patámsis sm. (1), patam̃sis (2)
1. šviesos trūkumas, tamsa: Užsidek lempą, neik patámsy į kūtę Brž. Patámsy nebūsme, insivesme elektrą Imb. Kam mum ta šviesa – a ne geriau patamsy? Škn. Vakar patámsin aš nė nepaž[i]nojau tavę Rod. Vienas brolis bijodavosi patamsy į kluoną eiti BsV206. Patamsė̃ly aš neinžiūrėjau gerai Ut. Sėdėjau patamsy J. Iš patamsio gal tau galvą perskelti Žem. Prie patámsio geriau kalbėtis Ėr.
^ Neieškok kvailių su žiburiu, rasi ir patamsy Mrk. Patamsio darbai švieso[je] pasirodys Sln.
2. tamsus laikas brėkštant ar temstant: Nuo patámsio lig patamsiui reikė dirbt An. Rugių eidavo pjauti su patámsiu, nelaukdavo nė rasos nukrintant Mžš. Atskėliau da su patámsiu Sdk. Vėlyvas svečias – atėjo su patamsiu Lnkv. Aš su patámsiu prabundu Srv. Tėvas išvažiavo į turgų dar su patamsėliu Ėr. Su patamsėliu išjojau iš namų Ut. Žmona pakėlė jį dar su patamsėliu ir padėjo jam įkelti į vežėčias bekoną ir kiaulę A.Vien. Rytą, dar teip su patamsiukù, ir pradėjo lėkt [lėktuvai] Pc.
3. tamsi, apytamsė vieta: Jie grįžo miegančio miesto patamsiais pro slapukus sargybinius, prigludusius įstaigų prieangiuose rš. Bernas su merga tik trinas po patámsius, daugiau nieko Ds. Nustojus šokt, svotai su pamergiais patamsiuos sulindo BsPII208. Kelmučiai auga patámsy Mrj. Kur patámsis, tę ir grybai Mrj. Nesėdėk patam̃sė[je] Krš. Akis vis žiūria į patamsį, be nepamatys kur kokios pelės LMD(Sln). Iš drėgno miško patamsėlio medžiai veržiasi aukštyn rš.
◊ patámsių gaivalai̇̃; rš trikdantys visuomeninę tvarką, nesiskaitantys su įstatymais ir papročiais žmonės.