdėdama DK175. Prisigiveizdėk tvirtai tamui ponu savamui MP364. Prisiveizdėkit kitiemus darbinykamus, kurie … nepateikavo SPI329. Prisiveizdėtinas (sektinas, pavyzdingas) gyvenimas I.
5. refl. sergėtis, saugotis: Aš jos prisivéizdžiu ir jūs jos prisivéizdėkit Alvt.
appriveizdė́ti žr. priveizdėti 1: Appriveizdė́dami ligonis ir negalinčius … įgysime tikrai nuodžių atleidimą DP482.
suveizdė́ti tr.
1. Ser, DrskŽ, Jrb visus ar daugelį sutvarkyti, sužiūrėti, pagloboti: Suveizdė́k gyvuolius, ar visi sugrįžo J. Jonas teeinie gulti, arklius aš pats suveizdėsiu J.Jabl.
| refl. tr. NdŽ.
2. K, NdŽ, KŽ, Švnč, Vrn, Drsk suieškoti, surasti: Buvau Smurgainysu ir sustikau su tuo žmogu, kataras vežimą atvežė ir visa suvéizdė[jo] Aru18(Grv). Dar̃ tavo kadokus tik suveizdė́jau Lp. Mortyt, suveizdėk man švarų rankšluostį V.Krėv. Suveizdmi N.
| refl. tr. K, NdŽ: Ale susveizdė́jo kirvį, iškirto to sklepo duris Lp. Aš nesusvéizdžiu šiemet grybo Mrc.
3. Ser įžiūrėti, pamatyti.
4. Kair patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: Suveizdė́jau visas vištas, bet nei vienos neradau su kiaušiniu Srv. Ar suvéizdėjai vištas? Vlkv.
5. refl. apsižiūrėti, susivokti: Jau apie duroz buvau pamiršus, ale susveizdė́jau DrskŽ.
užveizdė́ti tr. K, I, Rtr, NdŽ
1. Q565, H153, R, MŽ, Sut, D.Pošk, N, KŽ prižiūrėti, tvarkyti, rūpintis: Ažuteku, rūpinuosi, ažuveizdžiu SD1205. Užveizdė́k šeimyną, kad visi gerai dirbtum J. Užveizdėjo vyskupai visą Žemaičių vyskupystę nėkaip jos nedalydamys M.Valanč. Bažnyčias … užveizdėti WP198. Ir jis bylojo savam vyriausiam tarnui savo namų, kursai visą jo lobį užveizdėjo BB1Moz24,2. Padėst dirbti ir jos ūkį užveizdėti BPII265. Užveizdėk tu žmones (išklausyk, tarpininkauk jiems) po Dievo akim BB2Moz18,19.
2. refl. suklysti žiūrint: Užsivéizdi vyrai, pameta, sako, užvogė Drsk.