varvaliúoti, -iúoja, -iãvo, var̃valiuoti, -iuoja, -iavo Alvt, Gž, Plk, Mrj
1. intr. pamažu varvėti, lašėti: Be pieno [marti], po biškį var̃valiavo pienas, o taip i prapuolė Rdn.
| Iš nosies snargliai var̃valiuo[ja] be parstojimo Jrb. Man dar iš žaizdos pūliai varvaliúoja Vlk.
| Žvakė varvaliúoja J.
ǁ impers. lynoti: Var̃valiuo[ja] kožną dieną, gerai, – pašalas išeis Krš.
2. intr. srūti, šlapiuoti: Visą savaitę jo akys varvaliãvo Snt. Kai kurių ausys pradūrus ilgai varvaliúoja, varvaliúoja, kol užsigydo Skr. Aš tų pikočių turėjau galybes, jeigu neištrauki geluonį, ilgai varvaliúo[ja] Nmk. Žaizda ilgai varvaliãvo Grš.
3. intr. smarkiai tekėti, sruventi: Tik varvaliúoja upėse vanduo, net tiltus kelia Mrs.
4. nesuprantamai, neaiškiai kalbėti, burbuliuoti: Varvarais, arba varvaliuojančiais, nesuprantamai kalbančiais, vadino LTIII39(Bs). Žydas poterius var̃valiuo[ja] Jrb. Žydai varvaliuodami nuvedė Danielių į kitą stubą BsMtII22(Nm). Vokietis kažką varvaliavo, bet mes nesupratom Mrj. Senesnioji matutė gailinas nemokėjimu vokiškai varvaliuoti M.Jan.
5. verkšlenti: Var̃valiuo[ja], šniurpsia visą dieną – eik numaldyt Jrb. Mirusio neprikelsi, nėr ko var̃valiuot Jrb.
ǁ Skr, Grdž skųstis, dejuoti.
atvarvaliúoti tr. menk. neaiškiai, nesuprantamai atsakyti: Aš nesupratau, ką jis atvar̃valiavo Prn.
išvarvaliúoti menk.
1. intr. greitai išbėgti, išgužėti: Išvar̃valiavo visi kap krankliai iš stubos Pns.
2. tr. verkiant laimėti, išverkti: Nerėksiu (neverksiu) tyčiai – ką čia išvar̃valiuosi Jrb.
3. tr. nedailiai, bet kaip padaryti, pagaminti: Tas megztinis ka išvarvaliúotas kai vištos kojom! Sk.
pavarvaliúoti intr., tr. Dkš, Gs menk. neaiškiai, nesuprantamai pakalbėti, paburbuliuoti: Atbėgs, paklausys žydas šnekų, pavarvaliuos – ir bėga da greičiau namo V.Piet.
privarvaliúoti menk.
1. intr. priskresti, priburbėti: Nosys buvo privarvaliãvę Pš.
2. tr. priverkti: Liaukis, juk jau visus kampus privar̃valiavai Jrb.
suvarvaliúoti menk.
1. intr. Pns sueiti, sugužėti.
2. Šk, Gs neaiškiai, nesuprantamai sukalbėti: Prancūzų (prancūziškai) suvarvaliúoja, neina suprast Snt.
| refl. tr. Erž: Žydai kažką tarp savęs susivar̃valiavo ir nieko nesakę nuė[jo] Vlkv.
3. tr. sudarkyti, iškraipyti: Jau seniausiuose raštuose … susitinkame su jais (vardais) jau su[a]mbrytoje, suvarvaliuotoje formoje LTI77(Bs).