Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
pasèkti
Apibrėžtis
2 sèkti, señka (sẽka), sẽko (sẽkė) intr.
1. R, MŽ, N, K mažėti, slūgti (apie vandenį): Skodiny jau vanduo pradeda sekti Kp. Upė, vanduo señka J.Jabl. Vanduo prūde senka Skd. Upis senka J. Senkant ir džiūstant upėms, nyko ir pievos rš. Tvanui pasibaigus, ėmė sekti vanduo MTtI83. Ir tekėjo vandeniai, ir seko iki dešimtam mėnasiui Ch1Moz8,5. Iš kraštų sẽko, vidury liūliavo vis žaliejai šilkeliai LB72.
| Lėkštėje batviniai nėmaž neseko Žem. Mano užarti, brolio užganyti grūdai ir bulvės seko į dugną (baigėsi) J.Balt.
2. prk. mažėti susivartojant: Pinigai kišeny pamažu señka ir señka Aru8(Grv). Mineralinių resursų, žaliavų, kuro ištekliai sparčiai senka rš. Mūsų šaudmenys seko rš.
3. prk. nykti, menkėti, silpti: Juo arčiau buvo Kiaunės kiemas, juo pastebimiau seko Kasiulio drąsa ir pasitikėjimas savimi rš. Senovės priedermių jausmas kasdieną senka, džiūsta drauge su ežerais rš. Senka darbo žmonių kantrybė sp. Toks būdamas, gyvenimas senka ir veikiai gęsta, gaivinamos ugnies pristigęs rš. Anai protas señka Tl. Jau kada smegenys žmogaus ima sèkt, žmogus pradeda keistis Raud. Ne dyvas, kad, tokio amžiaus sulaukus, protas pradeda sèkti Vkš. Smagenys señka, kvakti pradėjo Pvn. Señka viskas, señka, einu į žemę (mirsiu) Krš. O sveikata sekte seko sp. Kovai vėliavą kelia raudoną tie, kam jėgos niekuomet nesenka L.Gir. Sylos senka kaip žemė nuo saulės tvanko KN36.
| Ta mūso bendrovė kaip nu saulės [v]anduo senka, senka, senka, veikiai būs bankrot Plt.
4. J, MŽ prk. džiūti, sausėti: Sẽkęs išsekęs šienas Klt. Sylų jau nebetenka, ir visi kaulai senka KN33. Buvau spaustas teip, kad seko smagenes kaulų PK56.
5. apaugti, apeiti, aptekti: Šalis ėmė skęsti ir giliau sekti purvais Žem.
2 apsèkti, apseñka, apsẽko (àpsekė) intr.
1. M, Klt kiek nuslūgti, paseklėti: Apsẽkus upei, žuvį galima gaudyti rankoms Vkš. Po Sekminėm Kupoj [v]anduo gerokai apsẽko (api̇̀sekė) J.Jabl(Kp). Tvanai jau apsekę LC1886,2.
2. BzF167 patekti, atsidurti ant seklumos: Uždabok, kad valtė neapsektų Prk. Radau upėj apsekusį lydį, matai, koks nemažas Ėr. Jį rado negyvą, apsẽkusį, į karklus įsikabinusį Slv. Žiema buvo šalta, tai visas ledas upėj apseko Tvr. Iš abiejų pusių upės juodavo apsekę šapai ir šamalai rš. Išvydom tą didįjį akruotą … apsekusį ir smarkiausių bangų draskomą TP1880,45.
3. aptvinti, paplukti, apibėgti: Visas sodnas vandeniu jau apsẽko Kair. Ko tik apsẽkusi lenkė vandenimi J. Vienoje šalyje plati apygarda nuo senų senovės buvo labai lominga, šlapia, purvais ir balomis apsekusi Žem.
4. apsausėti: Kai apseñka košė (pastatyta į karštą krosnį), tada gardi Klt.
2 išsèkti, išseñka (i̇̀šseka), išsẽko (i̇̀šsekė) intr.
1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus Lš. Nuo žiemos da neišsẽkę vándens Šk. Išsẽko vanduo iš prūdo J. Ežeran pamerkė – ežeras išseko LTR(Trak). Tas lobe šulnelis nigdi neišseñka Dglš. Kai keliai išsèks (pasausės), prašom pas mus Prng. Išsẽko, išdžiūvo visa kas, nėr kur karvelė riša Klt. Kur žemė ižsekusi ir iždžiūvusi gul SPII95. Vanduo išseko BBApr16,12.
| Išsekė akyse ašaros rš.
ǁ Skrd išgaruoti: Barščiai bevirdami išseñka, t. y. suverda, sumažė[ja] J. Puodas išsẽko, reikia papildyti Š. Jau baigia išsekti iš puodo vanduo Vv. Ažmiršau aždengt puodą, tai beveik visos kruopos išsekė Lel. In geležų viralas ne teip i̇̀šseka, kaip pečiuj Ktk. Dapilk kopūstus, ba jau išsẽko Arm. Išsẽkę, išdžiūvę uogos (lengvos, sausos) Klt.
ǁ nutekėti, nuvarvėti, nusisunkti: Kai pripilsi [sūrmaišį varškės], tegul anas išsèks Nmč.
2. prk. nuo vartojimo sumažėti: Darbininkų lėšos yra, matyti, visiškai išsekusios J.Jabl. Motinos sandėliuke neišsekdavo atsargos J.Dov. Iždas jau išsekęs V.Kudir. Šaltiniai turtų išsekė visai V.Kudir. Kūrybinė masių iniciatyva yra neišsenkamas vis didėjančių ir stiprėjančių socialistinės visuomenės jėgų šaltinis (sov.) sp.
| Bolševizmo teorija ir istorija yra neišsenkamas idėjų lobynas (sov.) sp.
ǁ susivartoti, išsieikvoti: Norit, kad da augtų kas! Kad jau žemelė išsẽkus (išnaudota, nebenaši) Lkm. Žibintuvėlis nebešviečia – išseko baterija J.Avyž.
3. prk. prieiti prie pabaigos, išsisemti: Jie nepaisė vis dažnėjančių signalų, kad darbo žmonių kantrybė išsenka ir vis atkaklesnis darosi pasipriešinimas A.Vien. Išseko kalbos I.Simon. Juokui išsekus – vėl tyla rš. Tačiau piktas įkvėpimas išseko rš. Tai buvo neišsenkamos energijos žmogus rš. Aš prašiau už tave, kad tavo tikėjimas neišsektų brš.
4. Klk, Prng prk. sumenkti, sulysti: Sudžiūvau, išsekiau iš kūno Adm. Jis jau visai išsekė, vieni kaulai paliko An. Rankos išsẽko, dreba Dbk. Išdžiūvęs, išsẽkęs dukteres vyras Dglš. Jau sena, visai išsẽkus Tvr. Išdžiūvus, išsekus iš blogo gyvenimo Ūd. Tai kad išsekė vaikas par ligą – kokios jo rankytės paliko! Sdk. Sekte išseñka kaip kriautis kūnas ligonies J. Veidas bejausmis, bespalvis, išsekęs E.Miež. Palaikiai skarmalai išsekusį jos kūną dengė S.Nėr. Tos karvės gražios, gerai liuobiamos, neišsekę Ėr. Kas iš tos senos karvės – tik pilvas ir kaulai išsẽkę Skr. Veikiaus priima alkstančius, trokštančius, pasnykais ižsekusius SPI45.
| Akys mažutės, išsekusios (įdubusios, paraudusios, atkritusiais vokais) A.Vien.
| refl.: Išsisekusius kaulus džiaugsmu papildysi KN56.
ǁ nusialinti: Kai plikai nuėda [dobilus], tai kelmukai išseñka (ima neatželti) Gs.
5. prk. nusilpti: Žmonių jėgos galutinai išseko rš. Jau mano i̇̀šsekė ir atmintis, ir viskas Vv. Jam jau razumas išsẽko Arm. Aš senas, ir mano kraujas išsẽkęs Prn.
2 nusèkti, nuseñka (nùseka), nusẽko (nùsekė) intr.
1. R, N, K, J nuslūgti: Vasarą upė bais nuseñka Užp. Ir upė nusẽkus, gali pasižuvaut Ėr. Nusẽkus Šaltuona, vandens daugiau buvo Erž. Ka nusèkdavo tas upukas, medžius parsimesma ir išeisma Kv. Šulnio vanduo nùsekė – bus lietaus Šl. Nuseñka vanduo, o lydekos pasilienka Kdn. Bačka nusekusi B. Nuseko nebeprižiūrimi ežerai, išdžiūvo tvenkiniai A.Vien. Pranyksta vanduo ežere, nuseka upė ir išdžiūsta: taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia V.Krėv. Tvanas nuseko CI26. Turėjau lūkėti, kol narūnėliai nulėkė, kol vandenėliai nusekė LTsII94. Gegužė tam liepė aukštyn šakas kelti, vyno šuliniui žemyn nusekti MPs. Ir vanduo nuseko nuog žemės pamažu BB1Moz8,3.
| prk.: O torielkoj batviniai nėmaž nenuseko: kiek įsipylė, tiek ir stovėjo Žem.
ǁ pasausėti: Paupiai dauboje, sausai nusekę, taip pat žaliavo Žem. Kai nusèks, tai sustatis [šlapius rugius] Klt.
ǁ nugaruoti, nuvirti: Beverdant nusẽko sriuba Dkš. Puodas nusẽko (nùsekė) Š.
2. sugesti, susenti, kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušinis nusẽkęs, mesk laukan Dbk. Kiaušinis jau senas, nusẽkęs, jau kliuga Mrj. Par pusiaurakį radau penkius [kiaušinius] nusẽkusius Krš.
3. prk. sumažėti: Aruodai labai nusekę, nebegalįs daugiau parduoti Žem. Žirniai mūsų pilvūse nuseko M.Valanč.
| Nusekę patalai nebšildo Šts.
4. prk. aprimti: Pas mus dar̃ nedaugį klapatas nusẽko Arm. Sukildami jie padaro, kad kūnas, kūno nariai juda, kol nėra nusekusi geidulio galia Vd.
5. prk. nusilpti, sumenkti: Žmogus jau nusẽkęs Arm. Jos i kraujas nusẽkęs suvis Dglš. Nuseñka smagenys begerant, reik durnėti Krš. Nusẽko galva, ir išvežė Jdr. Nusekęs protas Šts. Jei smagenys nusẽko, išveža į pablūdėlių numus Pvn.
| Jau anam y[ra] nusẽkę (ne viso proto) Brs.
6. tam tikram kiekiui išnykti: [Jeigu bloga izoliacija,] srovė nuseka VĮ.
2 pasèkti intr.
1. kiek nusekti, nuslūgti: Kaip vanduo paseko, ledas pasikorė ant kraštų upės J. Nemunas ir paseñka, kai tokios sausros Gs. Kap buvo pagada, [v]anduo pievose pasẽko Dglš. Bačka pasekusi B.
| Ūdros gyvena grioviuose, kur ledas pasẽkęs (po kuriuo vanduo nusekęs) Rm.
| prk.: Akys buvo nusirėkusios, pasekusios Šts.
| refl.: Butelis pasiseko Šts.
2. apgesti, senstelėti, imti kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušiniai jau pasẽkę Ėr. Jei kiaušiniai pasẽkę būna, jie kliunksia Jrb.
3. susmukti, sudubti: Pasẽko, medinis namas, remunto reikia Grd.
4. N sumažėti, susitraukti džiūstant: Tekinis nu saulės pardžiūna, paseñka ir subirsta Varn. Šulai bačkos paseko Varn.
5. prk. pasilpti, kiek sumenkti, sunykti: Valandums dorai pašneka, valandums jau tie nervai paseñka Stl. Kaip galva paseñka, taip ir nebėr gero gyvenimo Varn. Senikės jau smagenys pasẽko Bt. Atmintis paseko dėl galvos ėdimo Šts. Must tau smageninė pasẽko, ka tokias beprotystes tauški Vvr. Anos protas pasẽko iš rūpesnių Dr.
6. patvinti, paplukti, apibėgti: Niekai, sapną sunkų sapnavau: kiemelis visas krauju pasekęs buvo LzP.
2 pérsekti intr.
1. nusekti, nuslūgti: Párseko vandenys Šts. Vietomis upė[je] benor vanduo pársekti, t. y. daros parsakos J.
2. prk. sumažėti: Kap būna šaltis, tai bobų in turgaus persenka Vrnv.
3. prisisunkti, prisigerti: Plaučiai godžiai rijo orą, persekusį vienokiu tvaiku LzP.
2 prasèkti intr. kiek pradžiūti: Prasẽkę rūbai Dglš. Ryt jau prasèks mūs atšlaimas Dglš. Prasẽkus jau pievelė Klt.
2 prisèkti, priseñka (pri̇̀seka), prisẽko intr.
1. džiūstant, senkant priartėti: Vanduo prisẽko čystai prie žemės, t. y. pridžiūvo J.
2. [K] pridžiūti, prikibti, prikepti: Pridžiūsta, priseka SD308.
| prk.: Nusidėjimai … pridžiūvę ir prisekę aba kaip būtų įsigėrę prieg dūšiai atliekti SPI257.
3. prk. pritrūkti, stokoti: Jau viso prisenka, ir neturime nieko DP125.
4. patekti, atsidurti ant seklumos: Laivas jau buvo mažumą prisekęs Prk.
5. prisilieti, pribėgti (apie vandenį): O kad yrės, užmigo pats, ir sujudo iš vėjo ant ežero, o (eldija) priseko (vandenio) Ch1Luk8,23.
2 susèkti, suseñka, susẽko (sùsekė) intr.
1. NdŽ nusekti, nuslūgti: Vanduo suseko iš sausros, ir paliko parsakas, sekli vieta J. Susẽko, sekli paliko upė Skd. Vasarą suseñka tas vandeniukas (upelis) Erž. Ka Blendžiava susẽkusi! Slnt. Par du mėterius pakraščiais priūdas buvo susẽkęs Bt. Užtvinusioji upė greitai suseko prš.
ǁ išgaruoti, nuvirti: Skysčio nėr – virė, virė ir sùsekė Skr. Jei matysi visai susẽkę, pliurptelėk lašiuką vandenio, mėsa kad nepridegtų Jrb.
ǁ išsausėti: Kai in žemės – gražūs obuoliai, kai surenki – suseñka Klt. Suseñka šermukšniai greit nuraškyti Klt.
2. prk. sumenkti, sulysti, sunykti: Sudžiūvau, sùsekiau iš neramios buitelės Rod.
2 užsèkti intr. sudžiūti, sukietėti: Ažusekęs SD1210.
1. R, MŽ, N, K mažėti, slūgti (apie vandenį): Skodiny jau vanduo pradeda sekti Kp. Upė, vanduo señka J.Jabl. Vanduo prūde senka Skd. Upis senka J. Senkant ir džiūstant upėms, nyko ir pievos rš. Tvanui pasibaigus, ėmė sekti vanduo MTtI83. Ir tekėjo vandeniai, ir seko iki dešimtam mėnasiui Ch1Moz8,5. Iš kraštų sẽko, vidury liūliavo vis žaliejai šilkeliai LB72.
| Lėkštėje batviniai nėmaž neseko Žem. Mano užarti, brolio užganyti grūdai ir bulvės seko į dugną (baigėsi) J.Balt.
2. prk. mažėti susivartojant: Pinigai kišeny pamažu señka ir señka Aru8(Grv). Mineralinių resursų, žaliavų, kuro ištekliai sparčiai senka rš. Mūsų šaudmenys seko rš.
3. prk. nykti, menkėti, silpti: Juo arčiau buvo Kiaunės kiemas, juo pastebimiau seko Kasiulio drąsa ir pasitikėjimas savimi rš. Senovės priedermių jausmas kasdieną senka, džiūsta drauge su ežerais rš. Senka darbo žmonių kantrybė sp. Toks būdamas, gyvenimas senka ir veikiai gęsta, gaivinamos ugnies pristigęs rš. Anai protas señka Tl. Jau kada smegenys žmogaus ima sèkt, žmogus pradeda keistis Raud. Ne dyvas, kad, tokio amžiaus sulaukus, protas pradeda sèkti Vkš. Smagenys señka, kvakti pradėjo Pvn. Señka viskas, señka, einu į žemę (mirsiu) Krš. O sveikata sekte seko sp. Kovai vėliavą kelia raudoną tie, kam jėgos niekuomet nesenka L.Gir. Sylos senka kaip žemė nuo saulės tvanko KN36.
| Ta mūso bendrovė kaip nu saulės [v]anduo senka, senka, senka, veikiai būs bankrot Plt.
4. J, MŽ prk. džiūti, sausėti: Sẽkęs išsekęs šienas Klt. Sylų jau nebetenka, ir visi kaulai senka KN33. Buvau spaustas teip, kad seko smagenes kaulų PK56.
5. apaugti, apeiti, aptekti: Šalis ėmė skęsti ir giliau sekti purvais Žem.
2 apsèkti, apseñka, apsẽko (àpsekė) intr.
1. M, Klt kiek nuslūgti, paseklėti: Apsẽkus upei, žuvį galima gaudyti rankoms Vkš. Po Sekminėm Kupoj [v]anduo gerokai apsẽko (api̇̀sekė) J.Jabl(Kp). Tvanai jau apsekę LC1886,2.
2. BzF167 patekti, atsidurti ant seklumos: Uždabok, kad valtė neapsektų Prk. Radau upėj apsekusį lydį, matai, koks nemažas Ėr. Jį rado negyvą, apsẽkusį, į karklus įsikabinusį Slv. Žiema buvo šalta, tai visas ledas upėj apseko Tvr. Iš abiejų pusių upės juodavo apsekę šapai ir šamalai rš. Išvydom tą didįjį akruotą … apsekusį ir smarkiausių bangų draskomą TP1880,45.
3. aptvinti, paplukti, apibėgti: Visas sodnas vandeniu jau apsẽko Kair. Ko tik apsẽkusi lenkė vandenimi J. Vienoje šalyje plati apygarda nuo senų senovės buvo labai lominga, šlapia, purvais ir balomis apsekusi Žem.
4. apsausėti: Kai apseñka košė (pastatyta į karštą krosnį), tada gardi Klt.
2 išsèkti, išseñka (i̇̀šseka), išsẽko (i̇̀šsekė) intr.
1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus Lš. Nuo žiemos da neišsẽkę vándens Šk. Išsẽko vanduo iš prūdo J. Ežeran pamerkė – ežeras išseko LTR(Trak). Tas lobe šulnelis nigdi neišseñka Dglš. Kai keliai išsèks (pasausės), prašom pas mus Prng. Išsẽko, išdžiūvo visa kas, nėr kur karvelė riša Klt. Kur žemė ižsekusi ir iždžiūvusi gul SPII95. Vanduo išseko BBApr16,12.
| Išsekė akyse ašaros rš.
ǁ Skrd išgaruoti: Barščiai bevirdami išseñka, t. y. suverda, sumažė[ja] J. Puodas išsẽko, reikia papildyti Š. Jau baigia išsekti iš puodo vanduo Vv. Ažmiršau aždengt puodą, tai beveik visos kruopos išsekė Lel. In geležų viralas ne teip i̇̀šseka, kaip pečiuj Ktk. Dapilk kopūstus, ba jau išsẽko Arm. Išsẽkę, išdžiūvę uogos (lengvos, sausos) Klt.
ǁ nutekėti, nuvarvėti, nusisunkti: Kai pripilsi [sūrmaišį varškės], tegul anas išsèks Nmč.
2. prk. nuo vartojimo sumažėti: Darbininkų lėšos yra, matyti, visiškai išsekusios J.Jabl. Motinos sandėliuke neišsekdavo atsargos J.Dov. Iždas jau išsekęs V.Kudir. Šaltiniai turtų išsekė visai V.Kudir. Kūrybinė masių iniciatyva yra neišsenkamas vis didėjančių ir stiprėjančių socialistinės visuomenės jėgų šaltinis (sov.) sp.
| Bolševizmo teorija ir istorija yra neišsenkamas idėjų lobynas (sov.) sp.
ǁ susivartoti, išsieikvoti: Norit, kad da augtų kas! Kad jau žemelė išsẽkus (išnaudota, nebenaši) Lkm. Žibintuvėlis nebešviečia – išseko baterija J.Avyž.
3. prk. prieiti prie pabaigos, išsisemti: Jie nepaisė vis dažnėjančių signalų, kad darbo žmonių kantrybė išsenka ir vis atkaklesnis darosi pasipriešinimas A.Vien. Išseko kalbos I.Simon. Juokui išsekus – vėl tyla rš. Tačiau piktas įkvėpimas išseko rš. Tai buvo neišsenkamos energijos žmogus rš. Aš prašiau už tave, kad tavo tikėjimas neišsektų brš.
4. Klk, Prng prk. sumenkti, sulysti: Sudžiūvau, išsekiau iš kūno Adm. Jis jau visai išsekė, vieni kaulai paliko An. Rankos išsẽko, dreba Dbk. Išdžiūvęs, išsẽkęs dukteres vyras Dglš. Jau sena, visai išsẽkus Tvr. Išdžiūvus, išsekus iš blogo gyvenimo Ūd. Tai kad išsekė vaikas par ligą – kokios jo rankytės paliko! Sdk. Sekte išseñka kaip kriautis kūnas ligonies J. Veidas bejausmis, bespalvis, išsekęs E.Miež. Palaikiai skarmalai išsekusį jos kūną dengė S.Nėr. Tos karvės gražios, gerai liuobiamos, neišsekę Ėr. Kas iš tos senos karvės – tik pilvas ir kaulai išsẽkę Skr. Veikiaus priima alkstančius, trokštančius, pasnykais ižsekusius SPI45.
| Akys mažutės, išsekusios (įdubusios, paraudusios, atkritusiais vokais) A.Vien.
| refl.: Išsisekusius kaulus džiaugsmu papildysi KN56.
ǁ nusialinti: Kai plikai nuėda [dobilus], tai kelmukai išseñka (ima neatželti) Gs.
5. prk. nusilpti: Žmonių jėgos galutinai išseko rš. Jau mano i̇̀šsekė ir atmintis, ir viskas Vv. Jam jau razumas išsẽko Arm. Aš senas, ir mano kraujas išsẽkęs Prn.
2 nusèkti, nuseñka (nùseka), nusẽko (nùsekė) intr.
1. R, N, K, J nuslūgti: Vasarą upė bais nuseñka Užp. Ir upė nusẽkus, gali pasižuvaut Ėr. Nusẽkus Šaltuona, vandens daugiau buvo Erž. Ka nusèkdavo tas upukas, medžius parsimesma ir išeisma Kv. Šulnio vanduo nùsekė – bus lietaus Šl. Nuseñka vanduo, o lydekos pasilienka Kdn. Bačka nusekusi B. Nuseko nebeprižiūrimi ežerai, išdžiūvo tvenkiniai A.Vien. Pranyksta vanduo ežere, nuseka upė ir išdžiūsta: taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia V.Krėv. Tvanas nuseko CI26. Turėjau lūkėti, kol narūnėliai nulėkė, kol vandenėliai nusekė LTsII94. Gegužė tam liepė aukštyn šakas kelti, vyno šuliniui žemyn nusekti MPs. Ir vanduo nuseko nuog žemės pamažu BB1Moz8,3.
| prk.: O torielkoj batviniai nėmaž nenuseko: kiek įsipylė, tiek ir stovėjo Žem.
ǁ pasausėti: Paupiai dauboje, sausai nusekę, taip pat žaliavo Žem. Kai nusèks, tai sustatis [šlapius rugius] Klt.
ǁ nugaruoti, nuvirti: Beverdant nusẽko sriuba Dkš. Puodas nusẽko (nùsekė) Š.
2. sugesti, susenti, kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušinis nusẽkęs, mesk laukan Dbk. Kiaušinis jau senas, nusẽkęs, jau kliuga Mrj. Par pusiaurakį radau penkius [kiaušinius] nusẽkusius Krš.
3. prk. sumažėti: Aruodai labai nusekę, nebegalįs daugiau parduoti Žem. Žirniai mūsų pilvūse nuseko M.Valanč.
| Nusekę patalai nebšildo Šts.
4. prk. aprimti: Pas mus dar̃ nedaugį klapatas nusẽko Arm. Sukildami jie padaro, kad kūnas, kūno nariai juda, kol nėra nusekusi geidulio galia Vd.
5. prk. nusilpti, sumenkti: Žmogus jau nusẽkęs Arm. Jos i kraujas nusẽkęs suvis Dglš. Nuseñka smagenys begerant, reik durnėti Krš. Nusẽko galva, ir išvežė Jdr. Nusekęs protas Šts. Jei smagenys nusẽko, išveža į pablūdėlių numus Pvn.
| Jau anam y[ra] nusẽkę (ne viso proto) Brs.
6. tam tikram kiekiui išnykti: [Jeigu bloga izoliacija,] srovė nuseka VĮ.
2 pasèkti intr.
1. kiek nusekti, nuslūgti: Kaip vanduo paseko, ledas pasikorė ant kraštų upės J. Nemunas ir paseñka, kai tokios sausros Gs. Kap buvo pagada, [v]anduo pievose pasẽko Dglš. Bačka pasekusi B.
| Ūdros gyvena grioviuose, kur ledas pasẽkęs (po kuriuo vanduo nusekęs) Rm.
| prk.: Akys buvo nusirėkusios, pasekusios Šts.
| refl.: Butelis pasiseko Šts.
2. apgesti, senstelėti, imti kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušiniai jau pasẽkę Ėr. Jei kiaušiniai pasẽkę būna, jie kliunksia Jrb.
3. susmukti, sudubti: Pasẽko, medinis namas, remunto reikia Grd.
4. N sumažėti, susitraukti džiūstant: Tekinis nu saulės pardžiūna, paseñka ir subirsta Varn. Šulai bačkos paseko Varn.
5. prk. pasilpti, kiek sumenkti, sunykti: Valandums dorai pašneka, valandums jau tie nervai paseñka Stl. Kaip galva paseñka, taip ir nebėr gero gyvenimo Varn. Senikės jau smagenys pasẽko Bt. Atmintis paseko dėl galvos ėdimo Šts. Must tau smageninė pasẽko, ka tokias beprotystes tauški Vvr. Anos protas pasẽko iš rūpesnių Dr.
6. patvinti, paplukti, apibėgti: Niekai, sapną sunkų sapnavau: kiemelis visas krauju pasekęs buvo LzP.
2 pérsekti intr.
1. nusekti, nuslūgti: Párseko vandenys Šts. Vietomis upė[je] benor vanduo pársekti, t. y. daros parsakos J.
2. prk. sumažėti: Kap būna šaltis, tai bobų in turgaus persenka Vrnv.
3. prisisunkti, prisigerti: Plaučiai godžiai rijo orą, persekusį vienokiu tvaiku LzP.
2 prasèkti intr. kiek pradžiūti: Prasẽkę rūbai Dglš. Ryt jau prasèks mūs atšlaimas Dglš. Prasẽkus jau pievelė Klt.
2 prisèkti, priseñka (pri̇̀seka), prisẽko intr.
1. džiūstant, senkant priartėti: Vanduo prisẽko čystai prie žemės, t. y. pridžiūvo J.
2. [K] pridžiūti, prikibti, prikepti: Pridžiūsta, priseka SD308.
| prk.: Nusidėjimai … pridžiūvę ir prisekę aba kaip būtų įsigėrę prieg dūšiai atliekti SPI257.
3. prk. pritrūkti, stokoti: Jau viso prisenka, ir neturime nieko DP125.
4. patekti, atsidurti ant seklumos: Laivas jau buvo mažumą prisekęs Prk.
5. prisilieti, pribėgti (apie vandenį): O kad yrės, užmigo pats, ir sujudo iš vėjo ant ežero, o (eldija) priseko (vandenio) Ch1Luk8,23.
2 susèkti, suseñka, susẽko (sùsekė) intr.
1. NdŽ nusekti, nuslūgti: Vanduo suseko iš sausros, ir paliko parsakas, sekli vieta J. Susẽko, sekli paliko upė Skd. Vasarą suseñka tas vandeniukas (upelis) Erž. Ka Blendžiava susẽkusi! Slnt. Par du mėterius pakraščiais priūdas buvo susẽkęs Bt. Užtvinusioji upė greitai suseko prš.
ǁ išgaruoti, nuvirti: Skysčio nėr – virė, virė ir sùsekė Skr. Jei matysi visai susẽkę, pliurptelėk lašiuką vandenio, mėsa kad nepridegtų Jrb.
ǁ išsausėti: Kai in žemės – gražūs obuoliai, kai surenki – suseñka Klt. Suseñka šermukšniai greit nuraškyti Klt.
2. prk. sumenkti, sulysti, sunykti: Sudžiūvau, sùsekiau iš neramios buitelės Rod.
2 užsèkti intr. sudžiūti, sukietėti: Ažusekęs SD1210.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): susekti,užsekti,pasekti,persekti,prasekti,prisekti,sekti,apsekti,išsekti,nusekti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: follow
prancūzų kalba: suivre
vokiečių kalba: Folge
rusų kalba: последовать
lenkų kalba: Śledź
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio pasèkti
atsiburti, nusekti, paeiti, pasekti, sekti
atsigimti.
parsmegti, pasekti, persmegti, supulti
susmukti, sudubti.
pasekinėti, pasekioti, pasekti
nueiti iš paskos.
pasekti
atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį.
pasekti
būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors.
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)