1 triñkti, treñka (treñkia Srv, Pbs, Dglš, Ds, Kp, PnmR, Skrb, Brž, -a; R, MŽ, N), -o (-ė) tr. KBII159, K, Š, Rtr, OGLIII213, NdŽ, DŽ, FrnW, KŽ; R, MŽ, N, L
1. Q607, MŽ573, I, Jnš, Dkk, Sml, Sdk, Ktk, Mrj, Slv plauti (galvą, plaukus): Galvą trinkti B644, N. Galvą, avį triñk su šarmu, veidą plauk, o kūną mazgok J. Galvą vis tiek triñksu, kad ir ne teip šilta Tlž. Tankiai trenka vaikų galvas M.Valanč. Trenkù galvą į šarmą Rsn. Šarme i plaukus liuobam triñkti Kl. Ajerų šaknis renka ir treñka galvą, ka plaukai augtų Brs. Reikia minkšto vandens galvai triñkt Pnd. Treñka kasdien galvą, mazgoja žibalu – nuo žibalo ir nupliko Kp. Trinkaũ galvą, tai da neišdžiūvus Dbk. Galvas trinksmà pirty Zr. Kad tik pieną sunki, tuoj jam reikia galvą triñkt su išrūgom Svn. Ka nori, sako, ka nebūtų utų, reik gale mėnesio triñkti galvą Trk. Lapė taisė šarmą, trinks vilkeliu[i] galvą NS195(Vb). Po savaitės visi bus trinktini ir kirptini Db.
^ Tos arbatėlės – nors galvą trink (labai daug) Žem. Ko negeri, arbatos priviriau – nors galvą trink KlK14,88(Jnš). Arielkos – norint galvą trink S.Dauk. Tos smarvės buvo – nors galvą triñk Krš.
| refl. tr.: Jomis (ajerų šaknimis) trenkasi galvas, kad plaukai blizgėtų M.Katil. Su beržų lapais triñkis galvą Krš. Galvą triñkosi, plaukus pušinosi Snt.
ǁ B216, R, R393, MŽ, MŽ529, N, Švn, Pns, Dov plauti (gyvulius, ppr. avis): Avis triñkti K134. Moters avis prieš kirpdamos treñka J.Jabl. Įsibradini aną (avį) gilie, pili vandenį ant viršu i trenki̇̀ Kl. Avis vėl kad triñks, tuokart įbris ta mergė į prūdą Yl. Trinko [arklius] nusivedę į upelį, brūžino ir paskui šukavo, kol plaukas ėmė blizgėti M.Katil. Keletas tarnų trinko ir šukavo arklius, šveitė pakinkymus rš.
^ Kiaulę trink netrink, vis į purvus guli LTR(Lkv).
ǁ R, MŽ, N prausti, maudyti (vaikus).
2. prk. smarkiai lyjant šlapinti, merkti: Piemenie kailį treñka, ka lytota K.
3. šnek. barti, koneveikti: Jį tę gerokai triñko už visus darbelius Slv. Per susirinkimus viens kitą triñkdavo Gs. Kap ėmė, brolyti, jis mane trinkti, kad ėmė jis mane spirgyti – ko aš galo negavau! Db.
◊ ausi̇̀s triñkti mušti, lupti: Aš jam per šventą Oną Slavikuose ausi̇̀s triñksiu Slv.
gálvą (čiùprą) triñkti NdŽ, Vkš barti, koneveikti: Kad triñko jam mokytojas gálvą, tai triñko! Užp. Jis nelaukęs pagaus trinkti Beržiniui čiuprą M.Katil.
1 įtriñkti, į̇̃trenka, -o šnek.
1. tr., intr. gerokai įmušti, įlupti: Jis jį gerai intriñko ir paleido Lp. Dar gali gerai Broniai intriñkt Lp.
2. tr. barant įgrasinti, prigriebti: Kunigas liuob įtriñkti merges su poterais Šts.
1 ištriñkti, i̇̀štrenka (ištreñkia), -o (i̇̀štrinkė) tr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. išplauti (galvą, plaukus): Ištriñk galvą su ajerų šaknim, visos pleiskanos prapuls Lel. Ištriñk galvą, pilna dulkių prižėlusi Rs. Vakare reikės ištriñkti galvą Vlkv. Ištriñkus galvą, reik dar parplauti atlešiuotu uksusu Pln.
| refl. tr., intr. Š: Teip gerai išsitrinkáu plaukus Tl. Prastai galva išsitriñkos – vienos bluzganos Krš. Baisi pažiūrėt – nė galvos neišsi̇̀trenka Slv. Galvą tai namie išsitriñk Užp. Viską šeštadienį, būdavo, pasidarai ir galvą išsitrenki̇̀ Pbr. Neisiu da pirtin, tik galvą išsitriñksiu Svn. Da pats nuėjo pirtin, nusiprausė, galvą išsi̇̀trinkė Krs. Išsitriñksuos galvą: jug labai šventės, Nauji metai Krš.
ǁ Grk, Žlb išplauti (gyvulius, ppr. avis): Prieš kirpimą avis ištriñk J. Jei nebi̇̀štrenkam [avių], vilnas nukirptas plaunam Kl. Ištrinktos avys lengviau kirpt Dkš. Ištriñko katiną ir paleido lauku Krž. Ištrinkaũ paršiokus, buvo jau in gyvulius nebepanašūs Dkk. Užpuolus arklį utėlėm, jį reikia mėnulio delčio[je] penktadienį ištrinkti LTR(Vl).
ǁ išmazgoti (vilnas): Vilnas ištrinkau ir į vandenį krišpolo dėjau M.Katil. Tokias neištrinktas vilnas sunku sukaršt, dar sunkiau suverpt Lš. Kad i̇̀štrinktos, tai būt gražios vilnos Dglš.
ǁ išprausti, išmaudyti: Vaikus jau ištriñko Pln. Vaną padariau, ištrinkáu – pagražėjo senis Rdn.
2. prk. smarkiai lyjant sušlapinti, išmerkti: O ta gerai nugarą ištriñko [lietus]! NmŽ. Senis išgerti eina, o senutę palieka rogėse, kad lietus gerai kaulus ištrinktų M.Katil.
3. iškrėsti: Tu nebijai lipt an dangčio, tai lipk ir ištriñk kaminą Grv.
4. Slk, Ds, Alk šnek. išbarti, iškoneveikti: A ne sarmata: toks vyras, o merga ištriñko Slv.
◊ añtausius ištriñkti sumušti, prilupti: Urzk urzk, kol aš tau gerai ántausius ištriñksu Vvr.
gálvą (čiùprą, káilį) ištriñkti BŽ82,98; Ser gerokai išbarti, iškoneveikti: Šiandien man mokytoja ištriñko gálvą Vlkv. Ištrinks tau čiuprą gaspadorius. Ištrinks… M.Katil. Man patiko jo atvirumas ir drąsa, su kuria jis ištrinko mums kailį už blogą vadovavimą rš.
1 nutriñkti, nùtrenka, -o tr. KŽ; H išplauti (galvą): Aš nutrinkaũ galvas visų bernų J. Nutriñk man galvą Grž.
| refl. tr.: Gaspadorius tų namų visų pirma galvą nusitrenka ir apsirėdo teip, kaip ing bažnyčia eiti DS278(Šmk).
ǁ R, MŽ, N, NdŽ, Dglš išplauti (gyvulius, ppr. avis): Nutrenku avis R12, MŽ15. Čėsas aveles kirpt, reikia jos nutriñkt Kpč.
^ Kaip kiaulė: nutriñk aną, i vėl pula į purvą Dov. Kiaulė nutrinkta vėl voliojasi purvuose Ns1838,3.
ǁ R, MŽ nuprausti, numaudyti (ppr. vaiką): Vaiką vonioje nutriñko DŽ1. Padarysim vonią ir nutriñksim vaiką NdŽ. [Kūdikius] ežere ar upė[je] nutrinko S.Dauk.
| Ji nutrenka ir savo vyrą M.Katk.
| refl. tr., intr.: Visi jau nusitrinkę ir apsivilkę baltais marškiniais M.Katk.
^ Pirm neng tu kitus prausęs, nusitrink save patį KlvK.
1 patriñkti, pàtrenka, -o tr.
1. NdŽ pamazgoti (galvą).
ǁ paplauti (avis).
ǁ nuprausti (vaikus).
| refl. tr., intr. NdŽ.
2. NdŽ šnek. pabarti, iškoneveikti.
| refl. NdŽ.
◊ gálvą patriñkti NdŽ kiek pabarti.
1 pértrinkti tr.
1. iš naujo išplauti (galvą, plaukus): Čiupryną išsitrinkau, i nebebuvo kada partriñkt: sulipo, pasidarė kaip smalinė Mžš.
| refl. tr.: Še buroklapių trinkalo, pársitrink sau galvą Vkš.
2. patrinti: Pajutus nuog garų galvos sopulį, reikia sniegais partrinkti galvą I.
1 pratriñkti, pràtrenka, -o tr. NdŽ šiek tiek plauti, pamazgoti (galvą, avis).
1 pritriñkti, pri̇̀trenka, -o tr. trenkant suteršti (vandenį).
1 sutriñkti, sùtrenka, -o tr. NdŽ trenkant sunaudoti (ppr. muilą).
| refl. NdŽ.