1 skardýti, skar̃do, skar̃dė tr. BŽ496, skárdyti, -o, -ė Ser
1. Kos52, M, Š, DŽ, Mrc, Kkl, Adm iter. 1 skersti 1: Pašiulenęs truputį, skardžiau prielaidus, paršus J. Paršiukus arba skar̃do, arba laiko Krok. Reiks skardýt [paršiukus], jegu n'išparduos Plv.
2. puolant, kaunantis kuo aštriu raižyti, kapoti: Anas gatavas skardýt – itokis durnas Arm. Vieni užpakalė[je] neprieteliams vaidindamies šurmuliavo, kiti tuo tarpu jus pryšakė[je] skardė S.Dauk.
| refl.: Kad skar̃dės, net baisu! Lkm. Žemaičiai skardės su kryžokais S.Dauk.
3. plėšyti, draskyti dantimis: Liepė bagočius lozorių išvežt in lygaus lauko šunim ridyt, kurtais skardýt Plš.
4. DŽ, Rod, LTR(Ss) ardyti, draskyti (kojomis), trypti: Žirgas kanopomis žemę skar̃do BŽ495. Žemę skar̃do žirgas bėgdamas, t. y. drasko J. Gyvuoliai skar̃do želmenis rugių rudenį arba samanas ant pievos J. Vaikai lipa ant bulbių krūvos ir skar̃do Užv. Kur dieverėlių nujota, žemelė skardyta LTR(Jz). Kur dukrelė važiavusi, vieškeliai skardyti LTR(Krt). Kur sesytė važiavusi, rūtytės barstytos, kur žirgyčiai mudravojo, vejužė skardyta N205. Parbėg žirgelis žalioms lankužėlėms, labai garsiai žvengdamas, žemužę skardýdamas JD1131.
5. KII170, G108, BS132, DŽ iter. 1 skersti 5: Skardýk miežius kruopams J. Patys skardėm avižas numie kruopams virti Šts.
6. smulkinti: Aš skardaũ kąsnį duonos burno[je] su dantimis, o pasku kramtau, ant galo rynu J. Vilius, norėdamas iki pavasario išmaitinti, skardė ilginius ar stogų šiaudus ir, su javais sujaugęs[is], maitino savo gyvolius S.Dauk. Sudžiūvusius karvašūdžius su grėbliakočiu skar̃do Jnšk.
7. skirstyti, dalyti: Laukus vis daugiaus į sklypelius beskardant TP1880,47.
8. DŽ1 aižyti, laužyti: Perkūnas medžius skar̃do NdŽ.
9. pjaustinėti: Skárdyt tai aš neskárdysiu [kopūstų šerdžių] – čia reikia sveikatos Č.
1 apskardýti tr.
1. kiek apmušti, apdaužyti: Žemaičių pats karvedys karvietėj paliko, kiti, noris apskardyti, laimingai su grobiu į namus pargrįžo S.Dauk.
| refl.: Ištiko į mūšą, bet apsiskardžiusys abeji parsiskiedė be didžio nūpuolio S.Dauk.
2. dantimis apdraskyti, apkandžioti: Vilkas kumelį apskardė S.Dauk.
3. kiek pasmulkinti: Lapus apskardýk dėl kiaulių, t. y. nekapok smulkiai J. Apskardaũ kąsnį burno[je] ir ryju J. Mažai apskardýti morkai pilve troškina KlvrŽ. Lygu pipirai apskárdyti – toks buvo tabokas seniau Šts.
4. iš paviršiaus aptrinti, apgrūsti (malant): Malūne vandens nėko nėra, grūdų nesumalo, tik apskárdė, tik sėklą pagadino Plt.
5. apgriauti (kojomis), aptrypti, apmindyti: Neapskardýk tu mano duobės! Ds.
1 išskardýti iter. 1 išskersti:
1. LKKI89, Kkl, Dv Paršus rudenį išskardė Rtr. Šiemet daug paršų išskar̃dėm Ds. Išskar̃dė visus paršiukus mažiukus Krok. Kaip jau paršai pigu, veislines išskar̃do Mžš.
| refl. tr., intr.: Išsiskar̃dėm palengvo visus paršus ir patys susivalgėm Š. Išsiskardỹs paršai ir greit susivalgys Š.
2. Rašytojai karžygius į padanges kelia, kurie daugiausia nekaltų žmonių išskardė rš.
3. tr. išpjaustinėti: Išskárdyti kopūstai (išpjaustytos jų šerdys) Č.
4. tr. Š, Ser išdraskyti (kojomis), ištrypti: Gyvoliai išskardỹs kojomis samanas (kiminus) ant pievos rudenį J. Pravirkdžiau panelę bekalbindamas, išskardžiau kiemelį bevaikščiodamas LTR(Šmn). Kur broliuko raitavota, žemė išskardyta LMD. Išmindžios rūteles, išskardỹs žemelę [žirgas] JV152.
ǁ išdrabstyti: Žvyro krūvą veršiai išskar̃dė Žr.
1 nuskardýti tr.
1. numindžioti, nutrypti, nuardyti (kojomis): Arkliai, avys nuskar̃do sausus želmenis rugių, kad gruodšalas silpnas, t. y. kad kojos nusprūsta nuo gruodo vaikščiojant J. Belaipiodamas bulvas nuskardei̇̃ Ds. Bulvės, gyvulių numintos, nuskárdytos, veikiau paršala nenukastos Varn. Nuskardžiau dvarelį širmu žirgeliu, nusdėjau panelei vienu žodeliu LTR(Slk). Aš nuskardýčiau sierą žemelę, aš nubraukyčiau ryto raselę JV802.
| refl.: Velėna lūžta, ir žemė birsta – ir nusiskar̃do kalnas J. Par kalnus važiuojant, kelias labai nusiskar̃do Užp.
ǁ nubrozdinti: Saugokis, kad karvė tau kojų nenuskárdytų Užp. Skirgaila prieteliui veidą nuskardė S.Dauk.
2. nustumdyti į šalis: Suvežėm šieną, ir nuskar̃dė sueję vaikai Ds. Šiąnakt labai prisnigo ant prieklėčio, eik ir nuskardýk sniegą Užp.
ǁ stumdant nuvaryti, nuveikti: Kur stipresni [paršiukai], nuskar̃do slabnesnius Sml.
3. J iter. 1 nuskersti 3: Numinės girnos nuskardo avižas kruopams puikiau už malūno girnas Šts. Gal, nuog [saulėgrąžų] grūdų sėlenas nuoskardžius, skanią duoną kepti IM1847,26.
4. nupjaustyti: Nuskardýk tris kapas kopūstų (nupjaustyk viršutinius žalius lapus) – rytoj vešim parduot Klov.
1 paskardýti
1. iter. 1 paskersti 1: Atsikoso[jo] rankoves, paskar̃dė [meitėlius] Grv. Aš tuos paršelius paskardýsiu ir išruošiu veselią Tvr.
2. tr. pasmulkinti: Kąsnį pirm paskardýk burno[je], pasku kramtyk ir pagaliom ryk J.
1 praskardýti tr.
1. kiek nutrypti: Praskardžiaũ kiemelį pirmu karteliu, pravirkdžiau panelę pirmu žodeliu LTR(Slk).
2. refl. tr. rupiai prasimalti (girnomis): Prireikus anksti paryčiais prasiskardydavome duonai rugių rš.
1 suskardýti tr. BŽ478
1. sukapoti, suraižyti: Kabliai suskárdo bulves, geriau kasti su mentėms Dr. Skusk bulves žmoniškai, nesuskardýk! Skdv. Viršūnys tų didžiausiųjų kedrų yra ne vieną sykį nu žaibo ištiktos ir suskardytos Kel1881,194.
2. sužeisti, sužaloti aštriu įnagiu: Gul [galva] visa subadyta, gul visa suskardyta SGI110. Nebišgelbėjo kaip tiktai savo gyvybą ir kūną suskardytą S.Dauk.
| refl.: Susiskardė, peiliais susibadė Tr.
ǁ refl. susikauti: Urėdas Kulmijos, surinkęs savo kareivius, traukė pryš ir su pirmosiomis jų sargtimis susiskardė S.Dauk.
3. Ser sutrypti, sudraskyti, suardyti (kojomis): Auselėm rūtelę sukarpysiu, kanopom vejelę suskardýsiu (d.) Knv. Visų juoda žemelė, visų suskardyta NS354.
4. susmulkinti: Suskardýk kąsnį mėsos, duonos, o pasku kramtyk ir ryk J.
ǁ sudaužyti: Arkliai stotką suskar̃do su kojomis J.
1 užskardýti tr. užmindyti: Neužuskardýk tu mano duobės! Ds.