válgymas sm. (1) K, Š, DŽ, (3a) GrvT131, Pls, Mžš, Kp
1. H173, SD396, R, MŽ, P, N, I, BzF194, M, L, Rtr, KŽ, DrskŽ, Imb, PnmR → valgyti 1: Rašytojas ruginės duonos kepimą, jos valgymą vaizduoja kaip gražų ritualą, taurų simbolį sp. Válgymo laikas, metas NdŽ. Baigiu valgymą vakarinį SD1109. Kas čia per válgymas visko šalto! Mrj. Pelynai labai gerai prieš válgymą dėl apetito Sdb. Dirbkit, ka būtų gardu an válgymo LKKII209(Zt). Prisikepėm blynų, tai bus válgymo! Vrn. Buvau kiunkio su žirniais virusi, o Dieve, tokio ano válgymo, tokio ano válgymo! (nj.) End. Tiej vaikai man pakajaus neduoda su savo valgymu – duok ir duok jiem ko valgyt Lš. Mano válgymas menkas (mažai valgau) Ck. Dėl válgymo tai galiu pakentėt Mžš. Iš tokio nevalgymo gali džiovą gaut Ėr. Sudžiūvęs iš nevalgymo (nj.) Dr. Vaiko neválgymas gąsdina močią Sv. Kad ne válgymas, nesikeltaubi Lz. Jo ne válgymas, tik žlebsėjimas, lygiai kad jis dantų neturėtų Grž. Ir válgyme, ir gėrime saiko ir mesto neturime DP340. Tampame vienu su Christumi, o tai drin válgymo kūno DP604. Ir po valgymu bylojo Jėzus Simonui Petrui BPI409. Er ne didesnis daiktas žyvatas neigi valgymas? VlnE111.
^ Iš (Nuo LTsV96(Kp)) valgymo nebūsi bagotas, tik pilvotas Sln. Darbinyką iš válgymo pažinsi Ds. Koks ant valgymo, toks ir ant darbo Ds.
2. Sut, I, Tat, BzB314,337, L, KŽ, Stlm valgis, maistas: Valgymo apiera R332, MŽ444-445. Skurdus válgymas NdŽ. Silkė, grybai, linų sėmenų bus válgymai DrskŽ. Žąsys, vištos, lašiniai – čigono valgymai̇̃ JT244. Aladinas pradėjo po truputį pardavinėti brangius indus ir pirkti sau valgymą J.Balč. Eikit stalop – válgymas padėtas LzŽ. Tokiai šeimynai tai reikia daug ir válgymo Krs. Valgymų̃ turėjom visokių, kad tik burnų būtų Glv. Kad prišlaviau, kad prišlaviau visokio válgymo! Užp. Man válgymas išsivirt už vis sunkiausia Lnkv. Seniau tik iš válgymo motinai (gimdyvei) nešdavo, o dabar vaikui [dovanas neša] Ad. Valgymai̇̃ (nj.) šalti – par lauką neša Rdn. Duona iš visų valgymų svarbiausia Lš. Valgymas: lapai daržiniai, bėralinė duona D.Pošk. Tos bulbės tebūna válgymuo (nj.) Lkv. Válgymuo (nj.) liuob [javus] pils į čystesnę miegą, o gyvoliams – į blogesnę Všv. Anys (rūgštynių lapai) dera válgymui Kli. Obalius, kur jau švakesni, supylėm dėl válgymo Ps. Aš dėl jų válgymo galiu numirt (maža duoda maisto) Stk. Dėl válgymo, dėl pinigų dirbi Btrm. Žirniai – sotus válgymas Svn. Labai stipras válgymas, sotus, tik gerk pupų pavalgęs Slm. Čia greitas válgymas (apie dešrą) Žl. Koks čia válgymas – ataušo bulbos! Klt. Su válgymu tai jau visą amžių jis taikindavo Ėr. An válgymo ana bloga: varpos (renkasi) labai, kai pastatai válgymą Str. Dabar iš gero válgymo greičiau numiršta Žl. Valgyt valgau ir noriu, o kur man tas válgymas eina, nežinau Slm. Gyvenu viena vienutė, žiemą užpustė, su válgymu buvo blogai Šln. Nepatiko, prastas válgymas – nusispjovė ir išėjo [samdinys] Sdb. Kokis čia válgymas – tik an šunio išlėt LKKXIII136(Grv). Ka jau žmogus nusilpęs, tai nė válgymas jėgų nepriduoda Slv. Ir válgymą daviau, ir apsegtuvą daviau Pls. Laike kelionės mes valgymų mažai, norint ir blogų, tegaudavome A1884,406. Tai mat kartais mes peikiam savo valgymą, o nežinom, kas kitur dedas Sz. Válgymas, gėrimas bei atilsis pramaitina žmogaus gyvatą Sch101; B437, MŽ163. Sūneli mano, vaikeli mano, kas tavo valgymėlis, kas tavo gėrimėlis? TDrIV79. Klausinėjo tėvutėlis, koks kareivių valgymėlis LLDIII282(Pn). Kurs sėklą duost sėjėjui, tas duonos ant valgymo CII354. Kūnas manas iž tiesos yra válgymas ir kraujas manas iž tiesos yra gėrimas DP207. Darbinykas pirm veizda ant darbo ir paskui ant válgymo ir mokesties DP96. Dievas davė mumus iž prigimimo mierną geidulį arba norą válgymop, gėrimop, moterystėsp drauge su išminčia DP394. Viešpats kalba, kame yra valgymop Ch1Mr14,14. Kiekvienas válgymas tur savą gardėjimą ypatį DP597. Burna ieško brangių gėrių, válgymų DP568. Negyniaus piktų válgymų skomios jūsų DP200. Prašom, Pone, peržegnok mus, … peržegnok i tus valgymus irgi tus gėrimus Mž240. Todėl mes sergėkim nei vėl apsunkinkim širdžių mūsų valgymu PK149. Dangaus karalystė neest valgymas nei gėrimas, bet teisybė, pakajus ir linksmybė SPII178. Vis tatai, kas ant reikmenės kūno mūsų prisieit, kaip tatai yra valgymas, gėrimas Vln23. Veltumbimės Egipte numirę per pono ranką, pas mėsos puodus sėdėdami ir turėdami apstą duonos bei strovos (valgymo) BB2Moz16,3. Valgymas jo buvo žiogai ir lauko medus BtMt3,4. Dėkavojimas keliantis nuog valgymo DK183. O Jezau, aniolų valgyme, o Jezau, dangiškas gėrime SGI151.
^ Ką geras válgymas žus, geriau blogas pilvas pliš Aln. Valgo ir válgymas jį valgo (valgo daug, o vis liesas) Žl. Ponas miršta badu, kunigas – šalčiu, o vargdienis – gardžiu valgymu KlK4,35(flk.). Kad tau itas valgymas vočia stotųs! Arm. Baltas skystimėlis – gardus valgymėlis (pienas) LTR(Mrj).
ǁ maistas (ppr. bičių): Žiemą reikia dėt bitėms valgymo Grž.
3. ėdesys: Gausume ir apste patis būdamas, nenorėjo gelbėt žmogaus tokio pavargusio, idant jam pent šunų válgymo negintų DP270. Elgetauja peno, palinksminimo ir pašalpos pasaulip ir veliniep, norėdami priėst saladynų arba jovalo kiaulių válgymo DP105.
4. Brb, Adm, Alz, Skp, Antz maisto patiekalas: Nauji válgymai NdŽ. Kokių valgymų̃ nėra dabar! LKT340(Krd). Bobos daugiau žino pie tuos válgymus LKT356(Šumskas). Priminu, kokie valgymai̇̃ (nj.) buvo pasninko DūnŽ. Degtienė – tai gavėnios válgymas Sl. [Stalas] buvo nukrautas visokiais válgymais BM80(Vb). An stalo pridėjo valgymų̃ Pst. Rytą, būdavo, pirmas válgymas blynai Žb. Tai pridėta valgymẽlių in stalo! Dglš. Devynis válgymus (nj.) pataisydavom Kūčioms Vgr. Kitąkart jiem atsitiko gulėt vienam miestely ir valgymų̃ vieną tiktai vištą teturėjo BM7(Kp). Labai gardus válgymas krekenai Dgp. Košė – ne válgymas Pnd. Man tie pieniški válgymai nepatinka Skrb. Man kaip su dusuliu lengvesnis pieno válgymas Gdr. Paskutinis válgymas kopūstai [vestuvėse] Ad. Valgymai̇̃ gi dabar – nežinai iš katro galo pradėt! Ml. Ne visiem poniški valgymai̇̃ patenka Ds. Prikepė motina sukorių ir kitų visokių sutaisė valgymų̃ GB82. Tiektai vieną kartą per dieną valgyt gavėnios válgymus DP108. Ir sumedžiokiam briedieną, ir pataisykiam valgymą, man patinkantį BB1Moz27,3-4.
5. LD29(Zt), LKKXI152(Zt) pietūs.
6. nj. apetitas: Tu bent válgymą gerą turi KlvrŽ.
7. NdŽ menk. burna: Kai dėsiu par válgymą, neplepėsi niekų! Srv. Tylėk, durniau, nevambrijęs, nes gausi pagal valgymą! BsPII119(Srd).
apsiválgymas sm. (1) DŽ1, Ds → apvalgyti 6 (refl.): Serga apsiválgymu Sdk.
įválgymas sm. (1) kas suvalgyta: Nės [kas įeina į žmogų] neįeiti į jo širdį, bet į pilvą ir išeiti per išeigą priliktąją, kuri iščystija visus įvalgymus Bb1Mr7,19.
išválgymas sm. (1)
1. N → išvalgyti 1.
2. N kas suvalgyta.
nuválgymas sm. (1) → nuvalgyti:
1. KI7 Nenuvalgytą obulą pametė! Ar tas yr nuválgymas (nj.)? Šts.
2. Toks stalo nuválgymas: ką padėjo, to nebeliko Grž.
paválgymas sm. (1) Rtr, NdŽ → pavalgyti:
1. Sut, KI7, KŽ Po kiekvieno paválgymo reikia susiplaut indus Kn.
2. Atsidengė dangtį ir išsiėmė pyragą dėl pavalgymo, nes buvo praalkus LMD(Žg).
3. Tada tik pažinome pavalgymą, kai išėjome tarnauti pas žmones M.Katk. Pavalgyti reikia. Be pavalgymo… kaip? J.Balt.
4. J.Jabl, DŽ1, Pc, Jnš, Skr, Pnm maistas, valgis: Tiek metų tarnavau už paválgymą! Pg. Vienas eina už paválgymą, kitam ir primoka Kp. Dirbi, būdavo, až paválgymą Aln. Tik imk, eisiu už ką nori, už vieną pavalgymą Vaižg. Man samdininkų nei už pavalgymą nereikia TS1904,2. Lei algą mokėjo, bet jau valgis buvo, paválgymas (nj.) buvo blogas Vgr. Turėjom pieno, tai dėl paválgymo nebuvo bėdos Plšk. Košė greitas darbas i geras paválgymas (nj.) Grg.
| refl.: Numien [pietauti] eidavom, savo pasiválgymu (nj.) dirbom Pj.
pérsivalgymas sm. (1) NdŽ, DŽ1
1. Sim → pervalgyti 4 (refl.): Be čėso reik numirti iš pársivalgymo (nj.) Všv. Pienas, virtas su mėtom, nuo persivalgymo LTR(Ant).
^ Ligoninė[je] nei iš bado mirsi, nei iš pársivalgymo (nj.) sirgsi End.
2. užsigardžiavimo valgis: Vaikam tai labai gi patinka, saldu, matai, su aguonom, tai jau skaniausias persiválgymas Alz.
praválgymas sm. (1) DŽ1 → pravalgyti 2: Kapitalo pravalgymas ETŽ.
priválgymas sm. (1) DŽ1 → privalgyti 1: Menkas čia priválgymas NdŽ. Badas – ilgalaikis daugumos gyventojų neprivalgymas, sukeliantis jų nusilpimą ir mirtį LTEI160. Net pajuodęs iš neprivalgymo rš.
^ Pri muno dukteries nei iš priválgymo (nj.) sirgsi, nei iš išalkimo (gamina poprasčiai) End.
suválgymas sm. (1) DŽ1
1. SD451, Sut, N, Rtr, KŽ → suvalgyti 1: Nusipirko balaninytę, susdėjo raudonuosius obuolius, nuo kurių užaugdavo ragas po suvalgymui flk.
2. → suvalgyti 7: Eš tave paukštims, jeib iš kur atlekiančioms, ir žvėrims ant lauko ant suvalgymo paduosiu BBEz39,4.
užválgymas sm. (1) DŽ1 → užvalgyti 3: Be ažválgymo jau nebus ligos Ob.
| refl.: Juo kenka žmoguo užsiválgymas (nj.) Rdn.