Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
paval̃koti
Apibrėžtis
val̃koti, -oja, -ojo, válkoti; Kos58
1. žr. 1 valkioti 1: Padėk, neval̃kok [žaislo], – sutraukysi, ir bus po gražumų Slm.
^ Val̃ko[ja] kaip katė pūslę DūnŽ.
2. žr. 1 valkioti 6: Kitą kartą jug tokias motriškas par kiemus val̃kojo nu kits kito – nėkas neužjautė Ms.
3. žr. 1 valkioti 7: Visur tą švarką val̃koji Trk.
4. žr. 1 valkioti 9 (refl.): Kur val̃kojais tiek ilgai? Lnkv. Jis teip ir válkojas be darbo RdN. Naktimis nėkas liūb neval̃kosias – tik po talkų Jdr. Tingia dirbt, vis val̃kojas po namus, palei uogas vaikščioja Slm. Val̃kojos kelias naktis Šts. Darbo laikas, o jūs válkojatės Brž. Val̃koties, liuožti labiáu tinka tokims vaikesams Krš.
| Dujen val̃kojosi vilkai vasarą Ėr.
5. refl. žr. 1 valkioti 10 (refl.): Nereikia val̃kotis po šlapius dobilus – ir nesušlapsi Slm. Nėko nebdirbu, tik po trobą val̃kojuos Krš. Nepratusi be kelnių val̃koties – ka nesusirgtum Ms. Išsinėręs (pusnuogis) taip i val̃kojas Krš. Led val̃kojas, sirginėja J.Jabl(Pšl). Toki čia ta liga – jug negulu, val̃kojuos Trk.
| Katinas válkojas apie duris Ps.
ǁ Grybių negi pripilta – toli val̃kotis reikia Pnd. Val̃kokis val̃kokis po girią – i nieko nėr Lnkv.
^ Valkojas kaip šuo peršautas Pšl.
ǁ Par Kalėdas, pirmąją dieną ne pas kaimynus val̃koties KlvrŽ. Tokie čia valkatos, ko čia milicija val̃kosias tvarkyti Krš.
◊ su liežùviais val̃koti apkalbinėti: Val̃kojo su liežùviais, skųsti ėmė Krš.
úodegą val̃koti stengtis įtikti, įsiteikti: Ji val̃koja úodegą kaip lapė Skrb.
antsival̃koti (ž.) tr. valkiojantis įsitaisyti, įgauti: Mergėms visai neleis eiti – ko, vaiką dar antsival̃kosi! Jdr.
apval̃koti žr. 1 apvalkioti 1: Apval̃kotą dviratį begavau pirkti Šts.
| refl. prk.: Sena atrodo vagul to vyro, apsival̃kojusi Trk.
išval̃koti
1. žr. 1 išvalkioti 4: Viską išval̃kos, išvogs – nėko gero čia nebūs Rdn. Veizėk [viščiukus], neleisk katinuo išval̃koti Rdn.
2. refl. žr. 1 išvalkioti 11 (refl.): Buvau stipra – visur išsival̃kojau, apsipirkau Krš.
nuval̃koti
1. žr. 1 nuvalkioti 4: Nė[ra] teip jau dar nuval̃kotas [paltas] Trk.
| prk.: Atveža nuval̃kotą kiną, kur mieste dešium metų rodžia – ir eilė Slm.
2. refl. menk. šiaip taip, pamažu valkiojantis nusibaigti: Sena, taip i nusival̃kosu Krš.
paval̃koti
1. refl. žr. 1 pavalkioti 9 (refl.): Senas ko benori: pasival̃kojys, neguli i Dievuo giesmę giedok Jdr. Aštuoniasdešimt penkių metų, o pasival̃ko[ja] Krš.
2. tr., intr. pavedžioti, pabraukyti: [Burtininkė] paval̃koja pirštu – ir sveikas Kpr.
prasival̃koti žr. 1 pravalkioti 6 (refl.): Kai dirba, tai ir Petras padirba, ale teip tai dažnai prasival̃koja su vaiku Slm.
susival̃koti žr. 1 suvalkioti 1 (refl.): Žmogų dar samdysiu tus budinkus suardyti, i susival̃kojau Sd.
1. žr. 1 valkioti 1: Padėk, neval̃kok [žaislo], – sutraukysi, ir bus po gražumų Slm.
^ Val̃ko[ja] kaip katė pūslę DūnŽ.
2. žr. 1 valkioti 6: Kitą kartą jug tokias motriškas par kiemus val̃kojo nu kits kito – nėkas neužjautė Ms.
3. žr. 1 valkioti 7: Visur tą švarką val̃koji Trk.
4. žr. 1 valkioti 9 (refl.): Kur val̃kojais tiek ilgai? Lnkv. Jis teip ir válkojas be darbo RdN. Naktimis nėkas liūb neval̃kosias – tik po talkų Jdr. Tingia dirbt, vis val̃kojas po namus, palei uogas vaikščioja Slm. Val̃kojos kelias naktis Šts. Darbo laikas, o jūs válkojatės Brž. Val̃koties, liuožti labiáu tinka tokims vaikesams Krš.
| Dujen val̃kojosi vilkai vasarą Ėr.
5. refl. žr. 1 valkioti 10 (refl.): Nereikia val̃kotis po šlapius dobilus – ir nesušlapsi Slm. Nėko nebdirbu, tik po trobą val̃kojuos Krš. Nepratusi be kelnių val̃koties – ka nesusirgtum Ms. Išsinėręs (pusnuogis) taip i val̃kojas Krš. Led val̃kojas, sirginėja J.Jabl(Pšl). Toki čia ta liga – jug negulu, val̃kojuos Trk.
| Katinas válkojas apie duris Ps.
ǁ Grybių negi pripilta – toli val̃kotis reikia Pnd. Val̃kokis val̃kokis po girią – i nieko nėr Lnkv.
^ Valkojas kaip šuo peršautas Pšl.
ǁ Par Kalėdas, pirmąją dieną ne pas kaimynus val̃koties KlvrŽ. Tokie čia valkatos, ko čia milicija val̃kosias tvarkyti Krš.
◊ su liežùviais val̃koti apkalbinėti: Val̃kojo su liežùviais, skųsti ėmė Krš.
úodegą val̃koti stengtis įtikti, įsiteikti: Ji val̃koja úodegą kaip lapė Skrb.
antsival̃koti (ž.) tr. valkiojantis įsitaisyti, įgauti: Mergėms visai neleis eiti – ko, vaiką dar antsival̃kosi! Jdr.
apval̃koti žr. 1 apvalkioti 1: Apval̃kotą dviratį begavau pirkti Šts.
| refl. prk.: Sena atrodo vagul to vyro, apsival̃kojusi Trk.
išval̃koti
1. žr. 1 išvalkioti 4: Viską išval̃kos, išvogs – nėko gero čia nebūs Rdn. Veizėk [viščiukus], neleisk katinuo išval̃koti Rdn.
2. refl. žr. 1 išvalkioti 11 (refl.): Buvau stipra – visur išsival̃kojau, apsipirkau Krš.
nuval̃koti
1. žr. 1 nuvalkioti 4: Nė[ra] teip jau dar nuval̃kotas [paltas] Trk.
| prk.: Atveža nuval̃kotą kiną, kur mieste dešium metų rodžia – ir eilė Slm.
2. refl. menk. šiaip taip, pamažu valkiojantis nusibaigti: Sena, taip i nusival̃kosu Krš.
paval̃koti
1. refl. žr. 1 pavalkioti 9 (refl.): Senas ko benori: pasival̃kojys, neguli i Dievuo giesmę giedok Jdr. Aštuoniasdešimt penkių metų, o pasival̃ko[ja] Krš.
2. tr., intr. pavedžioti, pabraukyti: [Burtininkė] paval̃koja pirštu – ir sveikas Kpr.
prasival̃koti žr. 1 pravalkioti 6 (refl.): Kai dirba, tai ir Petras padirba, ale teip tai dažnai prasival̃koja su vaiku Slm.
susival̃koti žr. 1 suvalkioti 1 (refl.): Žmogų dar samdysiu tus budinkus suardyti, i susival̃kojau Sd.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): valkoti,antsivalkoti,apvalkoti,išvalkoti,nuvalkoti,pavalkoti,prasivalkoti,susivalkoti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to eat
prancūzų kalba: administrer
vokiečių kalba: nach Belieben
rusų kalba: кормить
lenkų kalba: wyczyść
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)