1 smáugti, -i̇̀a, -ė tr. K, Rtr; SD39, Q632, H, R356,407, I, Sut, N, M, LL27
1. varžyti kvėpavimą, dusinti: Oro maža, mani tiesiog smáugia Stk. Smaugiąs, troškinąs SD48. Kai smáugia, tai išgeriu vaistų, ir atleidžia Slm. Man' smáugia – dar užrūkė! Upn. Smauga muni – vemsu Vkš. Kosulys ėmė smaugti J. Smáugia kosulys parnakt – neturiu kur dėtis Klt. Duokiat ką nors nu smaugų – smauga vaiką Kv. Po krūtine, paširdžiais labai smáugdavo Šl. Kur ožio taukus gėrė, tuoj nieko nejutęs, bet paskui ėmę smaugt smaugt širdį, ir numiręs Sln. Ašaros smaugė jam gerklę rš.
| prk.: Pyktis tiesiog jį smaugė rš. Miegas smaugtè smáugia (labai nori miego) Mrj. Ir abi kūmutės, smaugiamos smalsumo ir nekantrumo, išsiskyrė A.Vien.
smaugtinai̇̃ adv.: Krizą smaugtinai smaugė keistas brolio pasielgimas stoty I.Simon.
ǁ refl. dusinamam kankintis: Sirgo tymais, tuo kokliušu šitiek laiko smaugėsi A.Vencl.
ǁ spausti, veržti: Jaunikis buvo užsidėjęs aukštą apikaklę, kuri jam smaugė kaklą ir nedavė laisvai judėti A.Vien. Tėvui smáugia – guzikas po kaklu par aukštai Jrb. Pirštus smáugia kaliošai Klt. Alkis smaugė vidurius kaip pašėlęs, neradau vietos nuo jo J.Balt.
2. DP359, K, Dr, Trk žudyti užspaudžiant kvėpavimą: Ans smáuga aną už to kaklo LKT46(Vgr). Jei tu matytum, kad mane velniai smaugia, ar tu nežegnotum manęs, negelbėtum? A.Gric. Nūmirulis grobė smaugti bažnytsargį, kad tas gargėti pradėjo J. I smáugiama nori keiktis KzR. Smaugiančiasis žaltys I.
^ Giltinė nesmaugė savo vaiką J.
smaugtinai̇̃ Tuomžyg nutvėrė jis pačios gerklę teip drūtai ir smaugtinai, kad ji nei jokį balsą neišleido prš.
| refl. K: Kalvis dažnai sapnuodavo klaikius sapnus: imdavos su Adomu, už gerklių smaugdavos A.Vencl. Juo anie gilyn lenda, juo smáugas Vkš. Arklys smáugas žemėn, apsivyturęs aplei beržą Šts. Až kaklo lenciūgą ažuneriu [telyčiai] – kad smáugusis, būt jau ažsismaugus Klt.
ǁ galabyti (žudyti, marinti, pjauti): Vilkas avių nebesmaugia J.Jabl. Ir kaip Paikžentis pasiritęs aviną smáugia K.Donel. Ten Ruginis su Žvaginiu dievui ožius smaug NS412(Kv). Nors to[je] gadynė[je] maras kur pakliūk smaugė žmones, tie vienok žmoniškai elgties neliovės M.Valanč. Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smáugia K.Donel. O mum smáugė šiltinė Upn.
ǁ prk. slopinti: Priešas laisvę smaugia kalėjimų grandim S.Nėr.
3. prk. varginti, kamuoti, spausti, engti: Kas ten anus žino, kaip ans (Blinda) ten tus ponus smáugė Lk. Smáugė vargšus gerai ponužiai Btg. Vokiečiai jau pirmais metais juos smáugė Slm. Ponia tarnaites smaugtè smáugė į darbą Prn. Svetimi tėviškėje gyveno, plėšė, smaugė mūsų tėvelius I.Simon.
| Mėsa dar ir smáugia (reikia atiduoti mėsos duoklę) Prn. Mane ir savi rūpesčiai smaugia P.Vaičiūn. Papunelį smauga darbai KlvrŽ. Mane kraujo spaudimas labai smáugia Iš. Jei neprakaituoji, prakaitas gula ant širdies ir širdį smáugia Ob. Vyliumis smaugti B877.
4. prk. griežtai reikalauti, spirti, versti: Smauga muni, ka skolą atiduočiu Rdn. Su tuo pienu mažu pas jus ne tep smáugia (verčia duoti)? Gs. Žmonis smáuga, ka tiek i tiek turat padirbti Krš. Smáuga aną piningų Krš. Ir sugavęs smaugė jį, bylodamas: užmokėk, ką tu man skeli VlnE124.
5. refl. prk. labai sunkiai dirbti, plušėti, plėšytis: Tėvas dirba, smáugiasi vis dėl tų savo vaikų Mrj. Dirbom, smáugėmės, tai ir turim Dkš. Žmogus vieną kartą gyvena, kam čia taip smáugtis Plv. Na, kokiam galui čia dabar taip smáugtis KzR. Tegu jį velniai, ka eičia, smaugtáusi! Brb. Su tais darbais smáugiesi smáugiesi ir niekada negali jų pabeigt Al. Ji tegu smáugias, o ko jam smáugtis! Jrb. Tėvas vienas smaugiasi, o ji ten poguliauja V.Bub.
6. nesutikti, vaidytis, peštis: Kaip tie žmonys dėl skatiko, škurlio smáugas! Krš. Ka [jaunieji] muštųs, smaũgtųs, to negirdėties Krš. Tu duonos neuždirbsi, ans mažai – ir smáugstės Krš. Žmonys smáugias, pjaunas, vagias, skundžias Vdk. Čia su jais smáugiesi smáugiesi – ir galo nebus Pc. Kai ateis marti, smaũgsis Gs. Kaip nesiskirs: mušėsi smáugėsi, tai ir atsiskyrė Mrj.
7. Šd prk. kirsti, laužti (ppr. slapta).
8. Pls, Ml, Šš valyti, šnypšti (nosį): Smáuk greičiau nosį, o bubis koją par antrą lūpą tujau iškiš Slnt. Smáugė nosį kaip iš armotos Ob. An ką čia panašu – kvartukėn nosį smáugt! Trgn. Trečia dienelė burnelė neprausta, ketvirta dienelė noselė nesmaugta LTR(Slk).
9. spausti, siaurinti per liemenį: Vapsva smaugtà Ds. Panelės (tokia kriaušių rūšis) smaugtesnės už ilgakotes Ėr. Smáugtą siūkis paltą, ne palaidą Ds.
| refl.: Seniau panytės smáugdavos ir nelyginant skrudėlės įsismaugusios vaikščiodavo Š.
◊ kai̇̃p smáugiamas labai garsiai, smarkiai (rėkia, bliauna): Ko čia bliauni kai̇̃p smaugiamà! Sb. Nerėkit kai̇̃p smaugiami̇̀! Kdn. Ko šauki kaip smaugiamas LTR(Vdžg).
1 apsmáugti tr. Rtr
1. aptempti glaudžiai: Seniau gi nešiojo plačias rankoves, nebuvo apsmáugtos Pv. Ilgas, apsmáugtas aulas, valug kelių Klt.
2. įveikti, nugalėti: Didesnis apsmáugia tą mažesnį LKT241(Žml).
3. apmušti, apkulti: Aš jį apsmáugiau, tai dabar nedaugį pristurėjo Arm.
1 įsmáugti tr. NdŽ, Jrb aplink įspausti, susiaurinti: Par pusiau reikia ansmáugt kiek [drabužį] Rgv. Neįsmáuk per daug jau pusiau, aš mėgstu palaidžiau vilkėti Š. Dažniausia vazelių forma – stilizuotos įsmaugta apačia ir banguota briauna puodynėlės rš. Pasisiūdinau į liemenį įsmáugtus kailinius Vkš.
| refl. Š, Rtr.
1 išsmáugti tr. Rtr
1. L155 išžudyti smaugiant: Jeigu neatiduos [pinigų], tai jų visą šeimyną išsmaugsiąs LTsIV523.
^ Kaip eini pro tą gyvenimą – kaip išsmaugti̇̀ (niekas nesirodo) Rdn.
ǁ Ėr, Trg išžudyti, išpjauti, išgalabyti: Šitas budelis daug yra išsmáugęs žmonių Š. Į Kretingą marai įsisukusys daugel žmonių išsmaugė M.Valanč. Nuėjo kytrasis pažiūrėt, kaip jis avis suguldė; žiūri, kad visos išsmaugtos! BsPIII110.
2. refl. prk. praleisti laiką smaugiantis, pešantis: Šitie tavo vaikai išsismáugė pardien Kp.
3. OG113, Dv, Švn išvalyti, iššnypšti (nosį): Išsmáuk nosį, ar tu rankų neturi! Lz.
| refl. tr. Kls, Al, Lp: Gal slankstas koks, kad tik išsismáugei nosį – ir vėl Trgn. Eik kur šalin, išsismáuk – ko ažulindai ažu stalo su išpurtusia nosim! Arm. Išsismáugė nosį, o smurglį ant grindų padrėbė Slnt.
^ Pirma išsismáuk nosį (surimtėk, subręsk), o paskui šnekėk Alv. Itai išsismauk pirma nosį OG59.
4. refl. išsinerti: Pėdų nerišk tep an varpų, ba tuoj ir išsismáugia Al.
1 nusmáugti tr.
1. SD1185, N, K, M, LL304, Š, Rtr, NdŽ, Skdt, Sd, Nv smaugiant nužudyti: Sagtis pasitaikė ant gerklės, truputį pasitempė ir nusmaugė Žem. Ans ateina veizėti, a nenusmáugė baidyklė aną (ps.) Rt. Atradus vaikelį nusmaugtą ir visą maitkauliais apkrautą Sln. Su plikomis rankomis savo nusmaugė tą stipriausį medės paukštį brš.
| refl. K: Nusismáugė muno karvė Krš. Nusidžiaugėm kumele, i žinotum – nusismáugė! Mšk.
ǁ nugalabyti (papjauti, nužudyti, numarinti ir pan.): Ans šunį nusmaugė, t. y. nukankino J. Rudenį kokį paršą nusmáugei – i yr mėsos Prn. Vištą nusmaugęs, parnešęs savo pačiai, padavęs išvirti Sln. Maniau, visus jau karė nugalabijo ar badas nusmaugė – laimė, dar tebegyvuojate! Žem. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi S.Dauk. Toks esu, juk leidau ligai nusmaugti savo vaiką J.Avyž. Maro liga … daug tūkstančių nusmaugė Ns1832,3.
| prk.: Geidavo … nusmaugti ir tą vienaitį laikraštį A1884,281.
2. Grd, Krtn uždusinti, užtroškinti: Kirmys ka pakilsta, dideliai greitai nusmáuga žmogų Kl.
ǁ prk. užgniaužti, nuslopinti: Tačiau toks nepaprastas ir smarkus susijaudinimas nenusmaugė Elzės širdy noro gelbėti Verutę ir padėti jai Pt.
3. Mlt, Lp nuvalyti, nušnypšti (nosį): Tegul nuprausia vilnia burnelę, tegul nusmáugia vėžiai noselę (d.) Slk.
| refl. tr. Dbg, Mlt, Lp: Matai, par ponus nosies žemėn nenusismáugsi Trgn. Darbo daug, kad nėr kada ir nosis nusismáugt Švnč. Nusismáuk nosį, ba ir vaikščiosi užsismurglojęs Vrn. In prijuostę nusismáugia nosį ir paskui eina visa zalatuota Smn. Nusismáuk nosį – matai, koks bubis lenda Slnt.
^ Kas ma[no] zo dalia: kas nosies nenusismaugęs, tai vis in mane (visiems kliūvu, visi ant manęs kalba) Arm.
ǁ nuvalyti, nugnybti: Nusmáugė balaną (nulaužė suanglėjusį galą, kad šviesiau degtų) Ml.
4. Vlkv pasisavinti, nutverti, pavogti, nusukti, nudžiauti: Jis nusmaugė vištą Pmp. Turėjau gražų peiliuką – ir nepajutau, kaip jį man kas nusmáugė Kdn. Ans norėjo šimtą rublių nusmáugti Kl. Vieno[je] vieto[je] šimtą nusmáugė, kito[je] penkiasdešimt rublių – suka kai padūkę Jrb.
| refl. tr.: Pūrelį kokį nusismáugęs važiuoja Ėr.
5. prk. nukirsti (ppr. slapta): Nusmáuk aną pušį gale lauko Pl.
| refl. tr. Upt: Nusismáugė beržą, dabar kūrena Kp.
6. refl. tr. šiaip taip nusipirkti: Ar ir man reiks kokius čebatus nusismáugt Pc.
◊ nósį nusmáugti sutramdyti, sugėdinti: Aš tau kap nusmáugsiu nósį, tai nebūsi tokis mandras! Mrc.
1 pasmáugti tr.
1. H173, Sut, N, K, M, LL262, Rtr, Š smaugiant nužudyti: Virve pasmaugsiu R343. Ar tu pasmáugamas nori, ko tu čia atejai J. Sako, nakčia jis vos vos nepasmaugęs kunigaikštienės V.Krėv. Smaugtinai pasmáugė žmogų Krž. Nebijojai lauke piningų laikyti, ka tavi atejęs kas nepasmaũgtų Als. Aš bijau ir galvos iškišti, kad muni velnias nepasmáuga Mžk. Jis grumzdė mano žemę išdeginti ir mano vyriškius pasmaugti BBJdt16,6. Idant užsiturėtumbite nuog to, kas … yra pasmaugta Ch1ApD15,29.
^ Kad jį bent sapne koks budelis pasmaugtų B.Sruog. Kai sūnelis paaugęs, ir tėvelį pasmaugęs B600. Šmaukšt pabraukšt, kad nespėsi, tuoj pasmaugsiu (samtis) Sml.
pasmaugtinai̇̃ Geras tėvas! Nustvėręs žmones už gerklės, pasmaugtinai smaugia V.Piet.
| refl. N, K, J, Š: Žiūrėk, paršas tvoroj pasismaugęs Ilg. Atejus radau arklį pasismaugta Zr.
ǁ nugalabyti (papjauti, numarinti): Tie kirminai papjaudavo žmogų, pasmáugdavo (į kapus nuvarydavo) Kv. Liga pasmaugė vičvisus, kap insisukė Vrnv. Voras tinklą mezga, užkabina musias – anas pasmáugia ir kraują išgeria Kkl. Er tu ir teisius žmones nori pasmaugti (paraštėje užmušti)? BB1Moz20,4.
^ Kad tave vilkas pasmaugtų (piktas linkėjimas)! B485.
| refl. tr.: Dar avį pasismáugsim, ir užteks mėsos iki Kalėdų Smn.
ǁ prk. užgniaužti, nuslopinti: Caras norėjo karu pasmaugti revoliuciją rš. Lenkų legionieriai nori užgrobti visą Lietuvą, pasmaugti darbininkų judėjimą rš. Kartuvių kilpa poeto giesmės nepasmaugia E.Miež.
2. suvaržyti kvėpavimą, uždusinti: Iš didelės meilės muni bebučiuodamas mažne pasmáugė Vkš.
| prk.: Čia tas kalnas visus pasmáugia (nualsina) Trgn.
ǁ kurį laiką dusinti: Kartais užeina sopulys, pasmáugia kokią dieną, dvi, tris ir vėl praeina Krs.
ǁ suspausti, suveržti: Ką skarele pasmáugti NdŽ. Kad ką tik (susijaudinsi), pasmáugė gerklę – verkt jau negali Ad.
| refl.: Kap dar čia tu tuom skepetu pasismáugei – net akys verčiasi Rdm.
3. prk. nuvarginti, užuiti, užguiti: Ta uošvienė pasiutus: baigia marčią pasmáugt Jnš. Jūs tą vaiką pasmáugsit Ig. Smulkiejai [valstiečiai] seniau buvo pasmaugti̇̀ Pp.
4. aplink suspausti, pasiaurinti: Paltas gražiai pasiūtas, pasmáugtas biškį Klt. Lempa par vidurį pasmáugta Grk. Pasmaugta kaip skruzdė LTR(Grk).
5. pavalyti, pašnypšti (nosį): Kap tik pasmáugi, tai kraujas Str.
1 parsmáugti tr. prk. nuvarginti, užguiti: Aš tų darbų parsmaugtà Grl.
1 pérsmaugti tr.
1. L, Rtr, Š, NdŽ aplink įveržti, įsmaugti: Pársmaugtas bitinėlis, t. y. par vidurį laibas J. Merginos per liemenį pérsmaugtos Gs. Aš labai pársmaugta – kaip skruzdėlė Krč. Virvagaliu pérsmaugė pusiau Dglš. Jo noselė pérsmaugta Ob. Dagilių galvelės pailgos, vidury persmaugtos rš. [Piliakalnis] per vidurį lyg persmaugtas išrodo LTI179.
| refl. Rtr, NdŽ: Ana visada pérsismaugus [diržu] kaip skruzdėlė Ktk. Vaikšto pérsismaugę kaip vapsvos Ds. Atvažiuoja, būdavo, vis pérsismaugus skarelyte Kp. Bebėgdama [skruzdėlė] net patrūko – užtat ir dabar persismaugus LTsIV450.
^ Persismaugus panelė visiems galvas lenkia (svirtis) LTR(Sl).
2. prk. prispausti (balsą), priduslinti: Tuo tarpu iš vidaus Pimpienė persmaugtu balsu tratėjo: – Eik eik, kai pabūsi neėdęs, tada sugrįši! J.Paukš.
3. refl. NdŽ pralįsti; plg. persmaukti 2 (refl.): Ponia Jadvyga su vyru persismaugia pro minią LzP.
1 piesmáugti (dial.) žr. 1 prismaugti 2.
| refl.: Avė jau uždususi buvo, pysismaugusi virve Klp.
1 prismáugti tr.
1. BzF173, NdŽ, Plv, Grd, Pln spaudžiant suimti (už gerklės), pridusinti: Aną prismáugė už gerklės, ka nešauktų Kv. Nepasirodyk, ka vežiesi pinigų, kad tave neprismáugtų kas Jrb. Lapinas pamėlynavo tartum prismaugtas, akys išlipo ant kaktos J.Avyž. Užduso, prismaugtas nuoskaudos, nes šią valandėlę aiškiau negu bet kada pajuto likimo bausmę J.Avyž.
ǁ užveržti: Iš pradžių mislijau, ka prismáugtas [šuo], pasižiūriu – liuosai pririštas Erž.
2. L, Rtr nusmaugti, užsmaugti, uždusinti: Kas kelią pastoti norėtų, lai dengiasi plieno šarvais – apakti nuo žvilgsnių turėtų, prismaugčiau tą savo nagais V.Mont. Ant pabaigos jį aukštinyką parvertė ant lovos ir prismaugė SI392.
ǁ nugalabyti: Mašinos gali prismáugt vištelaičius Rod. Šunys pasiruošę pagauti ir prismaugti sužeistą paukštį rš.
3. NdŽ daug pasmaugti.
4. prk. Pc, Bsg privarginti: Tegu juos bala su tom giriom: kiek arklius prismáugia ir pãts prisitąso! Dkš.
5. prk. prispausti (balsą), priduslinti: Šneka prismáugtu balsu Mrj.
6. prišnypšti valant nosį: O tą panosinę ar prismáugei? Vdš. Kas čia aslon prismáugė?! Trgn.
7. patraukti į savo pusę: Jis ją prie savęs prismáugė Gž.
1 susmáugti tr.
1. Rtr spaudžiant suimti (gerklę), suvaržyti kvėpavimą: Tetą suėmė toks apmaudas, kad jai net gerklę susmaugė rš.
2. nusmaugti, uždusinti: Sėdėdavo kai senis susmáugtas – jokio gyvumo Šd.
3. padaryti per vidurį laibesnį, suveržti: Tos mergos dabar tai susmáugia pilvus, tai atrodo kaip skruzdės Šn. Be vidurių, susmaugtà karvė, gėrimas tik turi (gyva tik vandeniu) Klt. Sukdavo apie ją lyg bitės apie dobilėlius ir už susmaugtos palaidinėlės užberdavo po gerą saują saldainių J.Marc. Puodas susmaugtu kakleliu rš.
| refl. Š: Mergos susismaugę kaip skruzdės ir vaikščioja Gž.
1 užsmáugti tr.
1. N, NdŽ užspausti kvėpavimą, pridusinti: Smauginyčia kaklą užsmaugė kūdikiui J. Užsmáugė [liga], neprašneka, daužos, kratos kai gyvolys Žlp. Buvo kaklus užsmáugę, davėm balandų šutintų su pastijolka Als. Toks nepaprastas Donato, lyg sergančio žmogaus, balsas smaugte užsmaugė jai gerklę Pt. Ašaros užsmaugė man gerklę, ir buvo gėda, kad verkiu priešais Pauruką J.Balt. Kosulys užsmaugė ją rš.
ǁ refl. stipriai susiveržti, susirišti po smakru: Užsismáugti skarele NdŽ.
2. Sut, N, M, L, Rtr, NdŽ, Užp nužudyti užspaudus kvėpavimą: Bovydamos vaikas užsmáugė katę J. Vištėliai dar šiltutukai, ale jau negyvi, jau užsmáugė kas Pv. Puolė, po savęs glemžė vilką ir užsmáugė Krž. Užgulė, ažusmáugė klaime Skp. Sako, kad jis pirma užsmáugtas, o paskui pakartas Pc. Sako, tos gyvatės apsvynioja apie kaklą ir ažusmaugia KlbIV80(Mlk). Kaip čiups vaiduoklį už gerklės – ir užusmaugė LTR(Kp). Dekretą padarė, idant … tvardytųs nuog kraujo ir nuog užsmaugtų̃ paukščių arba pekaus DP137.
| refl. NdŽ: Jos karvė užsismáugė Ėr. Radęs ją (stirną) kažkieno pastatytose kilpose užsismaugusią sp. Tomis pačiomis skaromis, kurios jų nuogį dengė, užsismaugė S.Dauk. Karvių sietai įtempti, mažne užsismaugusios PP14.
ǁ nugalabyti (nužudyti, numarinti, papjauti ir pan.): Aš niekados gyvos avelės neužsmaugiau (sako vilkas) Tat. Su trimis dienoms mergelę užsmáugė [difteritas] Pj. Kruopu tankiai vaiką liuob užsmáugs Užv. Gerklinis ažusmáugė paršus Ktk. Pažandės ligonį užsmaugs Tat.
^ Kad tave karštinė užsmaugtų! Švnč.
| refl. tr.: Dabar, kai turi kokį paukštį, užsismáugei, suvalgai Gg.
ǁ prk. užslopinti, užgniaužti: Nėra pasaulyje jėgos, kuri galėtų nuslopinti kovą dėl laisvės ir taikos, kuri galėtų užsmaugti poeto balsą A.Vencl. Uoliai stengiamasi užsmaugti kiekvieną naują visuomenės judėjimą, kiekvieną naują drąsesnę mokslo teoriją Pt. Širdy užsmaugei meilę tu S.Nėr.
3. be mazgo užrišti, užtraukti kilpą: Užsmauk gerai lenciūgą, kad neatsirištų vežimas Vrn.
4. prk. nuvarginti, užguiti: Mes jau užsmaugti̇̀ čia Grv.
5. NdŽ prk. užkimdyti: Ašaros užsmaugė jam balsą, ir man pagailo tėvo J.Balt.
◊ gérklę užsmáugti uždrausti kalbėti: Pas mus bėda: užrišti dantys, užsmaugtos gerklės, o drąsesniesiems – net kartuvės pastatytos Žem.