keróti, -ója, -ójo intr.
1. gerai augti, tarpti, šakoti, plėstis, kerėti: Kalne augo kerojo dideli ąžuolai rš. Ir ėmė žemės paviršiuje želti žolė, žydėti gėlės, keroti medžiai Mš. Prisiekiu: tos usnys ilgai nekeros! Mair. Javai keró[ja] našio[je] dirvo[je] J. Bulvės, miežiai, avižos keró[ja] J. Gluosniai greit keró[ja] Skr. Usnys mūs žemėj per amžius kerojo Paį. Prigijo vinkšna, vešliai augo, vešliai kerojo, į viršų stiepėsi J.Balt. Geriausias jo veido bruožas buvo akys po tankiais kerojančiais antakiais rš.
| refl.: Laukuose ėmė kerotis obelys, kriaušės, klevai J.Avyž. Kerojasi figų medžiai, auga kiparisai rš. Šaknys turi kerótis! Lp.
2. prk. įsigalėti, stiprėti: Rašytojas pavaizdavo stiprų moters charakterį, nepajėgiantį susitaikyti su aplinkui kerojančiu neteisingumu rš. Darbininko ir valstiečio pirkiose, kur anksčiau skurdas kerojo, partijos ir tarybinės vyriausybės dėka vešliai tarpsta vienybės ir laimės ūgliai (sov.) sp. Mano vargelį mindžiojo tapojo – mano vargelis geriau kerojo (d.) Kb. Mes narsūs kovoje, bet ir mūsų širdyj dorybė keroja A1884,399.
| refl.: Ši mintis kerojosi kaskart plačiau, nustelbdama abejones ir neaiškumus V.Myk-Put. Kažkoks šlykščiai slegiąs skausmas plačiai kerojasi jautrioje krūtinėje rš.
apkeróti intr. apaugti, apželti kerotais medžiais: Pietuose nusileidžia į pat paežerį apkerojęs medžiais Gelvankų dvaras rš.
įkeróti intr.
1. plačiai įleisti šaknis: Gėlės neseniai sodintos, dar neįkerójusios Rs.
| refl.: Tai tavo rūtos įsikerójusios! Stl.
2. refl. prk. įsigalėti, įsistiprinti: Čia buvo ryšku aštri, neginčijama, giliai įsikerojusi veiklos jėga rš.
iškeróti intr.
1. išsišakoti, plačiai išaugti: Sodo medžiai dar didesni, dar labiau iškeroję A.Vencl. Iškeroję tie tavo kvietkai, kad nė ant lango netelpa Vv. Kad jau įaugę, kad iškeróję obelės, nė pralįst negalima Srv.
| refl.: Tarp tų aptrešusių lauželių karaliauja puikus klevas, išsikerojęs, išsišakojęs prie trobos galo, po pat langais Žem. Baisiai išsikerójo medis Srv. Sėmeninių linų stiebai būna išsikeroję ir turi daug galvelių rš. Ragai [briedžio] išsikeroję kaip ąžuolo šakos rš. Akys po išsikerojusiais antakiais buvo išblukusios, bet veriančios rš. Jų rudos barzdos buvo išsikerojusios kaip giria ir siekė diržą rš.
2. refl. prk. įsigalėti, išplisti: Kai kurie mūsų aukštųjų mokyklų darbuotojai dar nesupranta, kad ten, kur nėra kritikos, trūkumai išsikeroja, įsišaknija sp. Tokio papročio, matyt, labai būta išsikerojusio Vr.
nukeróti intr. išsišakoti: Eglės kad nukerojo, tai šakos net ant tvoros guli Lp.
pasikeróti bent kiek įsikeroti: Kada augalas jau šiek tiek pasikerojęs, mažiau pavojaus yra jam nugaišti rš.
sukeróti intr. tankiai suaugti, suželti: Našio[je] dirvo[je] sukerójo javai, t. y. tankūs pasidarė J. Jis puolė į minkštas sukerojusias samanas rš.
| refl.: Kai žolė suskerõs, tai eis apravinėti Pc.
užkeróti
1. intr. išsikeroti: Medis užkerójo J.
2. intr. apaugti, apželti: Praeitis samanomis apžėlė, užkerojo rš.
3. tr. užgožti: Užkerojo mano kraštą varnalėšos S.Nėr.
4. intr. užaugti kernezu, nuskursti: Jo vaikai ažkeróję kai kernezai Ml.