vynióti, -iója, -iójo KBII199, K, K.Būg, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, vỹnioti, -ioja, -iojo KGr350, K.Būg, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ
1. tr. Q619, OsG74, R, MŽ, Sut, N, L, LL117, DŽ sukti, riesti į ritinį, į kamuolį arba iš ritinio, iš kamuolio: Vyniók siūlus, virvę, kad nebūtum pakrika J. Mergelės su motriškoms pradės siūti, vynióti siūlus Trk. Siūlus apriečia, vỹnioja, kol pradeda aust Pv. Pirštuose suka ir vyniója verpstukais Strn. Žiūri: prie kadugio sėdi susikūprinusi senė ir mikliai vynioja tą žalią siūlą į kamuolį K.Saj. Kamuolioką siūlų vynióju, sapnavau – kelionė Klt. Močiutė svirne drobes vyniojo, tėvutis kieme žirgą balnojo LTR(Gdr). An stalo kočėlą pasideda i vynió[ja] [milo audeklą] į kietą tą volą Kl. Stuksės ir stuksės per dienas [staklės], vynios ir vynios an veleno drobes ir kitokias skaras Kpč. Kap išplaudžia [audeklą], tokis baltas būna, an kočėlo vỹnioja Kpč. Ant kočėlo rietimus drobės vyniója Pl. Virvę ant karties vynióti (vỹnioti) KI125. Kai atmirksta [linai], tai vynióji apie pirštą: lūžta šiaudelis – valaknas atstojęs, gana Antr. Kam vynióji kaspiną apie pirštą – ištepsi Ktk. Kad tu nelauktum, berneli mano, kad tu mano kaseles ant rankelių vyniótum JD865. Auga sodely žalias erškėtėlis – tai tau, šelmi, ant rankelių vynioti LTR(Ukm). Vyniója vyniója šitas uodegeles (kaseles) ana virš galvos Klt. Inspjovė pirštą, tuoj ieško varotinklio, vyniója in piršto Aln. Kitąsyk vyrai bintus ant kojų vyniódavo, tai primegzdavau tų bintų PnmŽ. Rietenas vynió[ja] ant kojos, kai mėšlungis traukia – atleidžia Smln. Vaikas išsigando, kai gydytojas iš naujo nuklojo paklodę ir pradėjo vynioti nuo galvos raištį J.Ap.
| Aš nevỹnioju ražančiaus an rankos, netveriu (nuobodu kalbėti rožinį) Rdm.
| prk.: Šiandie aš (griebikė) jį (kirtėją) vỹniosiu Rdm. Vynió[ja] vynió[ja] tą kalbą i nesuvynió[ja] Vkš.
| refl. tr., intr. Rtr, LL117: Užejo viesulas ir išnešė iš kluono audeklą: vyniójos vyniójos i nudribo Kvr. Nesvynioja pašonėj drobinė paklotė Rš.
ǁ refl. N, K, KŽ augant raitytis, suktis aplink: Pakraščiais mano darželio žirnikai vyniójas Rgv. Vyniõsis aplink sąsparą šitas vijoklis Klt. Žabelės žirniam vyniótis, pamidoram – kuoliukai Sdb. Mietalius įkalu, i tos vielos aplankstinėju, kad anie (vijokliai) turėtų kame vynióties Sd. Vỹniojosi visokių rūšių tų pliūkščių DrskŽ. Sunku apynėliui in viršų vyniótis (d.) Nmn. Lygiai kaip apvyniai ant smaigų vyniojasi, taip toksai kūdikis iš visų vargų išsivynioja CII193. Vyniójas ant medžių šabalbonai Sdb. Ta, kur vyniójas, visa pilna žiedų, ten kambarė[je] y[ra] Žlb. Rožių krūmų šakos vyniojosi aplink langus J.Balč.
ǁ spausti (į gumulą), vatuloti: Avižas sumolė, vyniója kamuoliais – ir būna šustiniai Žl.
ǁ sukant gaminti, daryti: Mingėla drebančiom rankom vynioja suktinę K.Saj.
2. tr. sukti į ką: Vyniójamasis popierius PolŽ125. Nusipirkau popieros sviestui vỹniot Jrb. I su svogūnais, i su dažais vyniódavo, išdirbdavo gražiai [margučius] Pšš. Tik dabar į popierius vynió[ja] [saldainius] Plšk. Fabrikas tuos stiklus vyniódavo [į šiaudus], nebuvo driožlių Mšk. In tą popierių mėsą suka: reikia penkis kartus vyniót Prng. [Vaikas] glostė šuniuką vyniodamas jo galvą gūnia, kad jis nelotų J.Ap.
| prk.: Tamsa viską kietai vynioja, spaudžia sp.
ǁ M, OG304 vystyti, supti, muturiuoti kuo: Seniau vaikus ankštai vyniójo Sd. Jaunojai a kokią lėlę mazgote duos vynióti Klk. Vaiką supa supa, vyniója vyniója visokiais ryzais, kad nesušalt[ų] Klt. Ir kaip ten jį pagimdė, ir rankosna ėmė, vystyklais jį vyniojo, kokius ten turėjo PK153. Vỹniot reikia smaguris pirštas sužeistas Drsk. Indūrė plūksna, nevyniójo, nieko nedarė – kap ėmė jam sukt Pls. Būdavo, gyvulėlius šituos sergančius vynióju, rišu, gydau Ant. Abrūsu šlapiu vyniója galvą, vyniója Klt. Še tau šiūbužė, vyniok kojeles, duos Dievulis gerus metus – pirksim kurpeles LTR(Krok). Aš vynióčiau gegutę į žalius šilkelius JD897.
| prk.: Žėri žalčio rūmai, – gintaro takai. Juos vynioja dūmai, kaip žalsvi rūkai S.Nėr. Tankios buvo kanapėlės, kojeles vyniojo (d.) Užp. Vai ką kalba apynėlis smaigą vyniodamas LTR(Brt).
| refl. tr. K, M, KŽ.
ǁ rišti, tverti: Vỹnioja rožę močekalapiais DrskŽ. Palyginti žmogu ligotam ir gumbus turinčiam, kuris to tiktai nor, idant gumbą arba randą klapstytų, vyniotų, pūstų SGII141.
3. refl. rangantis judėti, raitytis: Kap palis lietus, tai tik vỹniojasi [gyvatės] Grv. Atanešė šieno glėbį – o te gyvatė vyniójas Sld. Šunagrybis, an saulės džiovina [miške], tai kirmėlės vyniójas Lb. Pasemi iš balos karvei vandenio, tai vyniojas dėlės Dg. Kad vyniójas, ažtai vijūnai Dglš. In tako vyniójas dvi gyvatės Klt. Per lauką tep greit vyniojasi tie žalčiai Stk.
| prk.: Dideli vandens lašai varvėjo nuo langelių arba, vyniodamies tarsi gyvi, šliaužė per stiklą žemyn J.Bil. Tik žviegia, tik vỹniojas mašinos, misliu, viena para pasieks Maskvą Kpč. Lėktuvai tik vyniójas (skraido) Jz.
^ Sukasi, vyniojasi – niekaip nelūžta (dūmai) LTsV468(Sv).
ǁ užimti vingiuotą padėtį: Kai prie Molėtų prasideda, tai ir vyniójas [Stirnių ežeras] Mlt. Ir prieinu upelį, kursai vyniojasi ant tyrumės lyg žaltys ant vieškelio prš. Parugėm sau vyniojas takelis rš.
4. tr. volioti, vartyti, raityti: Nu šiandie aš tave ir vyniójau pabaly! Krč. Pakalnėn vėjas tuos ėglius vyniójo, tai pasrodė, kad vaidenasi Sb.
| refl. End: Ji vyniójas iš blogumo Tr. Teip ir vyniójies kaip sliekas an rasos (apie mažą vaiką) Ob. Pro tą plyšelį tas katinas vyniójos vyniójos, ir išlindo Všv. Vyniójas iš juoko, nat mėlynas Antr.
| Ramūnas [mušamas] vyniojasi kaip vijurkas ir dangstosi rankom galvą, nugarą V.Bub. Joniukas vyniojas ir raitos kaip deginamas, bet negali ištrūkti iš jos stiprių rankų J.Bil. Kai pakėlė tėvas – net vyniójaus Klt. Šuniokas puola ant manę, net vyniójas Pl. Paleidi vakare [šunį] nuo lenciūgo, tai tik opt opt apilekia apie namus, vyniójas, būdavo, tik džiaugias Aln. Vilkas vieno kaulo, nesvyniója Žl.
5. refl. Arm vikriai suktis, sukinėtis, judėti kur, apie ką: Ale tik vỹniojas bobelė Al. O o, tik vyniójasi mergiščia aplink svečius Mrj. Ir Petras da gerai vyniójas an prėslo Užp. Tu po rinką nevyniosies, nė baronkų neparduosi JD121. Paršiukai aštuoni tvarte tik vyniójas – atsivedė kiaulė Klt. Tik vỹniojas anos (paukštės) apie miežius Švnč.
ǁ painiotis: Ne velnio ir vyniójies po kojom Sdk.
ǁ meilintis: Vỹniojosi boba apie jį, kolei apgovė DrskŽ. Ta vyniójas aplink jį, o jis nė nežiūria Jrb. Visaip vyniójos aplinkuo valdžios, kumbinavo, daba urza Krš. Lapė ausis priglaudus, su uodega vyniodamasi atsakė Tat.
6. suktis, verstis: Jis moka visaip vyniótis DŽ. Vyniótis tai reikia, kitaip nepadarysi Mrc. Reika dabar visaip vyniótis Ėr. Žinoma, vyniosimės kaip nors, – ūmai pasitaisė J.Paukš.
^ Jaunas ir liaunas: vyniójas kaip ungurys End.
7. (nlt.) refl. prk. plėtotis, rutuliotis: Visur matome vyniojantis progresą LTI565. Tai gleivei besivyniojant visaip, pasidarę medžiai, gyvuliai ir net žmogus Blv.
8. refl. prk. reikšti nepasitenkinimą: Vyniójas Jovita – suknelės reikia, vyniójas iš piktumo Aln.
9. intr. suduoti, tvoti: Aš jam kad vynióčiau par nugarą! Bsg.
◊ ant pir̃što (apiẽ pir̃štą, pirštùs) vynióti(s) Šk priversti paklusti, tvarkyti: Jį kaip nori an pir̃što vyniók Krž. Gudrios moteres vyrus vyniója apiẽ pirštùs Vdšk. Kai aš aną pamokysu, tai ant pir̃što vyniójamas pasidarys Krž. Bet jis neprivalo duotis per daug ant piršto vyniotis tai bobai I.Simon. Na, ir vėl ramygaliečiai pasirodė vyrais esą ir nesiduosią, kad kas vyniotų juos ant piršto TS1900,1.
į vãtą (×į bõvelną, pãkulas) vynióti kng. kalbant pagražinti, nuslėpti, ką negera, iki galo neatskleisti: Juk paprastai jis viską vynioja į vatą J.Gruš. Respublikonai aiškina ir vynioja į pakulas savo darbus prš. Nereik vynioti griekus, kaip sakom, ing bovelną brš.
antvynióti (ž.); I žr. užvynioti 1.
| refl. tr., intr.: Dar ir autuką antsivyniós [ant veltinių], ka nepapjautų [naginių] šniūrai tų tūbų Kl. Nu ir ans antsivyniójo, pavaikščiojo su tuo štuolu Trk.
apvynióti tr. J.Jabl, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ
1. SD1103, R, R71,378, MŽ, MŽ94,507, MŽ213, D.Pošk, N, L, LL101,116,174, BŽ265 apsukti, apriesti apie ką, ant ko: Apvynioju, apviju SD204. A[p]vỹniok autelį ar lopinuką an piršto Dbč. Apvyniója šerius aplink vinę i peša Klm. [Žmogus] parejo namon, pribarstė kiemą barankų, o ant tvorų apvyniojo kilbasų LMD(Rz).
| Turėjau beržinį vytį, miklus miklus – kaip apvyniójau apie blauzdas! Žl.
| refl. intr., tr. R, MŽ, K, LL117, DŽ, NdŽ, KŽ: Autus apsivỹnio[ja] ir į vyžą įauna koją Jrb. Užsisėsk ant jos (panos) kaip ant arklio, apsivyniok plaukus ant rankų DS310(Stak). Padirbo lazdą: žaltys ar gyvatė apsivyniójus lig rankenai Krs. Karvės gyliavo, anos į rinkį pušies apsivyniójo uodega End. Pamatydavau tik baltus ponų rūmus baltomis apvaliomis kolonomis, apsivyniojusiomis žaliais vijokliais A.Vien. Aukšti pilies stulpai buvo apsivynioję vynuogių lazdomis J.Balč. Miškuose augąs apynys savo ilgu šiurkščiu stiebu apsivynioja aplink medžius ir krūmus rš. Jei nurysi moterišką plauką, tai plaukas apsivynios apie širdį, širdį perpjaus – ir mirsi LTR(Srj). Kaip davė botagu, taip ir apsivyniójo aplink kaklą Up. Sako, ganyklose, kur yra žalčių, žaltys apsivynioja karvei apie koją ir žinda LTR(Šil). Jam vis rodėsi, kad štai kris nuo medžio gyvatė ir apsivynios jam aplink kaklą V.Krėv.
^ Pavalgius visada reik pasėdėt, taukai apie bambą apsivyniója Kls. Geltonas žaltys ant kaklo apsivyniojęs (karoliai) LTR(Kpr).
2. SD14, DŽ apsupti, apsukti, apmuturiuoti kuo: Su apvyniokliu apvyniók skaustančią koją J. Odomis ėrelių apvyniojo ji jo rankas ne kur slidus (skliaustuose nuogas) buvo ant kaklo BB1Moz27,16. Veidas jo buvo apvyniotas kustka (skepeta) Ch1Jn11,44. Karklinėm vyžom nešiojom, apivarais apvyniótas kojos Klt. Naginium nuplyšusium, su apivarais apvyniódavai Mšk. Visad su autais nešiodavo, autus apvyniója, apivaras dideles nešiodavo Sdb. Žiemą apsiauna [vyžomis], apvyniója autais ir važiuoja miškan Kvr. Kojos suskilę, skepetėlėm kokiom apvynióta arba ne LKT327(Sug). Apvỹniotos kojos tokiais ryzais Drsk. Kaklas apvyniótas i apvyniótas – striumas kakle Klt. Vyrai ars, ir mes paakėsiam su medinėms [akėčioms], karklais apvyniótoms Všv. Inkanda gyvatė ar bitė, tai apvynioja šventytais linais Dg. Apvyniok bulbų koše kojas nuo ramato Klt. Tą kumpį apvynióji [duonos tešla] ir kepi – skanus kumpis būdavo PnmŽ. Drapana apvynióji [mėsą], kad tau nė musė, nė niekas neprieitų Brž. Jo (skerdžiaus) trūba beržo tošėm apvyniota, tik abudu galai iš medžio padaryti Kpč. Lazdą ryšiu apvynióti K. Šoblės tos medinės, blizgančiu tuo popieriu apvyniótos Trk. Ruožuota [karvė], gal mušta, lenciūgu apvynióta, prisuktà Žl. Par šį karą pasaulis buvo dratais apvyniótas vokiečių Rd.
^ Kojos kaip apvyniótos – kaip supančiota valkiojuos Krš.
| refl. tr., intr. D.Pošk, K, LL126: Autskariais apsvyniója, pančekom apsiauna ir važiuoja vyrai miškan Šmn. Užstovas buvo, su vyžom karninėm, autskariais apsvyniójęs Jž. Sutrauki [vyžas] dirželiù, apsivỹnioji raikščiu net iki klupsčio Dg. Kojas apsivyniós su šiaudiniais pančiais ir eis ten šaukdami [Užgavėnių žydai] Akm. Su autkojėliais apsvyniója, tai net dulka, kai aria akėja, kai višta pančekėta Žl. Teip nulėks tos naginės, apsivynióji su tom auklėm Ppl. Skauda kojytę – apsivỹniojau Drsk. I kojom apsvyniót nėr ryzo Klt. Nugi ir dirbdavom, būdavo, pirštai kiauri, pūsles apsivynióji ir vėl dirbi [prie linų] Skp. Mato, kad kaži kas ateina baltu šaliku apsivyniójusi Trk. Eidavo šiaudais apsvynióję [vokiečių kariai], šalta labai būdavo Slk.
◊ apliñk [sàvo] pir̃štą (ant pir̃što Mrj, Snt) ap(si)vynióti padaryti klusnų: Gãli jį aplink sàvo pir̃štą apvynióti NdŽ. Tave kiekviena merga aplink pirštą panorėjus apvyniotų kaip siūlą V.Krėv. Ma[n] būsi apliñk pir̃štą apvỹniojama! Jrb. Kas kaip nori, taip gali jį aplink savo pirštą apsivynioti, destis, išnaudoti Vaižg. Buvau tikra, kad turiu jį apsivyniojus aplink savo pirštą rš.
nė̃ (nèt) pir̃štui ap(si)vynióti Blnk visiškai nieko, nė kiek: Atėjau kambarin: viskas išnešta – nė̃ pir̃štui apvyniót Bgs. Nèt pir̃štui apvyniót aš tų rankdarbių neturiu RdN. Nenupirko nei skuduruko pirštuku[i] apsivỹniot, skūpas buvo Krkš. Nieko neliko man, nė pirštukuo apvỹniot Drsk. Neprisidėjo nė̃ pir̃štui apvyniót Kair.
padur̃kais apvynióti suvilioti: Apvyniójo bernioką padur̃kais, ir gana Ds.
popierėliù apvynióti kalbant pagražinti, visko nepasakyti: Baltras ir Onai tą patį pakartojo, jokiu popierėliu neapvyniodamas savo žodžių Vaižg.
atvynióti tr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ
1. R40, MŽ53, N, M, L, LL212,215, Aln suvyniotą atriesti, padaryti nesuriestą, nesuvytą: Atvyniók apvynioklį J. Atvyniódavo vystyklėlius ir sausus pakeisdavo Pš.
| Kamuolį atvynióti KI125.
| refl. tr., intr. K, J.Jabl, Š: Geltonų plaukų kasa atsivyniojo jai nuo galvos Db. Atsivyniojęs turbaną, aš ėmiau abiem rankom smarkiai mosuoti, ir mane pastebėjo J.Balč.
2. į ką suvyniotą atsukti: Atvyniókite man, kas čia suvyniota Š. Saldainį atvynióti DŽ. Lyg nustebusi [Nelė] atvyniojo baltoj skarelėj surištas dovanas L.Dovyd. Bobutė įneša ir atvyniója tą kūdikį, anas bus greitas Pnm.
| refl. tr.: Saldainį atsivynióti DŽ.
įvynióti K, J, Rtr
1. tr. H169, R, R116,400, MŽ, MŽ152,539, S.Dauk, Sut, N, M, L, BŽ44, NdŽ vyniojant kuo nors apsukti: Įvynioju, įsuku SD388. Įvỹniok šlikus į tą skepetą J. Moteriškė įvyniójo savo pinigus į skepetaitę DŽ. Įvyniók nupirktas knygas Š. Į tešlą įvyniójus iškepti BŽ161. Aš įvỹniojus vaikelio kojas drūtai DrskŽ. Nori, kad but gražesnis [margutis] – antvynióji rūtos šakytę, žemuogės lapelį Kvr. Žibenkšties kailiukas brangus – anais laikais žydas nešėsi in nosinę invyniójęs, kap nusipirko Brb. Saldainiai buvo įvynioti į tokius dailius popierėlius M.Katil. Aš tavi įvyniósiu į tą ilginių kūlį Dr. Į šilkelius įvyniočiau, į sidabrą pakavočiau KlvD136. Įvyniojo jį ing gražią drobę ir iždėjo jį grabe Ch1Mr15,46. Tad jį (kūną) pirmiaus turime įvyniot gražion prastyrion DP182. Nuėmęs kūną, invyniójo prastyrion gražion DP179. Įvynióji akminą, įdedi į tą [kraičio] skrynią, ka tik sunki būtų Škn. Pirtin nueini, pašutini, intvynióji [skaudančias kojas], biškį geriau Kvr. Invyniójau – vis tiek pereina kraujas Upn.
| refl. tr., intr. N, K, NdŽ: Įsivyniók knygas nors popieriun, kad nesudulkėtų Š. Įsivyniók kelionei sumuštinį DŽ. Anas mušė rūčnykan insvyniójęs penkių kilių girią Žrm. Ateik čia, še, įsivyniok į kailinių kampą kojas I.Simon.
| Šiemet svietas rogėmis į Velykas važiuoja, kailiniuosna įsivynioję rš.
| prk.: Jei trečias įsivyniójęs (meilužis yra), tei vargiai suseis [pora] Rdn.
2. tr. užvynioti ant veleno, įriesti: Riečia audeklą, į stakles įvyniójam, velenan Pl.
3. tr. įtraukti, įsukti, įpainioti: Kelnių blauzdą pagavo ir įvyniójo [į girnas] Pvn. Jie, sako, ratan buvę įvynióję kabelį Slm.
| refl.: Kulka terp rūbų įsivyniójo Ktk.
| prk.: O anas įsipainiojo, o jis įsivyniojo kaip katinas pašukose Sut. Bijotina yra, jeng ing pirmąsias tamsybes tasai mokslas neįsivyniotų MT(pratarmė).
4. refl. raitantis įlipti, įsirangyti: Žaltys insivỹniojo medin Srj. Išaugo rožių dvi strėlės, ir tarp tų strėlių įsivyniojo žaltys LTsIV84.
^ Berankis, bekojis – medžian insivyniojęs (apynys) LTR.
ǁ greitai, vikriai įlipti: Mergičkutė tokia buvau, įsivyniódavau obelin, pakratau, kad pribira tų obuolių žemėn, tai kaip gruodas Antš. Kad ir drūtas, ale kai pamatė vilkus, tai ką bežiūrint insvyniojo epušėn Užp.
5. intr. suduoti, užkirsti: Jeigu tu mano vaikas būtum, aš tau įvynióčiau, tuoj eitum sodint [bulvių] Bsg.
◊ gálvą įvynióti į padur̃ką suvilioti: Merga įvyniójo vyro gálvą į padur̃ką Snt.
išvynióti K, J, Rtr, išvỹnioti J, KŽ
1. tr. SD1204, R42, MŽ57, N, M, L, LL210,212,216,298, NdŽ, KŽ ką užvyniotą atvynioti: Siūlus išvynióti iš kamuolio DŽ. Kai tu jį (kamuolį) išvyniosi, tai tu galėsi pasiverst, į ką tiktai tu norėsi Sln. Kęsgaila išvyniojo popieriaus ritinėlį ir perskaitė rš.
| Išaudžia šituos audeklus, išvynioja, išbalina Žsl. Kaip išausdavo audimą, rykmetį an rasos išvyniódavo Vg. O jūs vieną rietimą išvyniókit, sukarpykit Kp. O aš paprašau išvynióti [medžiagą] – ir išvynió[ja] munie Trk.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ: Išsivyniójo siūlas iš kamuolio Š. Suvynioja visą kailį ir suriša, kad nebeišsivyniotų rš. Tik jai (staltiesei) pasakysi: išsivyniók! ant jos atsiras visokių gėrimų ir valgymų BM138(Klov). Išsitraukė nosinukę, kruopščiai išsivyniojo ir pakėlė aukštyn A.Vaičiul. Išsivỹniokit koldrą – neišvỹniojau Drsk.
2. tr. išsukti suvyniotą į ką, padaryti nebesuvyniotą kuo: Išvyniók ryšelį Š. Išvyniójo saldainį, nebegali suvyniot Ėr. Iš vilnonės skaros rūpestingai, su meile kaip kūdikį išvyniodavo savo smuikelį rš. Gėlės visada įteikiamos išvyniotos rš. Ale sykį sumislio, sako: reik išvyniot, pažiūrėt, kas tame stuke yra BsPIV141. Paklotę rodžia gražiausią išvyniójus, in duonos atanešė mainyt Klt. Ant mestuvų kai išvynióji kiek jau reikalinga platumo, tada jau nuimi Kp.
^ Merga kaip išvynióta iš popieriuko (graži) Tr.
| refl. tr.: Vienas [senukas] išsivyniojo iš storo rudo popieriaus silkę ir duonos riekę L.Dovyd.
3. tr. prk. išgelbėti iš keblios padėties, išsukti: Liesis savo sūnų norėjo išvyniót Mžš. Tik tik išvyniójau arklį, kad nepaimtų [kareiviai] Ul.
| refl. CII193, Alk, Vb, Mžš, Ssk: Vyniojosi vyniojosi ir išsivyniójo iš bėdos DŽ. Jis nora išsivynióti ir muni suvynióti Vn. Šiaip taip išsivyniójau iš bėdos Tr. Diedas lapt jam už sprando. Ir per dideles mūkas išsivyniojo LTR. Kaip iš tokio vargingo padėjimo išsivynioti rš. Bet mano smegenys kytros, gal iš to ir išsivyniosiu rš.
4. tr. išridenti, išritinti: Ka tą kūlį bent į šoną išvyniótumiam Slnt.
| prk.: Ir žirgas, ir raitelis šitą uždavą laimingai išvyniojo A1884,283.
5. intr. greitai išeiti, išbėgti, išmauti: Da nesuskubau pasakyti, Petris jau išvyniójo į laukus Vvr.
| refl.: Išsivyniójom su kompanija prie Dubysos Ar.
| Tokių šokių mės iššokom, tai dabar neišsivyniója Km.
6. refl. prk. išaugti: Lygiai kaip apvyniai ant smaigų vyniojasi, taip toksai kūdikis iš visų vargų išsivynioja Sch86.
ǁ refl. tr. išsiauginti: Kap tik vaikus išsivyniójau! Alv.
7. (nlt.) refl. LTI6(Bs) prk. išsirutulioti: Bedieviai stygauja, jog viskas išsivyniojęs savaime, be jokio sutvertojaus Blv. Galaktikos bruožų padrikumas verčia mus gretinti mūsiškę sistemą su vėlesniais, labiau išsivyniojusiais spiraliniais ūkais P.Slavėn.
◊ kãmuolį išvynióti viską išaiškinti: Nutvers [vagis], pamatysi, išvyniós visą kãmūlį Krš.
kamuolỹs išsivyniójo išaiškėjo: Nutvers [vagis], pamatysi, išsivyniós kamūliùkas Krš.
nuvynióti K, Š, KŽ, DŽ1
1. tr. R12, MŽ16, N, LL123 ką užvyniotą nusukti, nuvyturti: Verpalus nuo lankčio nuvynióti KI36. Nuvyniók kamuolį siūlų, pamažink, neduok visą siuvikui J. An to reketuko uždedi tolką ir kuo gražiausiai nuvynióji Bsg. Jis nuvyniójo nuo kojų šlapius autus NdŽ. Tus bintus nuvyniójo, kamašus numovė i bėga šalin Kv. Baigus aust, tuoj nuvyniók audeklą nuo veleno Ps.
| refl. intr., tr. Š: Kap užkabino siūlą nuo špulios, tai ir nusvyniój[o] vekulys Pv. Ji nusivyniójo daug popieros i benešdama pametė Smln. Piemuo, prie pilkalnio beganydamas, perpiete ant jo viršaus kamuolaitį siūlų radęs, ėmė nuo to botagams nusivyniot LTsIV632.
2. tr. kuo apvynioti, apvyturti: [Belaisviai] buvo nurėdyti, kojos su zupermaišiais nuvyniótos Gsč. Vyžos su tokiais šniūrais nuvyniótos Žg. Vi̇̀ršininkas (kerdžius) su trūbu pūs, trūbas ilgas, su beržo toše nuvyniótas Akm. Kietai medį nuvyniójo, kad suaugtų Grž.
| refl. intr., tr. Brs: Milo autai aparoms nusivyniós lig to šmoto Pkl. Atgriotavo įnamio Melio karšinčius iš Pakarniukų alksnynės, iki kelių nusivyniojęs baltus autus apivarais M.Katil.
3. intr. vikriai nueiti, nubėgti: Ir Pikčiurnienė nuvyniojo pėsčia į Smeltę I.Simon.
| refl.: Nusvỹniojo kap gyvatė pakrūmiais Vlk. Vir vir vir nusvỹniojo kiaunė į medį Adm.
| Traukinys nulėks, nusivynios kaip žaltys laukais, giriomis I.Šein.
ǁ refl. užimti vingiuotą padėtį: Tas kelias nusivynió[ja] par mišką Rs.
4. tr. primušti, prilupti, nuvanoti: Nebuvo maža lupta, dabar reikt[ų] nuvyniót Slm. Nuvyniója, būdavo, užstovas kojas botagu Trgn. Aš jį kai nuvyniójau diržu, tai daugiau nebedūko Vžns. Nuvyniók botagu [piemenį] – tuoj pabus Ktk. Aš nubėgau į kanapes ir pasikavojau, bet atradęs gaspadorius vadžioms nuvyniójo Š(Brž).
pavynióti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; D.Pošk, M, L
1. kiek vynioti, pavyti, pasukti (ppr. į kamuolį): Vyniojus pavyniojus siūlus, vis pratrūkdavo: – Ką tu, seni, sumanei? rš.
2. žr. apvynioti 2: O vyrai kitoj pusėj pilki, tik kaklai jiems margai pavynioti S.Čiurl. Brolio pabalnotas, piršlio pažabotas, o to šelmos jaunikaičio karklais pavyniotas LTR(Trgn).
| refl. D.Pošk, NdŽ.
3. suvynioti į ritinį: Kartais su aguonums pavyniósi, cukrum pabarstysi [pyragą] Krž.
4. po apačia įvynioti: Paduok siūlų kamūliuką, pavyniósu špūlę – šniūrą meta Užv.
5. refl. pasiraityti: Kap jam pasivỹniojo po grynas kojas vijūnas Pns.
parvynióti intr. svirduliuojant pareiti: Vos vos į numus parvyniójo [girtas] Kal.
| refl. Ps.
pérvynioti tr. K, KŽ, DŽ1, pervynióti Rtr, KŽ; L, parvynioti M
1. iš naujo apvynioti: Skalnas per tą visą linksmybę tvirčiau pervynioja savo naginių apivarus K.Saj.
2. iš naujo suvynioti, pervystyti: Būdavo, pérvynioji vaiką – i miega Dglš. Kūminas išbėgs paveizėti, kunigas ar yr, jei yr, tą vaiką párvynios švariai i bėgs nešinys End. Reikė vis pérvyniot po raparacijai Drsk. Tik dabar jis kažkodėl rūpestingai pervyniojo kojas autais J.Balt.
| refl. tr.: Jis atsargiai sugrįžo į savo laužą ir persivyniojo sausais autais sudrėkusias kojas rš.
3. nuo vieno nuvynioti ant kito: Pérvyniok, Juozuk, siūlus į du kamuoliukus Mrj.
pravynióti tr. NdŽ kiek atvynioti kuo apvyniotą, suvyniotą: Pravyniók galiuką saldainio, aš nukąsu Užv.
privynióti tr. K, NdŽ, DŽ1; I, Sut, LL97
1. daug suvynioti, prisukti, pririesti: Ant šito verpsto tai privyniõs privyniõs siūlų Pb. Šeivelę privyniója siūlų ir įdeda į šaudyklę Všk. Merga rado juostą pakraštin ežero, vyniojo vyniojo ir privỹniojo to merga kamuolį (ps.) DrskŽ. Lininio, būdavo, mama priverpia, tokią megztuvę privyniója siūlo Srj. Mano motinytė turėdavo privyniótų išskrostų žarnelių plonų Užp. Autų privỹnioja ir tan vyžan indeda Kpč. Privyniójau [autų], i vis tiek atšalau [kojas] Klt.
| refl. tr. NdŽ: Čianai tokis virbalas, o an jo siūlo prisivỹnioja Pns. Prisivynióji pilną [klebetą] virvgalių, kol telpa Žlb. Kai aš plona, tai prisivynióju prisivynióju rūbų [žiemą] Klt.
2. daug susukti, prisukti: Pilna skrynelė kaliošų priguldyta, privynióta Ėr. Kočėlą privyniósi i brūžkuoji Krž.
| refl. tr.: Popierė[je] prisivyniójusi atsinešė pupikių Krš.
3. pritvirtinti, prisukti, pririšti: Vytim grebėstas privynióta Strn. Su vytikėm privynióji i pririši tus kūlius Krž. Kaip jau pavarsluos tus atvarslus i privyniós pri ratų rungo, arkliai nepabėga Kl. Privynióju virvele in obelį lašinių [paukščiams] Klt.
| refl.: Cigonas vėl ąžuolan grūdas prisvyniójęs, kad neiškristų žemėn Ign.
4. refl. prislinkti, prieiti, prisisukti:
^ Prisivyniõs Žalė (karvė) pri sieto Vkš.
5. prk. sutvarkyti, sudoroti: Tas bandinykas ir privyniójo tijūną Slm.
suvynióti tr. K, NdŽ, KŽ, DŽ1
1. Q656, N, M, L, LL316,325,329 susukti, suriesti į ritinį, į kamuolį: Išdrikusius siūlus į kamūlį suvyniók J. Pakulas reik į kuodelį suvynióti Klp.
| Daro kuodelius, suvỹnioja, suspaudžia Dbč. Bekratant ans (kuodelis) toks paliekta ilgas, pasku aną suvynió[ja] End. Pasitiesi an suolalio [pakulas] i suvyniósi į kuodelį, ka nesusiveltų Kl. Kasos ilgos, aukštai an galvos suvyniótos Šmn. Suvỹniok meškerę ir nešk namo DrskŽ. Ka vinčiavos, jei mergė su vaiku yr, ta rūtų vainikelio nededa an galvos, šiaudų nusuka tokią grįžtę, suvynió[ja] Akm. Ažudengtė suriečiama, suvyniojama SD53. Suvyniotasis popierius I. Ištepa koše rugine [avikailį], suvyniója, kad ir vilnos būtų švarios Aln. Reikėdavo suvyniót [nakčiai] audeklą, iš ryto patiesi vėl Žg. Išbaltėm, rietimus tokiuos gražius suvyniojom, iškočėjom [drobes], tik stovėk ir žiūrėk Kpč. Anksčiau su rankom mindavom linus, paskui išaustus suvyniójam į ritulį i padedam Šd. Minkštą blynelį suvyniók i dažyk su smetonyte Klt. Kamuoliukais tokiais suvyniódavo te su vandeniu [šustinius] Jdp. Kapitonas liepė greičiausiai nuleisti inkarą ir suvynioti bures J.Balč. Supjaustom tokiais diržais [mėsą], palaikom sūryme, daugiau suvyniójam Pšš. Linus džiovina pirtė[je] ir paskuo anus iškula, iššukuo[ja] ir suvynió[ja] Pln. Suvynió[ja] [milo audeklą] i padeda par naktį nuvarvėti Kl. Aguonom nupylė, suvyniojo [pyragą], kai atrieki – aguonos tik stovi Klt. Suvyniók maltinius JnšM. Cibulių suvỹniojus numestie – peteliškės dvesia nuo gailumo Švnč. Kap išbąla [audeklas], tai suvỹniojam rietiman Lzd. Suvyniója kartom [naginių odas] į kokį kubiliuką i raugina Mšk. Rinktinė [paklotė], tik suvyniójus turėt (dėvėti gaila) Klt. O dangus atstojo kaip knygos suvyniotos: o visi kalnai ir salos iš savo vietų perkeltos buvo BtApr6,14. Ir skepeta, kuri buvo and jo galvos (regėjo) padėta ne su prastiromis, bet and šalies suvyniota and (kitos) vietos Ch1Jn20,7.
| impers.: Gavo priemėtį, ale tokį, kad sutraukia, suvynioja net kamuoliukan LTR(Kp).
| prk.: Visi pečiai užtirpę, ir žarnos dieglių suvyniótos Dbk.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Tą meisą susivyniósiam į popierių Pln. Vaikas išėmė iš burnos ir susivyniojo į skarelę kumuniją LTR(Pb). Šiaudų gniužuluką susvynióji ir iššveiti puodus, tai mazgotuviai vadinos Pv. Dimša susivyniojo savo žemėlapį ir rengėsi eiti V.Myk-Put. Kitas susivyniõs ir išeis su visu rietimu Alz. Tuojaus ištiesė tą staltiesę…, pavalgė, atsigėrė, Dievui padėkavojo, o tas jauniausias susivyniojo ją BsPIII154(Brt).
ǁ refl. susiriesti, susirangyti: Jos (gyvatės) susvynióta ir inlįsta [į pagalio tarpą] Dgč. Gyvatė susvyniójo ir kirs Gdr. [Gyvatė] kap kačerga guli susvyniójus Dg. Ana (gyvatė) buvo susivyniójus mazgu Lb. Kap susvynioję buteluky tokios didelės dėlės, tai persigando ir perejo tas [danties] skausmas Dg. Inėjo – tam name nieko nėr, tiktai didelė kirmėlė guli lovoj terpu paduškų susvyniojus LTR. Anas (ežys) susvyniõs, i šuva nieko nepadaris: nusbos lot i apleis jį Pb. Ežys prie peludės susivyniójo ant kamuoliuką, ir šuva jam nieko nebepadarė Skrb.
| Viena skieda susivyniótų, ir stogas varvėtų Lb. Pūrai yra garbiniai susivynióję, t. y. susiraitę J.
| prk.: Kad trauksiu, tai susivyniósi [iš skausmo] Dkš.
ǁ refl. susipinti: Ejau, kojos susivyniójo, kritau – ranką nulūžau Kv.
2. Sut susukti į ką, kuo: Tam ryzely suvynióti pinigai Nj. Vienai kvietinių miltų į skarelę įpylė, kitai lašinių gabaliuką, kopūstlapyje suvyniojusi, rankon įbruko J.Paukš. Skurlyje atsinešė suvỹniotus peilius – pjaus mane Bb. Tuos kiaušinius suvyniójom lukštuos: kur ploniau, kur storiau Užp. Silkę, būdavo, suvynióji į popieriuką i an žarijų pakepi Sdb. Dėdienė įdėjo lauktuvių: pusę kepalėlio iškepto šienapjūtei kvietinio ragaišio ir į skepetą suvyniotą neseniai spaustą sūrį V.Myk-Put. Viską susdėjau skrynelėn, suvỹniojau popieriun DrskŽ. Į popierių suvyniójus, didliai paliekta skani silkė, į anglis įdėta iškepta Žlb. Suvyniójam, surišam [marginamus kiaušinius] su skepetaitėm, ir būna visokios spalvos, margūs Kvr. Vieną pyragėlį ji suvyniojo vaikui P.Cvir. Suvyniók negyvą auksuos, sidabruos, tai anas supus ir mum dar susmirdins Ant. Nusivilko savo marškinius, muni suvyniójo, – pliko [vaiko] neneši par lauką Yl. Iš senų paklodžių, būdavo, padarai vystyklų suvyniót tą vaiką Snt. Ponai važiavo pro šalį, veiza, – vaikas skarelėse gražiose suvyniótas Lk. Ka ans (kūdikis) neišsiardytum, taip ankštai su ta pačia siaustuve suvyniósi, i gan Trk. Ans suvyniótas storai – ne tokiai nūsprogai panešti LKT54(Trk). Negalėjo vaiko merga išmaitinti, padėjo prie kelio suvyniotą P.Cvir. Vaiką suvyniója juosta [veždami krikštyti] Ad. Reikėjo vaikalį suvynióti taip ankštai kaip medelį Yl. Vaiką teip sau suvyniós, kaip kočėlą padirbs, suvyniós su tuo tatai valiniu Lpl. Suvyniótą mergaitę bovijau Dglš. Mun kai tik suvỹniojo [petį] – ir skausmą atleido Gr. Kojos į priegalį suvyniótos atdrungo, atšilo J. Margoj skrynioj pakavosiu, silkų kuskoj suvyniosiu LTR(Krtn). Ievos a karklo vytim suvyniója suvyniója, suriša [akėtvirbalius] Mšk.
^ Mergų pyktis kasoj suvyniótas Pnd.
| refl. tr., intr.: Susvỹniojau paklotėn vaiką ir nuejau linų raut DrskŽ. Susvỹniojus galvą guli DrskŽ. Šiltai susi̇̀vynioti ir gulėti išsitrynus Rdn. Būdavo, susvynióji vaiką, prisriši an nugaros ir tep eini grybaut Vrn. Mergiotę susvyniójus atsivijo jį iš kariuomenės Klt. Vaikus susvynióję, būdavo, i nešamės į laukus Tj. Pripratus šiultai miegot, susvynióju susvynióju Klt. Skaron tokion veltinėn susisupa, susivyniója ir važiuoja Vj. Žiemą su šlėdalėms ka važiuos, susivyniós kojas į šuneną Kl. Į skarmalus susivỹniojusi gulėjo Vn. Sermėgą išsineša ir guli rugiuos susvyniójęs Žl. Patalai tokie dideli, susivỹniok vi̇̀sas i gulėk Jrb.
3. DŽ suvartoti kam vynioti: Suvyniójau visus popierius į pipirus J.Balč(Dr).
4. refl. visu greičiu pašokti: Kad vyras būtų, rikteltų, tai cigonė tik susvỹniotų ir dingtų Srj. Tas mūs katinas tai ir gajus: rėžiau spragilu, o jis tik susvyniój[o] ir kap nuej[o], tep nuej[o] Al.
5. refl. vikriai susitvarkyti: Kap jūs greitai susvỹniojot Dg. Vienu rozu tik susvỹnioj[o] ir ištekėj[o] Nč. Greit susvỹniojau: in šę, in tę – ir kapmat namie Rod.
6. sumušti: Vai, aš tave suvyniósiu šita lazda PnmA. Suvyniójo piemenį vadelėm PnmA.
7. prk. įveikti, nugalėti: Aš jį visai lengvai suvyniojau Dkš. Tik tu jį paduok! Suvỹnios kaip šiltą vilną Dkš. Ta aną suvyniójo teip, buvo kaip balta vilna End.
| Anys tave kaip norės, teip suvyniõs Gdr.
ǁ pribaigti: Liga jį labai greit suvyniójo Vrn. Vėžys suvyniójo moteriškę Ūd.
ǁ Upt apgauti, apsukti: Suvyniójo merga berną Sml. Suvỹnios vyrą tos bobos, liks plikas kap tilvikas Prn. Suvyniojo grafą kaip šiltą vilną rš.
ǁ Vn įkišti į bėdą.
užvynióti tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. R, R40, MŽ, MŽ53, N, M, L, LL101 užsukti, užriesti ant ko: Ant viršaus kamuolio užvyniók siūlus J. Užvỹniota tokia virvė smaluota Vlkv. Tą skepetą jam užvỹniojau, užsiaučiau Jrb. Padarydavo iš liepos skūros [nagines], autus užvyniódavo Vg. An pirštų užvyniója [saują linų] ir šukuodavo Žb.
| refl. tr. NdŽ: Dabar jauni gudresni: šelkas ant nosių užsivyniója, įkiša nosis šelkose Mžš.
ǁ uždėti, užkloti: Užvỹniojo [žolių] anta žaizdos – i pagijo DrskŽ. Jeigu įsipjauni, mama paimdavo voratinklį, užvyniódavo, ka kraujas nebėgtų Pžrl.
| refl.: Sakydavo, kad negaliama eit par Žolinę [riešutauti] – gyvatė an kaklo užsivyniõs Dt.
2. kuo apvyti, apvynioti: Kartinė tvora vytim užvynióta Kp.
ǁ kuo apsupti, apvyturiuoti, apmuturiuoti: Nors skarele greitai užvyniók – ir tegul lekia Plm. Ažvynióta viduriai [po operacijos], skauda, negaliu Dgč. Reikia patrint [vaistais] ir žuvỹniot Rod.
| refl. tr., intr. J: Autus ant kojų užsivynióti KI125. Liepęs paimti tų savo plaukų pluoštą ir užsivynioti ant savo kairios rankos smiliaus LMD(Sln). Tada išvilko ji drapanas našlių, kurias nešiojo. Apsidarė skraiste ir užsivyniojo ir pasisėdo užu vartų BB1Moz38,14.