nė̃šintis, -inasi, -inosi Alk, Krtn, nẽšintis nieko nelaukiant eiti, bėgti šalin, nešdintis: Pasidairęs nėšinos prie savo vežimo Žem. Pati viena nedrįsdama pulti, nėšinos į artimosias pilis kryžokų S.Dauk. Ilgai nebelaukęs, nėšinausi iš Lietuvos laukan A1884,363. Nedideliai tegreitai tenė̃šinas šalin, t. y. eina aš akių katinas, pamatęs diržą, kad muš J. Vos išaušus, Jurgis pagrobė kepurę ir ejo. Katryna nėšinosi paskui M.Valanč. Jau ėmė temti, reiks nė̃šintis namo Kair. Šis nėšinas, iš kur atvykęs J.Jabl. Nė̃šinkis greičiau iš čia, o dar ir su šakaliu gausi! Brs. Jūsų karvės į aną pusę nė̃šinas Erž. Užriko, kad nė̃šintųs Krš. Musėt nė̃šysimės gult Erž.
išsinė̃šinti Lnkv išeiti, išbėgti, išsinešdinti: Varomi ilgai neišsinėšina, rėkauja sau J.Jabl. Sergėk, kad neišsinė̃šintum vagis, t. y. neišbėgtum J. Beregint būsiu, – atsakė Jonas ir dvilinkas išsinešino LzP. Susiraišiojo savo drobužius ir išsinė̃šino Krš. Išsinė̃šino, nieko nepešęs Š.
nusinė̃šinti nueiti, nubėgti: Ir kur jūs visi nusinė̃šinot – nė vieno nė balso Užv. Meistras po ketverių metų, pabengęs dirbti karališką krėslą, nusinėšino pas karaliaus BsPII18.
pasinė̃šinti
1. Als einant pasiduoti, paėjėti kuria nors linkme: Aš par daug pasinėšinau į kairę ir paklydau Skr. Iškart buvau pasinẽšinęs ant namų Alk.
2. pajėgti eiti, nėšintis: Iš to drūktumo (storumo) ans vos bepasinė̃šina Vvr.
3. pasiryžti ką daryti, imtis ko: Kai aš pasinė̃šinsiu, tai ir padarysiu Skdv. Ir upyniškiai pasinė̃šino į vienkiemius eiti Up.
parsinė̃šinti pareiti, parsinešdinti: Niekas man arklių neatsiuntė, teko pėsčiam parsinėšinti Rs. Parsinė̃šina, pareina jau Vdžg.
pérsinėšinti pereiti, persikelti, persikraustyti: Mergaitė … per vėžes [gelžkelio] … persinešinusi [raita] TP1880,44. Gyvenimas pustelnykiškas parsinėšino toliaus į Aziją rš.
prasinė̃šinti J praeiti, prabėgti: Kas tę taip atsargiai prasinė̃šino pro šalį? Skr.
susinė̃šinti sueiti, subėgti: Susinė̃šino karvės į rugius Lnk.