Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
paskrèbti
Apibrėžtis
skrèbti, skrem̃ba (skrebia R, N, Sut), skrẽbo (skrẽbė [K]) intr. Š
1. Sut, Kos52, DŽ, NdŽ, Ss, Vad, Ds, Rm stingti, kietėti nuo šalčio, dėtis apšalui, ledeliui: Skrebte paskrebo šiąnakt purvas, t. y. pašalnojo J. Purvai skremba nuo šalčio J. Bus šalta naktis, jau iš vakaro skrem̃ba Sv. Jau skrem̃ba – ryt bus kelias kai plentas Trgn.
2. R, N, [K], BzBkIII107, JI82, APhXXXV371, BŽ516, DŽ džiūti, kietėti, stirti: Atriekta duona skremba, t. y. džiūsta J. Skrebiu, sausas esmi MŽ477.
3. menk. liesėti, kriošti (senstant): Skrembù, į ragą traukuos DūnŽ.
4. Skr, Slv skrusti kepant: Ėmė skrèbt blynai – ir atėmė petelnę nuo ugnies Jrb.
5. prk. vargingai gyventi, skursti: Tik skrem̃bam, led galus su galu suduriam Pn.
apskrèbti intr.
1. apšalti, apsitraukti apšalu: Rytą lomutė buvo apskrebusi leduku rš.
2. Š apsitraukti luobu, pluta, sukietėti, apdžiūti: Jau apskrẽbo, t. y. šašas dedas ant popos, skaudulio J. Apskrẽbęs tas abrakiukas, atsiriek minkštesnį Krš. Biškį apskrẽbo pyrago plutikė Užv.
3. Jz, Klt apskrusti kepant: Man apskrebę blynai tai gardūs, o minkštus tai negaliu nei valgyt Šn. Man kugelis gardus, kur apskrẽbęs Alk. Kai tik kiek apskrèbs, ir trauk iš krosnies Vdžg.
4. apsitraukti nešvarumais, apskresti: Vaiko panosė apskrẽbus Užp. Jau kad, merga būdama, apskrebusiu sijonu uliodavo, tai jau dabar su vaikais ir dyvo nėr Skdt. Šaukštas koše apskrẽbęs Ds. Puodakelis apskrẽbęs, kad net pakelt nemožna Skdt. Ir par ką apskrẽbę, ir tie [pavasarį] apskuopia ČrP.
5. apkibti, apsikrauti kuo: Žydėjo, net apskrẽbę obelės [žiedais], o nieko nėr [obuolių] Klt.
įskrèbti intr. įšalti: Inskrẽbo keliai – labai grubu važiuot Vlk.
nuskrèbti intr.; Ser apsitraukti luobu, nešvarumais, purvu, sukietėti.
paskrèbti intr.
1. DŽ, Tj, Lel, Švd, Lkm, Pv, Svn, Kp, Skdv, Plv, Gs, Mrs, Krok, Prn kiek sustingti, sukietėti nuo šalčio; užsidėti apšalui, ledeliui: Purvai paskrem̃ba nuo šalčio, t. y. pašąla J. Kelis paskrẽbo, t. y. padžiūvo, sušalo purvas J. Rytą žemė buvo paskrẽbus Ss. Pradėjo kiek šalti, jau purvas paskrẽbęs Jrb. Ant nakties paskrem̃ba truputį, tada gerai važiuot Rm. Gal ir paskrèbs kiek, vėjas teip kvakina (pučia) Srv. Nors mažas šaltelis, ale maklynė paskrẽbus, sausiau vaikščiot Pn. Nėra purvyno, drūtai paskrẽbo Rš. Kad tik biškiuką paskrebtų̃, tai geriausias kelias būt Trgn. Šiandie jau drūtai paskrẽbę, galima karvės gyt ant rugių Švnč. Paskrẽbę, ledas kels žmogų Brž. Paskrẽbusi šiandien, nereik purvyno taškyti Krš. Biškį paskrẽbo – aptraukė gruodžiukas Škn.
2. Ser, NdŽ apsitraukti nešvarumais, apskresti: Paskrẽbusi nosis Sv. Jo panosė vis paskrẽbus Ds.
ǁ apšašti: Ar pašalo vaikas, kad panosytė paskrẽbo Sdk.
3. Rm paskrusti kepant: Vos paskrẽbę tie blynai! Jrb. Blynai paskrebo kraštais Ukm. Paskrẽbę bulbos labai gardžios Švnč. Kitas šonas sūrio tegul paskrem̃ba – dėk pečiun Klt. Gardi mėsa, kai pečiuj paskrem̃ba Ob.
priskrèbti intr.
1. NdŽ, Ser, Ktk pridžiūti, prikepti, priskresti: Katilėlis priskrebęs, stalas aptrupintas LzP. Kukulius viriau – puodas priskrẽbo Vžns. O čiagi da kruopų puode priskrẽbę! Km. Še, čia priskrẽbę – gramdyk! Alk.
^ Kur prilipau, te ir priskrebau LTR(Lkm).
2. DŽ, Kpč, Snt paskrusti: Pašildyk bulvių, ale tegul priskrem̃ba Šk.
3. Užp, Tršk prk. pritapti, prisigretinti, prisikabinti: Vaikas greit priskrem̃ba [prie gyvulių] Ut. Priskrẽbo prie manęs – kad aš kaip juo nuskratyč! Skdt.
suskrèbti intr. Š, Rtr, NdŽ
1. DŽ, Up, Skdv, Bgt sukietėti nuo šalčio, sustirti, sustingti: Šalna buvo, žemelė suskrẽbusi Jdr. Suskrẽbęs purvas nuo šalčio Prng. Speiguotie suskrebo keliai LKKIX17(Šts).
2. BŽ516 sukietėti, sudžiūti: Suskrẽbo duona riekiama J. Kalniai suskrẽbo kaip ragas, matai, in pečiaus buvo Ktk. Sudžiūna, suskrem̃ba mėšlų kupetos, nebgal iškapstyti Užv.
^ O, kad tu suskrebtum, koks piktas, netikęs! Pn.
3. menk. suliesėti, sukriošti: Bobutė jau suskrẽbo visai Skdv. Suskrèbs ta senė, į titnagą pavirs DūnŽ.
4. Jrb, Lkš suskrusti kepant, apkepti: Eik valgyt, jau bulvės suskrẽbo Snt. Duok man kur labiau suskrẽbusį blyną, aš minkštų nenoriu Alk.
5. aptekti nešvarumais, apskresti: Kamašėliai suskrẽbę, votinė putrota Klt. Grynai suskrẽbę alkūnės Slv.
užskrèbti intr.
1. plonai užšalti: Par naktį prūdas užskrẽbo Vdžg.
2. užlipti, užakti: Man, būdavo, ažuskrem̃ba akys Ob. Vaiko akytės ažuskrẽbę, baisu žiūrėt! Ut.
1. Sut, Kos52, DŽ, NdŽ, Ss, Vad, Ds, Rm stingti, kietėti nuo šalčio, dėtis apšalui, ledeliui: Skrebte paskrebo šiąnakt purvas, t. y. pašalnojo J. Purvai skremba nuo šalčio J. Bus šalta naktis, jau iš vakaro skrem̃ba Sv. Jau skrem̃ba – ryt bus kelias kai plentas Trgn.
2. R, N, [K], BzBkIII107, JI82, APhXXXV371, BŽ516, DŽ džiūti, kietėti, stirti: Atriekta duona skremba, t. y. džiūsta J. Skrebiu, sausas esmi MŽ477.
3. menk. liesėti, kriošti (senstant): Skrembù, į ragą traukuos DūnŽ.
4. Skr, Slv skrusti kepant: Ėmė skrèbt blynai – ir atėmė petelnę nuo ugnies Jrb.
5. prk. vargingai gyventi, skursti: Tik skrem̃bam, led galus su galu suduriam Pn.
apskrèbti intr.
1. apšalti, apsitraukti apšalu: Rytą lomutė buvo apskrebusi leduku rš.
2. Š apsitraukti luobu, pluta, sukietėti, apdžiūti: Jau apskrẽbo, t. y. šašas dedas ant popos, skaudulio J. Apskrẽbęs tas abrakiukas, atsiriek minkštesnį Krš. Biškį apskrẽbo pyrago plutikė Užv.
3. Jz, Klt apskrusti kepant: Man apskrebę blynai tai gardūs, o minkštus tai negaliu nei valgyt Šn. Man kugelis gardus, kur apskrẽbęs Alk. Kai tik kiek apskrèbs, ir trauk iš krosnies Vdžg.
4. apsitraukti nešvarumais, apskresti: Vaiko panosė apskrẽbus Užp. Jau kad, merga būdama, apskrebusiu sijonu uliodavo, tai jau dabar su vaikais ir dyvo nėr Skdt. Šaukštas koše apskrẽbęs Ds. Puodakelis apskrẽbęs, kad net pakelt nemožna Skdt. Ir par ką apskrẽbę, ir tie [pavasarį] apskuopia ČrP.
5. apkibti, apsikrauti kuo: Žydėjo, net apskrẽbę obelės [žiedais], o nieko nėr [obuolių] Klt.
įskrèbti intr. įšalti: Inskrẽbo keliai – labai grubu važiuot Vlk.
nuskrèbti intr.; Ser apsitraukti luobu, nešvarumais, purvu, sukietėti.
paskrèbti intr.
1. DŽ, Tj, Lel, Švd, Lkm, Pv, Svn, Kp, Skdv, Plv, Gs, Mrs, Krok, Prn kiek sustingti, sukietėti nuo šalčio; užsidėti apšalui, ledeliui: Purvai paskrem̃ba nuo šalčio, t. y. pašąla J. Kelis paskrẽbo, t. y. padžiūvo, sušalo purvas J. Rytą žemė buvo paskrẽbus Ss. Pradėjo kiek šalti, jau purvas paskrẽbęs Jrb. Ant nakties paskrem̃ba truputį, tada gerai važiuot Rm. Gal ir paskrèbs kiek, vėjas teip kvakina (pučia) Srv. Nors mažas šaltelis, ale maklynė paskrẽbus, sausiau vaikščiot Pn. Nėra purvyno, drūtai paskrẽbo Rš. Kad tik biškiuką paskrebtų̃, tai geriausias kelias būt Trgn. Šiandie jau drūtai paskrẽbę, galima karvės gyt ant rugių Švnč. Paskrẽbę, ledas kels žmogų Brž. Paskrẽbusi šiandien, nereik purvyno taškyti Krš. Biškį paskrẽbo – aptraukė gruodžiukas Škn.
2. Ser, NdŽ apsitraukti nešvarumais, apskresti: Paskrẽbusi nosis Sv. Jo panosė vis paskrẽbus Ds.
ǁ apšašti: Ar pašalo vaikas, kad panosytė paskrẽbo Sdk.
3. Rm paskrusti kepant: Vos paskrẽbę tie blynai! Jrb. Blynai paskrebo kraštais Ukm. Paskrẽbę bulbos labai gardžios Švnč. Kitas šonas sūrio tegul paskrem̃ba – dėk pečiun Klt. Gardi mėsa, kai pečiuj paskrem̃ba Ob.
priskrèbti intr.
1. NdŽ, Ser, Ktk pridžiūti, prikepti, priskresti: Katilėlis priskrebęs, stalas aptrupintas LzP. Kukulius viriau – puodas priskrẽbo Vžns. O čiagi da kruopų puode priskrẽbę! Km. Še, čia priskrẽbę – gramdyk! Alk.
^ Kur prilipau, te ir priskrebau LTR(Lkm).
2. DŽ, Kpč, Snt paskrusti: Pašildyk bulvių, ale tegul priskrem̃ba Šk.
3. Užp, Tršk prk. pritapti, prisigretinti, prisikabinti: Vaikas greit priskrem̃ba [prie gyvulių] Ut. Priskrẽbo prie manęs – kad aš kaip juo nuskratyč! Skdt.
suskrèbti intr. Š, Rtr, NdŽ
1. DŽ, Up, Skdv, Bgt sukietėti nuo šalčio, sustirti, sustingti: Šalna buvo, žemelė suskrẽbusi Jdr. Suskrẽbęs purvas nuo šalčio Prng. Speiguotie suskrebo keliai LKKIX17(Šts).
2. BŽ516 sukietėti, sudžiūti: Suskrẽbo duona riekiama J. Kalniai suskrẽbo kaip ragas, matai, in pečiaus buvo Ktk. Sudžiūna, suskrem̃ba mėšlų kupetos, nebgal iškapstyti Užv.
^ O, kad tu suskrebtum, koks piktas, netikęs! Pn.
3. menk. suliesėti, sukriošti: Bobutė jau suskrẽbo visai Skdv. Suskrèbs ta senė, į titnagą pavirs DūnŽ.
4. Jrb, Lkš suskrusti kepant, apkepti: Eik valgyt, jau bulvės suskrẽbo Snt. Duok man kur labiau suskrẽbusį blyną, aš minkštų nenoriu Alk.
5. aptekti nešvarumais, apskresti: Kamašėliai suskrẽbę, votinė putrota Klt. Grynai suskrẽbę alkūnės Slv.
užskrèbti intr.
1. plonai užšalti: Par naktį prūdas užskrẽbo Vdžg.
2. užlipti, užakti: Man, būdavo, ažuskrem̃ba akys Ob. Vaiko akytės ažuskrẽbę, baisu žiūrėt! Ut.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): skrebti,apskrebti,įskrebti,nuskrebti,paskrebti,priskrebti,suskrebti,užskrebti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to sneak
prancūzų kalba: enlever
vokiečių kalba: Ablöschen
rusų kalba: поджариться
lenkų kalba: Rozpocznij
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)