stebė́ti, stẽbi (stẽbia, -ė́ja; N), -ė́jo
1. tr. Rtr, NdŽ atidžiai žiūrėti, sekti akimis: Grėtė atsistojo, nuėjo pati prie vygio, atsiklaupė ir stebėjo kūdikį ilgai ilgai I.Simon. Nuolat atsimerkdavau ir vogčiomis stebėjau sėdintį prie stalo žmogų rš.
2. tr. FT, DŽ, NdŽ atidžiai žiūrint tirti, kaupti žinias: Tu, Arvydai, darbo nebijok, bet ir dirbdamas stebėk gyvenimą ir mokykis A.Vien. Daugelyje draustinių vykdomi tyrimai, stebimi žvėrys ir paukščiai rš.
3. intr. žiūrėti, žvelgti: Aš ilgai negaliu stebė́ti į laikraščius – akėse mėlenuo[ja] Vn. Valios anam yra, ans ir stẽba Klk.
| refl.: Reik gerai stebė́ties, kad pamatytumi tą žvaizdžių sietą Kl. Kurmis teip bekeląs – stebúos, a nematysiu Yl. Ko stebys kaip driežas į gegužę? VP25. Sargas įsilipo į pačią obelį ir stebė́jos, akis išplėtęs[is], kas greibs už obulo BM397(Slnt). Ausimis nepermanau, ėmiau akimis stebėties Žem. Tai tada ežys buvęs ant kalno, pamatęs dieną auštant ir stebėjęsis į saulę tekančią BsMtI11. Pamatę tat žmonės ėjo prie kalno, stebėjosi į žiburį J.Bil. Anuodu stẽbisi viens į antrą, t. y. veizdis J. Apaštolai, kad tus žodžius išgirdo, nuliūdo ir stebėjos į kits kitą M.Valanč.
4. refl. žiūrinėti ieškant ko tinkamo: Vaikinas, kurs kėslauja ir jau keta neužilgo susidoroti (žanytis), laiku (iš anksto) jau pradeda po jaunimus, jomarkus ir veselijas stebė́tis į mergas JR5.
5. intr. dėmėtis, įsiminti: Iš kur anie tus linus gauna, aš nesu stebė́jęs Plik.
| refl.: Aš stebúos, kad ans sako tus vardus Plt. Vaikai daugiau stẽbias – čia mano piemenystės dainos Mšk. Kas aną žino, aš neesu stebė́jusis teip didliai Krtn.
6. intr. reikšti nuostabą: Dabar jiemus, netikintiemus ir bestebinti̇́emus iž džiaugsmo, tarė jiemus DP195. Kam ir Povilas … stebė́damas teip bylojo DP35.
| refl. Q631, CI129, SD51,447, H, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, LL30, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Ms: Ka atvažiuo[ja], visi stẽbas iš anos Plng. Visi iš mùnie stẽbas Slnt. Stebėjos it katė, žvirblį iš nagų išleidusi LTR. Klausaisi ir stebiesi, kiek daug dvasios kultūros turi šis paprastas kaimo žmogus rš. Simei besistebant, kipšas prirašė visą kailį M.Valanč. Visi stebėjosi jo išmintimi ir atsakymais J.Jabl. Ir seniejai žmonės stebas S.Dauk. Stebėdamasis iš drąsumo Dovydo, meilingai jį apkabino ir apdovanojo jį savo juosta S.Stan. O anys stebėjos jo mokslui Ch1Luk4,32. Ir visi, kurie girdėjo, stebėjosi tam kalbesiui VlnE10. Jo gentys tam didžiai stebėjose, jog veikiai Jobas sveiku stojose Mž439. Stebė́kisig …, jog ižg vienos žvakės tūkstantį žvakių uždegsi DP134. Aniemus … besistebintiemus bylo jumpi Jėzus BPII38. Stebėjosi žmonės jo pamokslo NTMt7,28.
apstebė́ti, àpstebi, -ė́jo tr.
1. M, Rtr grožėtis, stebėtis.
2. refl. apsižiūrėti: Apsistebė́jo ir pavogė Šts.
atsistebė́ti, atsi̇̀stebi, -ė́jo
1. Rtr, NdŽ, DŽ labai stebėtis: Juozas pečius traukė, atsistebėti negalėdamas LzP.
2. atsižiūrėti, atsigrožėti: Kokia ten grožybė, aš negaliu atsistebė́ti, t. y. atsiveizdėti J. Jam toj mergina teip patiko, kad jis negali į ją atsistebėti! BsMtI182(Brt). Karaliūnas negali atsistebėti, iš kur tokia graži panelė atsirado BsPII169(And). Kai ji su tais drabužiais pasirodė pokyly, visi negalėjo atsistebėti jos gražumu J.Balč.
įstebė́ti, į̇̃stebi, -ė́jo
1. tr. Š, Rtr, NdŽ įžiūrėti, įmatyti: Jie įstebėjo ten Hektorą, šaukiantį narsiai kovoti HI. Aš neį̇̃stebu, kas tas yr Kl. Kur ne kur vos įstebimos kyšojo žmonių figūros rš. Įstebėtieji panašumai mums padeda susigaudyti pasaulio įvairybėj Vr.
įstebimai̇̃ adv.: Ji žiūrėjo, vos įstebimai linkčiodama galvą P.Cvir.
2. refl. tr., intr. N, Š, Rtr, NdŽ, Kv, Jdr atidžiai įsižiūrėti: Klykis y[ra] kaip viščiukas (viščiuko didumo), į kojas nesu įsistebė́jusi Žr. Biškį mačiau, ale neįsistebė́jau gerai Vgr. Mokytiejai įsi̇̀steba į kningas ir apanka Krš. Paskuo kaži kaip ten įsistebė́jo anie, kad tie tatai slepas Sd. Kad gerai įsisteb į mėnesį, gal matyti mergą su nėšiais, bestovinčią mėnesyje LMD(Sln). Tas katinas, įsistebėjęs ten kažką bejudant, pamanęs, kad pelė – tiktai kapt už uodegos S.Dauk. Įsistebi į vieną vietą kaip karvė į naujus vartus K.Būg. Įsistebėjus į šituos rašybos dalykus, man į akį krinta vienas mažmožis J.Jabl.
3. refl. tr., intr. Klk žiūrinėjant susiieškoti patinkamą, įsižiūrėti: Katrą [vaikinas] įsisteb, teiraujas apie jos būdą, sveikatą, giminę, turtą JR5. Pradėjo čia vaikščioti, čia įsistebė́jos [merginą] Akm. Apicierius ją įsistebėjęs ir vedęs už pačią Sln. Jaunieji į vienas antrą įsistebėjo ir vienas antrą pamylėjo TS1897,11.
4. tr., intr. įsidėmėti: Kokie tėvai yr, vaikai taip į̇̃steba Klk.
| refl. tr., intr.: Ar neįsistebė́jai, koks buvo daiktas, t. y. ar neįsidėmėjai? J. Kaimo žmonės įsi̇̀steba [gamtos reiškinius] i žino Krš. Reikia įsistebė́ti į tokius žodžius Jn.
5. refl. pajusti nuostabą.
įsistebė́tinai adv.: Įsistebėtinai (nepaprastai) stebuklinga WP286.
išsistebė́ti, išsi̇̀stebi, -ė́jo Š, Rtr; Sut, N žr. atsistebėti 1: Ižsistebėt negaliu SD411.
nustebė́ti, nùstebi, -ė́jo tr.
1. Dr, KlvrŽ nužiūrėti, pastebėti: Nustebė́jau, kur slėpė piningus Šts. Nustebė́jau jo vagystę J.Jabl(Grz). Ana nustebė́jo kailį po drabužiu J.
| refl.: Nusisteb, kad nieks nėr, ir pavagia arklį, t. y. apsižvalgo J.
2. įsidėmėti: Jis eidavo į kaimą, kur gyveno jo nustebėta jauna merga A1884,110.
3. pakenkti žiūrint: Nereikia girtis gerai augančiu gyvuliu ir jį rodyti – gal pavydėti pasakojant arba nustebėti rodant LTR.
4. refl. Sut, N, K, Š, LL319, Rtr, NdŽ, DŽ parodyti nustebimą, nustebti: Nusistebėtisi OsG103. Nusistebėju R128, MŽ168. Aš pirmaik nusistebė́jau, ka kitur lyna Vgr. Nusistebė́jo visi, kas girdėjo jos keikimą Slv. Aldona nusistebėjo didžiuliais jurginų krūmais rš. Nusistebėti reikia matant, kaip gerai to veikalo rašytojas pažįsta lietuvių kalbą Vd. Nusistebėkime ant stebuklingos išminties Dievo DP183. Ir anys nusistebėjo, jog ji teip graži buvo BBJdt10,8. O anys visi nusistebėjo didei Dievo geradėjystei Ch1Luk9,43. Regintiemus ir nusistebintiemus apaštalams BPII109.
nusistebė́tinai Nusistebėtinai dyvai, kad toktai šiaip niekados nenusiduoda BsV48. K. Donelaitis kunigaudamas lietuvininkų keturis metų čėsus nusistebėtinai gražiai aprašė KlvK25.
pastebė́ti, pàstebi, -ė́jo
1. tr. Š, LL315, Rtr, NdŽ, DŽ, Vkš pamatyti, išvysti: I ana pàsteba, ka tūse lopūse piningai Jdr. Jo aš nepastebėjau J.Jabl. Berodydama tuos paveikslus, Pasaka ir stebėti nepastebėjo, kaip vartų sargai pamažu užmigo J.Balč. Įeisiu nepastebėtas, tai bus juoko! J.Bil.
^ Ir dairėsi, ir nepastebėjo, kur piktas šuva gulėjo KrvP(Vs).
pastebimai̇̃ adv.: Jo narsas pastebimai ėmė mažėti A.Vencl.
^ Kas nelaukiami ateina, nepastebimai išeina LTR.
2. tr. tiriant atrasti, atskleisti: Net tolimiausiose žvaigždėse nėra pastebėta elementų, kurių nėra Žemėje rš.
3. tr. atkreipti dėmesį, įsidėmėti: Šnekėdamos klegėdamos pasakojo, ką kuri šiandien bažnyčioj ar miestely pastebėjusi Žem. Tas liežuvėlis – pastebėtinas daiktas J.Jabl. Gal ir mačiau, bet nepastebė́jau Jsv.
pastebė́tinai adv.: Pastebėtinai gražus LL183.
| refl.: Nepasi̇̀stebi i nežinai Jdr. Nepasistebė́jau, girtūklių nebuvo Šv. Gerai būtų, jeigu mūsų visi ponai tame daikte pasistebėtų į jo darbus A1884,262.
4. intr. pažiūrėti, pažvelgti: Aš į tą torą nepastebė́jau Štk. Aš neliuobėjau pastebė́ti, a debesiuotas dangus, a ne Dov.
| refl. Sut, N: Pasistebė́k, kokia graži mergelė Nv. Petras pasistebėjo į ją, kaip būtų pirmą kartą pamatęs Žem. Nepasistebė́jom, kokia buvo kiaulės blužnis (pagal jos storį spėja, kokia bus žiema) Štk.
ǁ refl. gerai pasižiūrėti, apsidairyti: Nepasistebė́jo i palindo po mašinos Rdn. Pasistebė́k, ar nepamatysi arklių mano J. Atžindys kur į ką pasižiūrės, pasistebės, pasigėrės, tai tas tuoj ir sunyksta, sublogsta Sln.
5. refl. NdŽ, Rmš parodyti kiek nustebimo, nusistebėti: Tada ir jis pasistebė́jo, kad toks vaikas ir teip moka Krs. Pasistebėjau, iš kur ans čia galėjo atsirasti Grg. Net pasistebė́jau užgirdus Jsv. Šitos pasistebė́tinos apraiškos kaltininke yra nekatroji gymė Jn.
pasistebė́tinai adv.: Pasistebėtinai greitai jo gėda pranyksta rš.
6. tr. pakenkti žiūrint, blogomis akimis nužiūrėti: Jau musėt kas nors būs pastebė́jęs tą karvę, kad pieną sutraukė Grg.
7. tr. NdŽ padaryti pastabą, įspėti.
pristebė́ti, pri̇̀stebi, -ė́jo
1. tr. NdŽ iki valios prisižiūrėti.
| refl.: Prisistebė́ję grįžo namo NdŽ. Kiek aš prisistebė́jau: kas stengės iš kitų [gyventi] – visi žuvo Vv.
2. refl. Sut akylai įsižiūrėti: Prisistebė́k į kitą: kaip ans dirba, ir tu taip dirbk J. Gal prisistebė́s [berniukas], ka negal mušties, gal nebmušias Krš. Dar daugumo atsitikimų galėtumei žmogus prisistebėti Žem. Prisistebėkit gyvenimui M.Valanč. Bet kad aš veiziu ir gerai prisistebiuos – visi akis į mane kaip ylas susmeigė! DS172(Rs).
3. refl. LL287, Rtr, NdŽ iki valios stebėtis.
4. refl. nusižiūrėti: Prisistebė́ti nuo ko NdŽ.
užsistebė́ti, užsi̇̀stebi, -ė́jo; Sut nusistebėti: Ir užsistebėjo didžiu stebėjimu BtMr5,42. Ansai surinkimas, kursai buvo aplinkui ją, užsistebėjo anam stebuklui teip didžiamui MP330.