terlióti, -iója, -iójo Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vl, Žvr, Ml, térlioti, -ioja, ­iojo JI90, K.Būg(Kv, Rt), Š, NdŽ, KŽ, Ms, ter̃lioti Rtr, NdŽ, KŽ
1. tr., intr. D.Pošk, I, L, Alk daryti nešvarų, teršti, tepti: Snargliuotas bučiuodamas térlioja ranką J. Pryšera visa ko, térlio[ja] [vaikas] skinstai Rdn.
| prk.: Aš nebnoru nė kningų térlioti dėl tokio spekulianto Štk. Lai tą krikštija jūsų kunegai, bet kitų vaikų aš neleisiu jūsiesiams terlioti M.Valanč.
^ Prastas paukštis, kuris savo lizdą terlio[ja] Lkv.
| refl. tr. KlvrŽ, Žlb: Terliótis rankas NdŽ. Su cibuliais laiškais [dažant margučius] nė rankos nesiterlió[ja], nieko Grnk.
2. tr. Tt čiupinėti, gnaibyti, knėboti, maišyti, jaukti, žagti: Kam tu térlioji tą arbatą, kas galės gerti?! DūnŽ. Kam tu duoną terlióji?! DŽ1. Tėvai, neterliók visą mėsą: vieną verčia, kitą verčia Jrb. Aš pati pasidarau [valgyti], kam man kas terliõs (nenori bendrai valgyti) Kdn. Ans daugiau térlio[ja], nekaip tvarko Slnt.
| refl. tr., intr. L, Ser, Čk, Klp: Vaikai terliójasi po purvynę DŽ1.
3. tr. trempti, malti: Žemė terliójama vežimų NdŽ.
4. tr. šnek. atlikti kokį menkinamą veiksmą: Tik neterliókit (negniaužykit) kačiuko: niekam netiks Trg. Kaip ėmė ryzus terliót (skalbti) nuo ryto, i pietai atėjo Upt. Terlióju terlióju tąs duris, jau ma[n] galva svaigsta Jrb. I su pienišku, a ten meisišku nu kas ten térlios (gamins) vienam antram Vž.
| refl. Kv: Jei teip térliosias (dulksnos) par naktį, dirvalės pralys LKT88(Vž).
5. šiaip taip, pamažu ką daryti, krapštytis: Paims ką dirbti, tai terliõsis terliõsis! DŽ1. Kasdie terliójuos ir nieko nepadarau Vrn. Aš neskęsč, kad vyras bulbas tarkavotų, kad blynus keptų, kad vyras tę terliótųs Žl. A darbo nė[ra], ka térliojys?! Tl. Prauskias greičiau, netérliokias! Rdn. Térliojas, i tiek, kaip žmonys jei dirbtų, būtų padirbę DūnŽ. Pamilšiu aš, ką tu terliósies Jrb. Kiek čia dabar terliósys?! Trg. Bet pradėjai terliótis, pasivėlinai [į autobusą] Slm. Kitas galia térlioties (ruoštis) ir porą valandų Varn. Viena būnu, térliojuos: daržą ravėjau, daba, sakau, eisiu bulvių skabyt Krž. I terliósies čia šventą dieną – jau a kelmas pristojo?! Jrb.
6. be reikalo prasidėti, nenaudingai užsiimti su kuo, gaišti: Kam tau su tokiais niekais terliótis DŽ1. Kas gi terliõsis su tokia boba? NdŽ. Ką čia su joms terliótis, ka tos žarnos tokios plonytės Jrb. Ką čia su tuo ožiuku terliósies, geriau karvę laikyk Btg. Daug prisikepei [varnų] ir išmetei vištoms, neapsimoka nė térlioties Yl. Netérliokias dėl kelių rublių, neik po teismus! Krš.
| Ans nesiterliójo: dėjo į marmūzę, i viskas Grdž. Pailsę bildu bildu susmukom į trobą ir pradėjom su ožkapile terlioties M.Valanč. Jei aš kumet judu pamatysiu vėl besiterliojant su pypkomis, kailį išpersiu M.Valanč.
7. plūsti, koneveikti, dergti: Šuo, ne vyras esi, ka savo kraują (savo vaiką) térlioji DūnŽ. Pripuolusi o térlio[ja], o térlio[ja] tą žmogų End. Tiek keika, tiek térlio[ja] tus tėvus Šv. I kaip draskės, i kaip térliojo! Varn.
| refl.: Eisu aš ten térlioties su boboms! Jdr.
apterlióti tr. Š, apter̃lioti Š
1. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Všv, Slnt, Žgč, Plv padaryti nešvarų, apteplioti, apteršti: Jijė tik aptérliojo, t. y. nečystai numazgojo J. Kam tus krėslus aptérliojai? Rdn. Aptérlios [veršiukas] liuob papą i paliks DūnŽ.
| refl. KŽ, Klp, Kal: Visas apsiterliójęs DŽ1. Kaip čia y[ra]: apsitriedei, apsitérliojai Žlb. Mažà… Ima praustis, tik apsiterliója Dkš.
2. Š apčiupinėti, apknėboti, apjaukti, prižagti: Aš jo apterliótą bulvienę nenoriu valgyt Snt.
3. refl. šnek. pamažu apsidirbti: Kol apsitérliosma, ir pietai ateis Užv.
įterlióti
1. tr. įteplioti: Į pasą ilgą pavardę įtérliojo Sg.
2. refl. Š įsipainoti, įsivelti.
išterlióti tr. Š, ištérlioti Š, išter̃lioti Š
1. Rtr, Š, BŽ472, NdŽ, DŽ1, KŽ, Kv, Kdl išteplioti, suteršti, išbjauroti: Išterliójai visą stalą Alk. Neištérliok, gražiai imk! Pj.
| refl. tr., intr. Ser, KŽ, DŽ1, KzR: Išsiterliojo su tomis avietėmis ir skruostus, ir net kaktas rš. Nuskustas bulves vėl išpila ant krūvos, tos išsiterliója ir nebesimato, katra skusta, katra ne Snt. Nesėsk ant žemės – išsiterliósi naują suknelę Lkš.
2. BŽ472, Šll, Jnš išknėzoti, išknėboti, sujaukti: Vaikai košę iškernojo, išmaišė, ištérliojo JII85(Yl).
3. Š, Rtr, KŽ išmalti, ištrempti: Provėžos ant kelio išter̃liotos J.
4. šnek. suvalgyti: Tą medų iki šviežio medaus i išterliójom Smln.
5. prasiplūkti, pragaišti su kuo.
6. refl. išsidirbinėti, išsidarkyti: Išsidirba, išsitérlio[ja] veselė[je] viseip Jdr.
7. Brs, Pvn, Kv, Grd šnek. išplūsti, iškoneveikti: Ištérliojo laikraščiūse, o visai taip nebuvo Krš. Ištérlio[ja], išdirba – ir eik Jdr. I kaip ana muni ištérliojo, i kokiais žodžiais Pln.
| refl. Jdr: Išsitérliojo anuodvi ant turgaus Kv.
nuterlióti tr., nutérlioti KŽ
1. Sd, Kal, End nutepti, apteršti.
2. Ser, Kv šnek. nevykusiai, prastai ką padaryti (ppr. nupiešti, nudažyti): Sienas nuterliójo (negražiai nudažė), kad nė žiūrėti negalima DŽ1. Aviliai bjauriai nuterlióti Ėr. Vel[nia]s pasikavojęs i nuterliojo ją (ožką) LTR(Vdk).
3. nukišti, nudėti, pradanginti: Vežimai ir kumelaitės tai ir prapuolė Kaune be žinios. Ne tai nudvėsė, ne tai žydelis, ant kurio kiemo sustojo, kur nors nuterliojo K.Bor.
paterlióti NdŽ, DŽ1; Ser
1. intr. NdŽ, Kal pateršti, kiek pribjauroti, pridirbti: Patérliojo čia mun karvės Grd.
2. prastai, nerūpestingai ką padirbėti, padaryti (ppr. pateplioti): Mažu biskį tąs lubas paterliósiu su tais dažais Jrb.
3. refl. šnek. užgaišti niekus dirbinėjant, pasikrapštyti: Da būtumi biškį pasitérliojęs, būtumi ir pažiopsojęs Kal.
4. paplūsti, pakoneveikti: Nesu nė vieno žmogaus patérliojusi Jdr.
5. intr., tr. šnek. papasakoti: Balčiūnas moka biškį patérlioti Vgr.
praterlióti šnek.
1. tr. nerūpestingai, prastai atlikti, apdirbti, padaryti: Ne nupjaus [javų], ne nieko, čia pratérlios tokią didelę dirvą Pln.
| refl. tr.: Sakau, prasigrumdykit, prasiterliókit (prasitrinkit, prasiplaukit) marškinius, i bus gerai Btg.
2. refl. užgaišti: Vienas aš tai iki ryto čia prasiterliosiu! rš.
priterlióti tr. Š, NdŽ, priter̃lioti Š
1. NdŽ, DŽ1, Kl, Kal, Stl priteršti, pribjauroti: Išvartyti buteliai, priterliotas, prilaistytas stalas Pč. Prytérliojo indus Šv. O ans ema lovą tą pritérlio[ja] įlipęs Žr. Kitą dvijų [metų] jau apvilks, tujau liuob pritérlios tas kelnes, plauti reiks Krt. Katė mun tujau trobą pritérlio[ja], ans prašos lauku, muno katinas Vvr.
| refl. tr. Ser, NdŽ.
2. ganėtinai prisitvarkyti, prisikrapštyti.
suterlióti tr. Rtr, NdŽ, sutérlioti J, suter̃lioti Rtr, KŽ
1. J, Rtr, NdŽ, KŽ suteršti, subjauroti, supurvinti: Nesutérliok muno kelnes Vn. Čiupinėjo taukinais nagais i sutérliojo kningą Kv.
| prk.: Visados buvai man ir tebesi mūsų atgimimo simbolis, grynų gryniausio, jokio egoizmo nesuterlioto patriotizmo įkūnijimas Pč. Nenūsidėjau [kariuomenėje], nesutérliojo mun bilioto Grd.
^ Darbas – ne šūdas, žmogaus nesuterlio[ja] LTR(Vdk).
| refl. tr. J, Kv: Susiterlióti rankas NdŽ. Neįmink, nesusitérliok kojas Grd. Pana burnikę susiterliójusi su uogums Trg. Užsikabino kvartūgiuką, susitérliojo, ir gana Skdv.
2. sukneboti, sumaišyti, sujaukti: Kažin ką ji čia sutérliojo (sumaišė), o nesisako ką Sg. Bet jei jūs perus arba duonas, tai yra žolių dulkes, sujauksiat su medu, tai jūs tą Dievo doveną bjauriai suterliosiat S.Dauk.
3. sutrempti, sumindžioti: Slidi, kur sutérliotas kelis J.
4. NdŽ šnek. bet kaip, prastai ką atlikti: Paėmęs kokį darbą arba bile kaip suterlioja, arba visiškai sugadina rš.
5. refl. menk. vesti: Susiterliójo, susimetrikavo ir vėl pasimetė Skr.
užterlióti tr.
1. NdŽ užteršti, subjauroti: Langų stiklai užterlióti DŽ1.
| Bebrai užterliójo upelį dumblu Vv.
2. šnek. bet kaip, prastai ką padaryti: Biskis šiaudų užterlióta (uždraikyta) – iš kur ta šiluma bus Vlkv.