ùrzinti (-yti), -ina, -ino
1. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ žr. urzdinti 1: Liuobėjo šunį uždaryti, idant urzinamas nu žavėtinyko nepabaidytum kokios dūšelės S.Dauk.
2. intr. bartis, pyktis: Ùrzina ùrzina, nesurokuo[ja] numūse Jdr.
3. tr. kulti javus su mašina: Jau kaimynas pradėjo ùrzyt Erž.
4. tr. purtyti, budinti, žadinti: Aš jį urzinu, kad keltum, o jis urga J. Pradeda boba urzyti girtą iš miego rš.
5. žr. urzdinti 4 (refl.): Urzinas kiaulės kiny, t. y. žvigos, kad nesutelpa J.
įùrzinti tr.
1. S.Dauk, Š, FrnW, KŽ priversti urgzti, įerzinti: Kad įurzino šunį! rš.
2. išbudinti, pažadinti: Kol įùrzinau miegantį vaiką, sugaišau J.
paùrzinti tr.
1. žr. paurzdinti: Tai čia knygelytę pasivarto [panytėlė], tai čia šuniuką paurzina rš.
2. pabudinti, pažadinti: Rytoj, žiūrėk, paùrzyk mane trečią valandą Vl.
priùrzinti tr. Vl pribudinti, prižadinti: Blązginau duris, kol priùrzinau miegantį slūgą J.
susiùrzinti kiek susipykti: Su žmonimis klebonas yr susiùrzinęs Grg.