skrambýti, skram̃bo, skram̃bė tr. neaštriu kirviu, smulkiai kapoti, skaldyti: Skrambaũ medžius pečiui prakurti, t. y. smulkinu J. Ans skrambo į mažus šmotelius šakalį, t. y. skaldo J. Kur dings vargšė – pati medžius skram̃bo Žr. Visa šeimyna susėdusi skrambo kirviu sūrį ir kramto Pp.
apskrambýti tr. kiek aptrupinti, apdaužyti: Krumslius bent apskrambýk, pryš diegdamas žoles Trk.
paskrambýti tr. paskaldyti, pasmulkinti: Paskrambiáu šakalių, gali kurti ugnę Krž. Vaikams paskram̃bo kieto sūrio Pp.
praskrambýti tr. prakapoti, praskaldyti: Praskrambýk skalų, laiko turėdamas Šts. Neturu praskrambýtų medžių, negaliu įkurti ugnies Užv.
| refl. tr.: Prakuruo šakalių prasiskrambiáu Užv.
priskrambýti tr. priskaldyti, prikapoti: Priskrambýk prakurams šakalių Krkl. Priskram̃bė kaip su kojoms – kur aš dėsiu tokius skalus! Brs.
suskrambýti tr. Mžk suskaldyti, sukapoti (ppr. smulkiai): Malkų visą vežimą suskram̃bėm Varn.
| Veizėk, kaip dirbi: jug tiek suskrambýsi [bulves], ka nė į puodelį nebibūs ką dėti! NmŽ.