vėžiáuti, -iáuja (-iáuna Ds, Dg), -iãvo intr. Š, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, Pšš, Aln, Pb; Sut, M, L, Rtr vėžius gaudyti: Po atklanes upių vėžiáuti J. Būdavo, einam su ugnėm, vėžiáunam Sug. Aplink ežerą vėžiáunam užsidegę smalėką Klt. Ka tik ben kiek – ir eidavom vėžiáutų, didelių vėžių, va šitokių būdavo Kp. Vėžiáuna: apeina du kartu ežerėlį, kapa ir yra Kč. Susitardavo vyrai, vakarais eidavo in ežerą vėžiáut Lš. Tas piemenukas labai mėgėjas buvo vėžiáut Dg. Ejom iš dvaro ežerėlio vėžiãvę, žiūrim – priešais ožys ateina Lel. Ganydami pašilėj žąsis vėžiaudavom Šaltekšnynėj A.Vien.
^ Eik su kvailiu vėžiaut, – jis varles begaudo LTR(Vlkv). Eik su kvailiu vėžiaut, paliksi be krepšio LTR(Tršk).
išvėžiáuti Rtr
1. tr. vėžius išgaudyti: Visą upės krantą, visą naktį išvėžiãvom Š, KŽ. Pieva išmindyta, upė išvėžiauta Ėr.
2. intr. Š kurį laiką vėžiauti.
nuvėžiáuti žr. išvėžiauti 1: Pernai labai nuvėžiãvo, tai šiemet ir vėžių maža Ds.
pavėžiáuti intr. NdŽ vėžius kiek pagaudyti: Da kiek pavėžiãvom OG327. Pavėžiáusiu lig paryčių ir užteks Ds.
| refl.: Ateikit anksti, pasvėžiáusta Km. Pasivėžiavę galime persikelti į Švento ežerą rš.
pravėžiáuti intr. Ds kurį laiką vėžiauti.
privėžiáuti tr. BŽ267, Ds vėžių prigaudyti: Ką tu Viešintoj privėžiáusi – kiekgi čia tos upės Sb.
| refl. tr.: Anas prisivėžiãvo vėžių Tvr. Aštuonias kapas prisivėžiavaũ Ds.