1 mokė́ti, móka, -ė́jo
1. tr., intr. SD252, R97, K duoti pinigus ar kitokias vertybes, atlyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti: Negaliu valioti mokė́ti taip brangiai J. Gėrė dieną, gėrė naktį, mokėt nemokėjo KrvD122. Gėrėm, valgėm, o nėr kuo moka Švnč. Brangiai mokėtas, bet niekam nevertas Vrn. Kam brangest mokė́su Zt. Brangiai mokė́j[o] tuos grybus. Dabar ne tep móka juos Dv. Brangiai tą biedną vilną moki MP276. Visą tą algą sargas iždo par ketverius metus ištikimai mokėjo M.Valanč. Po rublį dieną móka ir valgẽna OG284. Jau rūbus tai, vaike, čėdyk – pinigai mokė́ta Klt. Pirma javu mokė́j[o]: rugiais, miežiais Šlčn. Kokį darbą dirbi, tokią ir algą moka Ds. Reik procentai mokėt – jis neišsimoka BsMtII74. Tavo žemė, tu ir mokestis mokė́k Dkš. Mokamoji diena (diena, kurią moka) Vr. Nori mokỹ (mokėk), nori nemokỹ Prng. Móki ažmoki (daug, brangiai moki), kap ką kas padaro Dglš. O kur mokamója knyga (knyga, kur surašyti mokesčiai)? J.Jabl. Grįžkite, broleliai, į aukštą kalną, kur zvanoja varpai netraukomi, kur raud raudojėliai nemokami JD1203.
^ Ne bagotas moka, ale kaltas (skolingas) Žmt. Kas perka, tas moka Krtn. Ką nuderėsi, nemokėsi Ds. Moki pinigą – žiūrėk tavorą LTR. Viduj nakties tiek možna mokė́t (sakoma, kai kas nors labai pigiai parduodama) Trgn. Ką akys mato, tai kišenis moka NžR. Greibia nagai, o moka nugara KrvP(Pln). Moka kaip tėvo skolą (be jokio reikalo) Ds. Nereikia žadėt, kad nenori mokė́t! Ds.
| refl.: Ne keliškai̇̃ pataisytas buvo muno kelio taislius, ir gavau mokėties piningais Šts.
2. intr. prk. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą:
^ Už gerą geru mokėk PPr137. Žmonės piktu už gera moka Tat.
| refl. Rod.:
^ Juk visada už gerą piktu mokas S.Dauk.
3. tr., intr. Vlkv, Žm, Ob kainuoti, atsieiti: Gorčius druskos tuolaik mokėjo visą auksiną, tris dešimtis skatikų Vaižg. Ir ta medžiaga pašėlusiai moka! Žem. Kelionė tau nieko nemokės, nes aš tave nuvešiu ir parvešiu dovanai Š. Kiek móka šitas arklys? Grš. Jis žino, kiek móka darbas Žml. Ar brangiai moka kiaulėms? J.Jabl. Kiek móka duonai? Sb. Daiktai, taip brangiai mokami, turi būt geri J.Jabl.
^ Laikas moka, ne prekė J.Jabl. Darbas pinigus moka KrvP(Jnš).
| refl.: In pavasarį arkliai gerai mokas Rod. Kiek višta mókasi ant svaro? Jrb.
1 antmokė́ti (ž.) intr. permokėti, duoti viršaus: Brangiai reik antmokė́ti perkant Dr.
1 apmokė́ti
1. tr., intr. atlyginti, sumokėti tai, kas priklauso, privaloma: Ažu mokyklę reikia apmokė́t ir knygas nuspirkt Dgč. Apmokėjo visiems skolininkams BsMtII168. Ma[no] visos mokystos apmokė́ta Rod. JAV moters darbas apmokamas pigiau, negu vyro (sov.) sp. Prašymas turi būti apmokėtas [žyminiu mokesčiu] rš. Apmokamos atostogos rš.
| refl. tr., intr.: Apsimokė́jau visas skolas Š. Kada gi tu apsimokėsi už išmuštus langus? Ob. Apsimokė́jau krautuvė[je] Šts.
ǁ tr. pateisinti, atlyginti įdėtą triūsą, išlaidas: Geras žemės įdirbimas gausiai apmokės darbą rš. Svarbiausia yra tai, kiek karvė duoda pieno, koks jo riebumas ir kaip ji apmoka pašarus rš.
2. intr. prk. atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Brangiai apmokėjo, didžiai atkeršijo Dainavos raiteliai už skaistų Meilužės veidą V.Krėv.
3. refl. būti verta, naudinga: Viską pirk i vėl ausk – neapsimóka (neverta) Pn. Šitoks geras rūbas neapsmóka parduot Trgn. Daugiau su jais neapsimóka susidėt, kad jie negali paskolint arklį Mrj. Ė, šiandie negraži diena – neapsimoka anksti keltis Srv. Apsimokamas darbas rš. Oi, oi, vaikeli, kelias neapsimóka (neverta dėl to taip toli vykti) Srj.
^ Apsimoka kaip arkliui šiaudai PPr307.
1 atmokė́ti
1. tr., intr. K duoti pinigus ar kitokias vertybes, atsilyginant už ką, atsiteisiant: Jau įstengia jie ne tik palūkanas nustatytu laiku atiduoti, bet jau gali po kiek ir pačių skolų atmokėti I.Simon. Penėk [mane] tris metus – paskui aš tau atmokėsiu BsMtI66. Kad parduočiau namą, nieks man neatmokė́s, ką aš įsvojau čia piningų J. Atmokė́jo ma[n] už arklį KzR. Aš tau vasarą pienu atmokė́siu Skr.
| refl. tr., intr.: Lažo jos vyro namai neėjo, atsimokėdami pinigais Vaižg. Jau mokesčius atsimokė́jau KzR. Ko negaliu, to nežadu: atsimokėti negalėčio, taip brangiai mišką pirkęs Šts.
ǁ pateisinti įdėtą triūsą, lėšas: Bitėm ka duodi [cukraus], tai paskui jos atmóka Alk.
2. intr., tr. atiduoti priklausomą dalį, pamokėti: Jai atnešė tris tūkstančius ir atmokė́jo, kad išeitų (ištekėtų) Skr. Mendeliui ėmė rastis pinigų. Gal būtų ir patėvį jau atmokėjęs Vaižg.
| refl.: Kas pasiliko į ūkį, tas turėjo atsimokė́ti Vn.
3. atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Už vargus ir už skriaudas, už mūs mylimųjų kraują atmokėsiu niekšų gaujai L.Gir. Tais pančiais atmokėjo Kolumbui žmonės už tai, ką jis jiems gera buvo padaręs J.Bil. Aš jus nuo bado pasaugojau, ė tu man blogu atmokėjai Ml. Palaukit, mes jums atmokė́sim! Lnkv.
| refl.: Ji nori atsimokėti uošvienei, tiktai ar nuo šito galo reikia pradėti, – ji nepagalvojo I.Simon. Nenorėdamas likti kaltas, nesigailėjo pinigų atsimokėti tuo pačiu J.Balč. Aš tave išgelbėjau ir pašėriau, o tu teip žadi už gera atsimokėti BsPII14.
^ Už gerą visada blogumu atsimokama LTR(Akm).
4. refl. Brž būti pelningam, apsimokėti: Šimet neatsimóka bulbes parduoti: pigiai moka Vkš. Neatsimóka pienas pirkti Kl.
1 ×damokė́ti (hibr.) tr.; SD458 primokėti, pridėti viršaus: Už tą daiktą teko jam dar tris litus damokėti rš.
^ Ko akimis nedaveizėsi, tą kišene damokėsi LMD.
1 įmokė́ti tr. K sumokėti priklausančią pinigų dalį: Tai tu dar tik vieną teįmokė́jai mokesnį, aš jau visus sumokėjau Š. Penkis rublius įmokėjau rš.
| refl. tr.: Aš dar nario mokesnio tebesu neįsimokė́jęs, tai kaipgi mane gali valdybon rinkti Š.
1 išmokė́ti
1. tr., intr. R50, K sumokėti už ką: Algas išmokė́ti BŽ78. Šmotą pinigų išmokė́jau J. Dabar sakyk, kuo aš tau skolingas, – išmokėsiu Ašb. Aš išmokėsiu [už nuganytus rugelius], berneli, tik nepasakyki tėveliui JD702.
| Kraujais skolas išmokėjai KN253.
| refl. tr., intr.: Motyna rūpinas neišsimokėsianti J.Jabl. Išsimokė́jom, išsiteisėm visas skolas, tai dabar ramu bus gyventi Š. Žiūrėk, kiek vienais mokesčiais per metus išsimoka (išleidžiama mokant), ė kurgi da apsivilkimas, apsiavimas Ds. Gerkim, gerkim, mieli broliai, kuo išsimokė́sim? (d.) Klvr. Neišsimokantis skolininkas TTŽ.
išsimokė́tinai adv. išpirktinai: Siuntinį siuntė išsimokėtinai J.Jabl.
ǁ išpirkti (paprastai svaiginamųjų gėrimų) kam pavaišinti: Išmokėk man alaus Šts.
2. refl. mokėti dalimis kokią pinigų sumą per tam tikrą laiką: Pamaž, pamaž ir išsimokė́siu už tą butą Jnšk. Išsimokamasis pardavimas rš.
išsimokė́tinai adv.: Ką nors nusipirkti išsimokė́tinai DŽ. Nupirko labai pigiai ir ne už grynuosius, o išsimokėtinai A.Vien. Taip ir aš nusipirkau motociklą išsimokėtinai A.Gric.
3. refl. prk. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Taip tatai išsimokėjo už tiek geradėjysčių S.Dauk. Jis už gera tau piktu išsimokės Tat.
4. tr. atiduoti dalį, išleidžiant į marčias ar žentus: Buvo dvi seseri ir du broliu. Dabar viens vieną, antras antrą išmóka Als.
5. refl. duoti pelno, naudos, apsimokėti: Toks darbas neišsimóka J.Jabl. Tau neišsimokė́jo daužytis lig Panevėžiu[i] tokiam šlapumėly – būtum ir čia gavęs tokių daiktų pirkti Jnšk. Keisti vienas svetimas žodis antru, irgi svetimu, neišsimoka K.Būg. Dėl tokių niekų neišsimoka gaišti laiko Jnš. Neišsimóka daug metų braškes laikyti Krm.
1 numokė́ti
1. tr., intr. sumokėti: Visus piningus numokė́ti KII218. Kiekgi už arklį dar numokė́jai? Grž. Tada amtmonui skelančiąją čyžę numokėsiu prš.
2. intr. nusukti mokant: Mokėjo pinigus, nepažiūrėjau, tas ir numokė́jo – dabar griebk atsiraitęs Grž.
1 pamokė́ti
1. intr., tr. Rm, Lp atiduoti pinigais už priklausomą turto dalį: Nenorėdamas žemės skaldyti, pamokėjo savo broliui pinigais Š. Dviem pamokė́s, o su trečiu žemę par pusę pársikirs Užv. Tegu tik kelias iš sklypo, mes pamokėsim Trgn. Pamokė́k tik, aš kad ir šiandien išeinu Srv. Brolis turės dviem pamokė́ti, o jam liks namai Alk. Reikėjo seserims pamokėti ir tėvams išimtinę duoti LzP. Ar tau iš gyvenimo pamokė́jo nors kiek? Skr. Pamokė́k dvi tūkstanti, išeisu ir nė akių nerodysu Krš. Ana norėjo pamókama, t. y. kad jai pamokė́tų J. Nor penkioleka tūkstančių pamókamas Als.
| refl.: Kam čia mums žemė skaldyti, vely kits kitam pasimokėkime Š.
2. intr. atlyginti, užmokėti: Tas ponas gerai jiem pamokėjo ir išsivežė tą vaiką BsPIV117–118. Cidabru kap skiedrom pamokė́jo (ps.) Rod. Paskelbė kaimo vaikams, kad ateitų žirnių rinkti – pamokėsiąs Mš. Mes vienądien [darbininkams] pamokė́jom po auksiną, kitą – po pusantro Arm. Oi, tai pamokėtų svetimai šalelei už žalią rūtelę, už valnias dieneles! (d.) Vlk.
| Pernai kviečiai buvo gerokai pamokami (brangiai už juos mokėjo) Grk. Dabar arkliai pamokami Rs.
| refl. tr., intr.: Pasimokėkite duokles rš. Jei nori – sėdėk [kalėjime], jei nori – pasimokė́k piningais Šts. Arendą pasimokam Onš.
3. intr. būti naudingam, apsimokėti: Tau nepamóka eiti, ba baublys staugia (traukinys švilpia, gãli išgąsdinti) Bgt.
◊ gálva (galvomi̇̀s) pamokė́ti paaukoti gyvybę, žūti: Už kiekvieną žingsnį gaudavo pamokėti keleto narsiųjų kareivių galvomis A.Vien.
1 pérmokėti
1. intr. Jnš per daug sumokėti: Aš parmokė́jau už teliuką Vb. Čia tai gal jau pérmokėjai Užp.
2. tr., intr. sumokėti: Pérmokėk man šimtą tūkstančių, ir žemė bus tavo Rš.
1 primokė́ti
1. tr. K duoti tam tikrą pinigų sumą kaip priedą: Primokė́t[ų] – aš čia negyvenč[iau] (jokiu būdu negyvenčiau) Ktk.
ǁ papildomai užmokėti: Už tą reik rublį primokė́ti Vgr.
2. tr., intr. su neiginiu nesumokėti tiek, kiek reikia: Jis greičiau neprimokės, nekaip permokės J.Paukš. Vėlgi Poleikis už vasarą man nusuko, Kumpis už dvi neprimokėjo J.Balt.
3. intr. prk. gauti atpildą, atkentėti: O nelaimioji burna, kaip aš šią dieną primóku už anuos smagurius tavo! DP15.
◊ mirtimi̇̀ (smerčiù) primokė́ti netekti gyvybės, žūti: Atkirto biednis tas galvą [gyvatės], tručyznos pilną, ale nuo savęs šalin neatmetė ir dėl to smerčiu primokėjo P.
1 sumokė́ti
1. tr., intr. duoti pinigus, atsilyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti: Kiek už vištą sumokė́jai? Lkv. Reik sumokė́ti tris šimtus Šlu. Nebarkis, senuti, mes galim sumokėti už tą jautį MPs. Jau sumokėjau visą skolą GK1938,73. Mokesnius patys a sumokė́jot? Slnt. Už tą darbą sumokė́jo jie ma[n] su kaupu Stak.
^ Gal utėlėm sumokėsi? (nėra kuo mokėti) Ukm.
2. intr. prk. netekti, nustoti ko, paaukoti ką dėl kokio tikslo: Už laisvę sumokėjo nemažai T.Tilv.
◊ brángiai sumokė́ti patirti daug nemalonumų, sunkumų: Brangiai sumokėsi, kai paimsi, ko nepadėsi KrvP(Dbg).
1 užmokė́ti
1. tr., intr. R, Smn sumokėti, atlyginti: Kiek suderėjo, tiek užmokė́jo Ėr. Užmokė́k jamjam griežtai, kad nerūgotum J. Aš tau užmokėsiu gyvais pinigais LTR. Tai gausi atvažiuoti, aš jau tą kelį užmokė́siu pati Ms. Mano kuskužėlė Tilžėje pirkta, taip brangiai užmokėta JV373. Kap sulauksium rudenėlio, tada užmokėsium KrvD122. Aš, padoriai užmokėtas, išejau į Plungę M.Valanč. Būsi užmokėtas, pagrajyk Dr. Medus bei vaškas visada gerai yra užmokami S.Dauk. O jei jam tatai pavogs vagis, tada jis tatai jo ponui tur užmokėti BB2Moz22,12. Kas užmokė́tų skolas jo, tasai jam … didę malonę padarys DP194. Tada visiškai užmokės jautį už jautį Ch2Moz21,36. Alga metinė, metuose ažumokama SD79.
^ Užmokės, kad kuolai žaliuos (niekuomet neužmokės) B. Užmokės lopeta (niekuomet neužmokės) B. Užmokės mirus angliais PPr433. Jis tau po smerčiui kviečiais užmokė̃s Nm. Aš tau užmokėsiu – du tuščius, trečią nepilną Grš. Vaikas iškadą daro, bet tėvas tur užmokėti B. Ką akys mato, kešenė užmoka Tsk.
| refl. tr., intr.: Paskui išlipo Fogas ir užsimokėjo vežėjui J.Balč. Saldainiu užsimóku – užmiegta ans be rėksmo Krš. Karvei ganyklą nors užsimokam (tiek mažai karvė duoda pieno) Kp.
ǁ tr. pateisinti, atlyginti įdėtą triūsą: Žemė užmóka jam jo procę taipo, kad dar kita tiek jis pašaro gauna K.Donel1.
2. atsilyginti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą: Jei užmokės tau Šarūnas, tai kardu ir gaisrais už vargus mano V.Krėv. Už gera jis nor piktu užmokėti S.Dauk. Ką anas darė, tegu jam dievas užmóka Švnč.
| refl.: Nevidonas yra tai tas nedorėlis, kuris savo geradėjams už jų milaširdystę piktu užsimoka Tat.
3. refl. Alv, Šk būti naudingam, apsimokėti: Kai yra grybų, tai mumi užsimóka juos rinkt Mrc. Bartis neužsimoka su jais Brt. Nebužsimóka remontuot tą trobą Vkš. Y[ra] tik dėl sevęs, dėl parduosenos nebužsimóka [laikyti paukščių] Vgr. Jeigu po stiklinę tegersta, neužsimóka ir leist [alaus] Slm. Dovana neužsimóka parduot Sb.
užsimokė́tinai adv.: Mes ant durniaus neverdam, o užsimokė́tinai Slnt.
◊ brángiai (skaũdžiai) užmokė́ti (už ką) patirti daug nemalonumų, sunkumų: Už visokius tamsius darbelius kada nors skaudžiai užmokės Jnš. Levas brangiai užmokėjo už tą puikybę Blv.
gálva užmokė́ti netekti gyvybės dėl kokio padaryto veiksmo: Artinosi dienelė, kurią teks atsakyti už savo nedorybę, reiks užmokėti už didžius vaizbūnų turtus, už kraują pralietą – ne auksu, ne sidabru, ne perlais skaisčiausiais, bet savo puikiąja galvele V.Krėv.
1 paužmokė́ti tr., intr. užmokėti: Paažmokė́j[o] jau až darbadienius Kli.