ski̇̀rlioti, -ioja, -iojo, skir̃lioti J.Jabl, Rtr, KŽ, skirlióti, -iója, -iójo žr. skyrioti:
1. Nėr daba išsirpusios [uogos], reik ski̇̀rlioti Lkž.
2. refl. Blogai, ka reik skirlióties DūnŽ. Žmonėms nereikia skirlioties dėl vaidų ir barnių TS1896,8.
3. Ski̇̀rlio[ja] ski̇̀rlio[ja] po tą bliūdą! KlvrŽ. Ski̇̀rliok ropes po daržą, ne mano dukteres, t. y. imk vyresnę J. Ans valgo ski̇̀rliodamas, t. y. kneižia J. Bobos ka pradeda ski̇̀rlioti [prekes krautuvėje], tujau aila didžiausia pasidaro DūnŽ.
| refl.: Tau nieks neduos ski̇̀rlioties Dov.
4. tr. rinkti (kokioms pareigoms): Kunegai skirliojo popiežių M.Valanč.
apski̇̀rlioti žr. apskyrioti: Apski̇̀rlio[ja] žmonis kaltūsius nu nekaltųjų Šts.
atski̇̀rlioti
1. žr. atskyrioti: Atski̇̀rliok obulus supuvusius KlvrŽ.
2. iter. dem. 1 atskirti 2: Ne iš po vieno stogo atskirliojo [lietuviai] įvairius trobesius, bet kad iš po daugelio stogų pradėjo po vieno sutraukinėti K.Būg.
išski̇̀rlioti žr. išskyrioti:
1. Kumet tu tas bruknis išski̇̀rliosi? KlvrŽ. Išski̇̀rliojo gerąsias bulbes, mun prastąsias paliko Užv.
2. refl. Š Galvijai išsiskir̃liojo J.
paski̇̀rlioti iter. dem. 1 paskirti 7: Paskirliosva dar – bene išskirsiva kame turtingesnę, gražesnę [paną] S.Dauk.
pérskirlioti tr. iš naujo perrinkti: Karuse, tu tas bruknis dar párskirliok, jug ta vaikas anas kažin kaip išrinko KlvrŽ.
priski̇̀rlioti tr. prirankioti: Reik didelių bulbių skusti priski̇̀rlioti KlvrŽ.
suski̇̀rlioti tr. Als surankioti: Vienos spalvos kvietkas reik suski̇̀rlioti KlvrŽ.