slū́gti, -sta (sluñga LKKXI134), -o intr. BŽ106, Rtr; BzF172, L, slùgti LKKXI134
1. M mažėti lygiui, sekti, kristi (apie vandenį): Prieš lytų vanduo slū́gsta, prieš pagadą kyla Gs. Slū́gte nuslūgs vanduo upio vasarą J. Upė slū́gsta J.Jabl.
2. N, K, M atsileisti (apie sutinimą): Slū́gsta putmenys, t. y. susileidžia J. Slū́gsta sutinimas K.Būg. Tas pirštas, kur pjautas, buvo smarkiai užpykęs, dabar jau slū́gsta Krs.
3. smegti, dubti, gulėtis, kristi: Duona atrūgusi slūgs J. Aplink rentinį, šulnį iškasus, žemės slū́gsta tris keturias dienas Vkš.
| Vienam gaspadoriui vis iš aruodo grūdai slūgstą ir slūgstą (semiami mažėją) Sln. Kaitino taip smarkiai, kad pradėjo slūgti sniegas rš.
4. kristi, mažėti (apie šaltį): Šalčiai kiek pradėjo slūgti rš.
5. prk. mažėti, silpnėti: Jo gera nuotaika ir ankstesnis pasitikėjimas savimi greitai slūgo rš. Tas dvasinis įtempimas, kurį ji išgyveno pasiryždama, po truputį slūgo rš. Slūgsta tarptautinė įtampa sp. Apėmęs jį susijaudinimas pamažu slūgo rš.
6. prk. kristi kainai: Rugiai y[ra] slū́gę, atpigę Šts.
◊ slū́gti žemỹn eiti menkyn, prastyn: Mano ūkė per tai žemyn slūgsta: ir nelaiku ariasi, ir nelaiku sėjasi V.Piet.
apslū́gti intr.
1. Š, Rtr kiek nusekti: Vanduo apslū́go upė[je] J. Aš palaukiau apie valandą laiko, kol potvynis kiek apslūgo J.Balč.
2. K aplink atsileisti (apie sutinimą).
atslū́gti intr. Š, Rtr, NdŽ; M, L
1. J nusekti: Upė jau atslū́go – bus galima maudytis Ml. Truputį atslū́go [v]anduo Krs. Po lytaus buvo upė par krantus išlipusi, bet greitai tvanas atslū́go Klp. Atslūgo [ežeras], kaip įspėjo jo vardą Kos196.
| Iš skruostų atslūgsta (nuteka atgal) kraujas rš.
2. Q452, SD369,387, N, K, Sut, RtŽ atsileisti (apie sutinamą), subliukšti: Atslūgsta skaudulys R, MŽ. Votis, pakūnys, spaugas, skaudulys atslū́go J. Buvo ranka suputusi, dabar jau atslū́go Vkš. Skaudulys buvo bepradedąs augti, al atslū́go Lkv. Taip buvo suputęs kaip avilys, bet, pridėjus šutintų liubystrų, putmenys atslūgo Škn. Atslūgus geresnė koja Ps. Šiandien tinimas jau biskį atslūgo Vv. Per naktį atslū́gsta, per dieną vėl sutinsta koja Upn. Vakar dar labai buvo ištinęs žandas, šiandien kiek atslūgo Vs. Jo gumbas jau visai atslū́go Lš. Perėjo, atslū́go ta pėda, ale primint negalėjau KzR.
3. sumažėti (apie skausmą): Pirma skaudėj[o] ir ranką, ale dabar atslū́go Vlk.
ǁ pasijusti geriau, pasitaisyti: Labai sirgau, dar̃ atslū́gau ir geriau miegu Dbč.
4. atsileisti, sumažėti, nukristi: Šiandien šaltis jau atslū́go Mžk. Vėjas vakare atslūgsta prš.
5. prk. prarasti įkarštį, aprimti, sumažėti, praeiti: Atslūgo noras Šts. Buvo jau beįnirstąs lygti, bet atslū́go Plt. Jis pirma buvo baisiai ant manęs užpykęs, bet dabar jau atsluñga Lš. Grėtės vakarykštis pyktis ant uošvienės lyg ir atslūgęs I.Simon. Vasarą, atslūgus laukų darbams, Akvilė su Keršiu iškėlė vestuves J.Avyž. Su skausmu pamažu atslūgo ir pyktis K.Saj. Pamatė merga berną – ir atslū́go (nustojo nervintis) Pv. Kap jy išej[o], tai jau aš atslūgau, o tai nei bėk, nei rėk Pv. Atslūgo pirmieji įspūdžiai rš. Atslūgo reakcija rš.
6. prk. atšalti, imti šalintis, vengti: Pyko žmonys i nu darbo atslū́go Lnk. Ans jau ar atslū́gęs nu tos Rozalijos, ar nebeinąs Plt.
◊ ragai̇̃ atslū́go praėjo noras: Jau, sako, atslū́go ragai̇̃ su statybom jam Slm.
širdi̇̀s atslū́gsta praeina pyktis, neramumas: Bet pareinu, pamatau, ir atslūgsta širdis, tik skaudu ir graudu pasidaro V.Krėv.
įslū́gti intr. Rtr įdubti, įlinkti: Žemė įslū́go Š. Kauburėlis kiek įslūgęs, žole apaugęs rš.
nuslū́gti intr. Rtr
1. Š, DŽ, NdŽ nusekti: Nuslūgo vanduo upio J. Vanduo jau nuslū́go, upė greit visai įeis į savo vagą Srv. Šiana (šiandien) visai nuslū́go vanduo – baigias tvanas LKT127(Erž). Nuslùgs kiek potvynis, ir vėl važiuoji [uždarbiauti] Krs. Kai Nemunas (ledai Nemune) išeina, tai pievos ir laukai nuslū́gsta PnmA. Jau Nemunas nuslū́go, o buvo kokį metrą pakilęs Prn. Vyno šulinys nuslūgo labai žemai MPas.
| Tegul nuslū́gsta [skrandyje] barščiai – kam čia gert ūmai pieno LKT251(Šd).
2. Sut, N, K, Š, SPI85 atsileisti, sumažėti (apie sutinimą), subliukšti: Maišelis nuslū́go NdŽ.
3. Š susigulėti, susislėgti: Prisikrovė daug, o kai nuslūgo – tik biskis Gs. Po kelių šimtų metų žemė nuslūgo ir vanduo apsėmė namus rš. Kai tešla pakils, reikia ją išmaišyti, kad nuslūgtų sp. Žemė gali nuslūgti ir pakilti rš. Pati Dubysa siauresnė teka; aukšti jos kalnai lyg kad nuslūgo Mair.
ǁ paslinkti žemyn, nusmukti: Nuslū́go žemyn pušis, kaip smeltį vėjis nunešė J.
4. NdŽ sumažėti (apie šaltį ar karštį): Jau biskį šaltis nuslū́go Brb. Karštis nuslūgo Vr.
| Kai nuslū́gs tas kraujas (kraujo spaudimas), tai ir akys pasitaisys Rs.
5. nurimti, praeiti: Kelias kelias toks negerumas, kaip tik paimu česnako – ir nuslū́gsta Upn.
| prk. NdŽ: Vėl jo sielos nerimas ir keistas jausmų antplūdis nuslūgo, dingo J.Marc. Jo sumanymai vesti kaip greit pakildavo, taip greit ir nuslūgdavo A.Vien. Minia parimtėjo, jos ūpas nuslūgo rš. Nuslūgo budelių narsa, jie liko nugalėti S.Nėr.
◊ kai̇̃p slúogas nuslū́go DūnŽ labai palengvėjo, pasidarė ramu.
nuo galvõs nuslū́go nebekvaršina: Viena bėda nuslū́go nuo galvõs Mrj.
paslū́gti intr. NdŽ paslinkti žemyn: Ta meška nubėgo, lapė žemy[n] paslū́go i išlindo (ps.) Jrb.
praslū́gti intr.
1. NdŽ pastebimai nukristi (vandens lygiui).
2. NdŽ sumažėti, dingti (skausmui, karščiui ir pan.).
prislū́gti intr. NdŽ slūgstant priartėti.
suslū́gti intr. K, Rtr
1. NdŽ nukristi lygiui, nusekti: Suslūgo, nuslūgo vanduo upėj LTR(Sln). Greit suslū́gsta upė Ėr. Duobelytės suslūgę, su rankom lydekytes sugaudavom Krkn.
2. atsileisti (apie sutinimą): Putmenys suslū́go J. Suslūgo skaudulys Trk. Kakle esantiejie augmeniai kaip kokie skauduliai atsivėrė ir suslūgo LC1887,48.
3. Pn susislėgti, sukristi: Suslū́gęs kapas NdŽ. Jau kalnas suslū́go, o didelis ir aukštas buvo Mrj. Žalumynai greit susluñga [pilve] Ob. Jei atadrėgis pabūtų, sniegas suslū́gtų Ėr. Šalinė jau buvo suslūgusi iki palėpių rš. Į nesuslūgusią dirvą pasėti žieminiai kviečiai blogiau krūmija J.Krišč. Durpynas jau seniai nusausintas, suslūgęs ir pradėjęs pūti rš.
4. suglebti, sutižti: Visi ištisą dieną vaikščiojo suslūgę, dejavo, kad šutina labai rš.
5. sumenkėti, sulysti: Jisai suslū́go suslū́go, akys, veidai sukrito, ir mirė Skr.
ǁ nušiurti, nutriušti, sumažėti: Suslūgo jos gelsvos, sunkios kasos J.Avyž.
6. susmukti, apalpti: Rytą rado zakristijonas suslūgusią mergą Ad.
užslū́gti Rtr, NdŽ
1. intr. užeiti sunkumui, užgulti, užsikimšti: Užslū́go krūtinė BŽ154. Užslūgo nosis, ausys rš.
ǁ prk. užeiti, prasidėti: Netrukus užslūgo Stolypino reakcija rš.
2. intr., tr. nustoti skaudėti: Užslūgo dantis M.Valanč.
3. intr. užmigti: Ligonis užslū́go, t. y. užmigo J.