ski̇́esti, ski̇́edžia (ski̇́eda), ski̇́edė (ski̇́edo) K, Š, Rtr, skiẽsti Srv; R, N, M, L
1. DŽ tr. daryti skystą, skystesnį: Ski̇́edžiu košę vandenimi J. Dirbdamas alų, nebski̇́edžiau, nenorėjau praskiesti – tebūnie tirštas J. Pienu skiesta bulvinė košė kitur padažinė vadinos Ggr. Ski̇́edžia arielką Škn. Leido vaistus, o tien (tie) ski̇́eda kraujį Pvn. Tręšti naudojamos srutos skiedžiamos vandeniu rš. Kai pradėjo lietus skiest (merkti) žemę, tai skiedžia ir skiedžia Pn.
^ Bagoto nosis riesta, bet dūšia skiesta KrvP(Mlt).
ǁ daryti palaidus (vidurius): Vaistas skies tau vidurius, ir triesi J. Girdant veršius su miltais, pilvus skieda Šts. Bruknės skiedžia lengvai vidurius rš. Skiedžiami̇́eji vaistai NdŽ.
| refl. BŽ484.
2. perdėtai kalbėti, girti; niekus tauzyti: Boba tik ski̇́edžia, ski̇́edžia – atrodytų, kad ten kažin kas Alk. Ski̇́edžia ski̇́edžia lyg koks skystimas – nei jau taip buvo, nei ką Vrb. Neski̇́esk tiek daug, ba visi žino, kad meluoji Gž. Jau kaip motina ski̇́edžia apie tą Norkų, negali apsakyt! Skr. Ką tu jį tę suprasi: jis tik skiẽdžia ir skiẽdžia, o gero tai nieko nepasako Al. Tai ką gi čia ski̇́edi, kad nežinai! Sdk. Jau tu kai pradedi ski̇́est, tai nuskiedi visai Vl. Neski̇́esk čia nesąmonių! Mrj. Et, ski̇́edi tiktai: nė taip buvo, nė ko Šln.
^ Jaunas beskiedi, senas betriedi Šlv.
| refl.: Nereikia per daug ski̇́estis Prn.
ǁ tr. kaulyti, prašyti: Jonienė to pjūklo ski̇́edė ski̇́edė, o dabar jau koks mėnuo visai nesirodo – manė, kad aš dovanai pakišiu Lkč.
3. intr. menk. jausmingai reaguoti, karščiuotis: Čia reik apgalvot, o ne ski̇́est Rs. Mama, antai tetutė ateina, aš bėgsiu pasitikti. – Neskiesk, ateina, tai ateis M.Katk.
4. juoktis: Ko tu čia tep skiedi̇̀? Mrc. Regi, kap skiedžia Lp. Ir neišturėjo neskiẽdęs Lš.
5. garsiai šaukti; plonai giedoti: Mergaitės, kad jūs labai skiẽdžiat Vlk. Mano gaidys labai skiẽdžia Vlk. Ko tu čia ski̇́edi, kad net par ausis eina! Rm.
6. skaidyti atribojant: Gyvenimą gal pusiau ski̇́esti KlvrŽ. Tas gyvenimas y[ra] ski̇́estas su ta puse Plng. Tris sudėjo, potam pusiau ski̇́edo kulkozą Vn.
ǁ skirstyti į dalis: Ka dvi motinelės y[ra], gal ski̇́esti [bites] Brs. Ant daug dalių skiedu aš javus J.
| refl.: Matai, kiti į apačią ski̇́edas, kiti į viršų ski̇́edas siūleliai Rt. Kad audi, tai gijos prie skieto vienos eina aukštyn, antros žemyn skiedžiasi J. Kitą giją [siūlų] aš skaidyčio – didliai gerai ski̇́edas Ms. An kelių dalių ski̇́edas (turi kelias reikšmes) tas žodis Šv.
| Lūpos kušėjo, skiedėsi (vėrėsi) ir vėl susičiaupė prš.
ǁ refl. irti, skirtis, ardytis: Tavo siena ski̇́edas J. Mašina (bortai) ski̇́edės ir išvirto – aplamdė visus Pp.
ǁ refl. šakotis: Visur, kur tiktai vieškeliai skiedžiasi arba keičiasi (ant kryžkelio), tur kelrodžiai statyti būti LC1887,17.
ǁ refl. skirtis, atsidalyti iš visumos: Neskiedas akuotai iš gūdų, jei nėr vėjo vėtant ar berant Šts. Šiemet gera skaidula linų, bo skiedas nuo kailio, greitai išsimina J. Plova skiedas nu dalgio, atšoksta, atsitranko tinant Šts.
7. tr. šalinti vieną nuo kito, skirti (susipešusius): Mūsų gaidžiai buvo susimušę kruvinai, bėgom ski̇́esti Lkž. Skiesk mušančius, bo jiejie užsimuš J. Gerai, kad buvo kam ski̇́esti, – būtų vienas antrą užsimušę Up. Du mušas, o trečias ski̇́eda Sd.
8. tr. sklaidyti į šalis: Vėjas debesis ski̇́eda Kv. Lūkstas skieda debesis (šio ežero apylinkėse retai telyja) Varn. Žegnojimas skieda debesius Ggr.
| Tu skiedei drabužius, t. y. tvaipinais, rodei J.
| refl.: Tokie kalnai, ka debesys ski̇́edas Pj. Garas skiedžias, kaį nėr kas suvaržo Vaižg.
9. tr. neleisti kartu būti, skirti: Skiedė muni gentys, skiedė giminelės, skiedė mumi jauną nu jaunos mergelės LTR(Šts). Nieks nuo tavęs mus neskiedė A1883,35.
| Skies mudums meilelę dėl to seno šeirio KlvD188.
ǁ refl. nebūti kartu būryje; šalintis iš būrio: Karvės neski̇́edas – kartu i kartu Eig. Anos karvė y[ra] šerama, girdoma, ana ski̇́esis nu bandos, nepaganysi su visoms Šts. Ir tad tebskiedės nu tėvo numų, kad buvo labai įturtėjusys S.Dauk. Tolei neleiskiva skiestis [vaikams], kolei kaip vien reikiant neišmoks savo amato M.Valanč. Skiedas tada kožnas į savo numus P.
10. tr. N neleisti santuokoje gyventi: A tura motyna ski̇́esti sūnų su pačia? Jdr.
ǁ refl. N išsituokti: Tas pons nor ski̇́estis K. Šnekėjo, by ski̇́edas su pačia Šv. Pagyvena mėnesį, du – jau ski̇́edas Trk. Pirma anie ski̇́edės, tik nežinau, kas kaltas buvo Prk. Ski̇́edės vieną kartą, bet daba vėl krūvo[je] gyvena Žeml. Ski̇́eduos, kam munie reik tokios bjaurybės! Jdr. Aš neski̇́esuos, mun gerai Eig.
11. tr. išskirti iš kitų, kitaip elgtis su kuo: Kartu valgė, niekas neski̇́edė Všv. Nū normos nė vieno neski̇́eda Jdr.
12. tr. daryti, kad būtų skirtingas: Čia mokyto[ja]s tur ištarti žodį Adoms, skiesdamas pirmąjį balsą nu antro S.Dauk.
| refl.: Žemaitiška tarmė skiedas nu lietuviškos Jn.
ǁ justi, suvokti kieno skirtumus, laikyti kitonišku, skirtingu: Lietuvis skiedė kūną nuo dvasios A1884,131. Ne apdaras skiedė kiltės vyrą nu kitų ūkinykų S.Dauk.
13. intr. eiti kiaurai, smelktis (apie šaltį, drėgmę): Ale tai skiedžia šaltis par visą kūną – kaip ir vėliausiam rudeny Sdk. Troba, rokuok, be stogo, per visas sienas skiedžia J.Balt.
14. tr. ploninti (siūlą): Jos verpimas – ski̇́edžia, ski̇́edžia siūlą Klt. Ale ir ski̇́edi siūlą! Ut.
15. tr. lepinti: Motina skiedžia dukterę, t. y. lepina J.
◊ į kélnes ski̇́esti karščiuotis: Ko čia ski̇́edi į kélnes?! Rs.
apsiski̇́esti daugeliui išsiskirstyti: Apsiskiedė jau žmonys, ištuštėjo miestalis Šts.
atski̇́esti tr. NdŽ
1. LL214,215, Š, Rtr, DŽ padaryti skystesnį, silpnesnės koncentracijos: Jaunų bulbių košę atski̇́edi su pienu – dideliai skanu Krtn. Ana atski̇́edė košę vandenimi J. Reikia da atski̇́est duona [maišant] Sdk. Kanapių pieną, sulo[je] atski̇́estą, valgė pri košės Šts. Atski̇́esk kiaulėm ėdalą Ds. Anie parduodami pieną su vandiniu atski̇́eda Slnt. Štai priganysiu karveles, jos duos nūnai daugiau pienelio, ir moterys balčiau man atskies buizos V.Krėv. Daug kartu atskiedžiami vandeniu klijai kaskart mažesnį turi stiprumą rš. Jūra spindi ir atrodo balzgana, lyg pienu atskiesta rš. Žemė lietaus atskiestà (įmerkta) – kap košė Lš. Kur vienas krito bernelis, ten šimtus priešų aplinkui nuklojo, gausiai paliedamas, atskiesdamas krauju gimtąją žemelę V.Krėv.
| prk.: Sutrikęs žiūrėjo į pilkumu atskiestą tamsą J.Avyž.
| refl. tr. Rtr, BŽ484, DŽ1: Atsiskiedė spirito rš.
2. Ser atskirti iš visumos: Avys susimaišė, ir negaliu atski̇́esti Up. Atskiesti skujines sėklas nu kankorėžių S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Varant gyvolius numie, pirmiau atsiski̇́esk avis Kal.
| Ištirpini korius, vaškas atsiski̇́eda Pj.
3. atitolinti vieną nuo kito, neleisti būti kartu, atskirti nuo ko: Mano Oniukė negal atski̇́esti avių nuo ožių J. Vaiką nu motinos atski̇́edė Slnt. Tuo metu tėvai nuo vaikų bus atskiesti Pron. Dvidešimt pirmų metelių atskies mumis nu tėvelių LTR(Vkš). Jau laikas paršelius nu kiaulei atski̇́esti Slnt. Kumeliai nu senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo S.Dauk. Nuo bažnyčios su visu atskiestieji P.
^ Tikt retai koks … kaip atskiesta žąsis prie liberalų priklydo TP1881,30.
| refl.: Republikė turinti nuo bažnyčios atsiskiesti LC1888,17.
ǁ refl. nebūti kartu, pasitraukti: Ans nu mūsų kaip atsiski̇́edė, ir nebsutikom daugiau KlvrŽ. Mes noram atsiski̇́esti su pažįstamaisiais LKT143(Kin). Aš nu tėvų tat kaip atsiski̇́edžiau, tai čia parejau Žr. Atsiski̇́edom nū anų, išvažiavom kitur Šv. Atsiski̇́edom nū tėvynės Pj. Kas atsiski̇́edęs nuo svieto, tas atskyduolis J. Kaip tos karvės atsiski̇́edė nū bandos? Lkv.
4. nutraukti santuoką, išskirti: Py mūsų i bažnyčia gal atski̇́esti Prk.
| refl.: Ta merga pamasino, ir atsiski̇́edė Šlu. Užsimanė ski̇́esties – nuejo, atsirašė, atsiski̇́edė Všv. Į mūsų kraštą i seniaus galėjai atsiski̇́esties Prk.
5. padaryti atskirą, atidalyti, atriboti: Sako, motina žemę atski̇́es nu sūnaus Skd. Vesdamys tribą nu Švėkšnos lig tribos, kuri atski̇́eda Žemaičius nu Aukštaičių, apturėsma du kampu Jn. Kapinės … iš dviejų šalių giliais grioviais nuo kitų laukų atskiestos A1884,279. Su Žvingiais buvom [vienoje apylinkėje], dabar atski̇́edo Pj. Vyskupas, atskiedęs nu Palangos bažnyčios Darbėnų koplyčią, pakėlė ją į parakvijos bažnyčias M.Valanč.
| refl.: Atsiski̇́edėm nū Lingių, atskira soda Grd.
6. refl. atsipalaiduoti, atsidalyti: Juk turi nužiūrėti, kumet atsiski̇́eda nu to stiebelio jau [linai] Lpl.
ǁ atsišakoti: Kiti [žiedai] noris ant vienu kelmu yra, vienog būtinai atsiskiedę kaipo lazda S.Dauk.
7. pajusti, suvokti būdingas ypatybes, skirtumą: Enrikas Latvis, aprašydamas gyvenimą vyskupo Rygos Alberto ir jo kares su latviais, nežino, kaip juos atskiesti nu lietuvių S.Dauk.
įski̇́esti tr. padaryti skystą: Lietaus įskiestà žemė DŽ.
◊ úodegą įski̇́esti prigriebti: Pamėgai į Puodžio lašinius!.. Kad neįskiestų tau uodegos V.Krėv.
išski̇́esti Rtr, NdŽ
1. tr. Š padaryti skystą, ištirpdyti: Pieną praaušinti ir sudėti išleistas (išskiestas) mieles rš.
ǁ refl. Š, Rtr, Ser išskysti, ištižti.
2. intr. kartu nebebūti, nebegyventi, išsiskirti, išsiskirstyti: Išejo, išski̇́edo nesutikę Šv. Giedojo par naktį, paryčiais išski̇́edo DūnŽ. Išski̇́edę po visą svietą žmonys Jdr.
| refl.: Menka buvo muno veselė: vakare paviešėjom, auštant išsiski̇́edom End. Nedrįsdamys išsiskiesti, [neprieteliai] badu merėjo vienoje vietoje S.Dauk. Juk ka jau paaugo, jau pri tėvų nebipakirmės visi, reik išsiski̇́esti jau Ms.
3. refl. nutraukti santuoką, išsiskirti: Nepasisekė: už pijoko išejau, išsiski̇́edžiau Varn. Su tuo išsiski̇́edė, su anuo susidėjo Pln.
4. tr. išsklisti: Išski̇́edęs toks kaimas Jdr.
ǁ refl. išsišakoti: Nemunas išsiski̇́edęs: Nemunas, Skirvytė, Pakalnė, Vorusnė, Atmata Prk.
5. refl. suskilti, susproginėti: Tol kūrins duobą, kol išsiski̇́es tos galvelės Lnk.
6. tr. nutraukti, išardyti: Viseip norėjo tas pažines išskiesti, bet veltui MitIII290(S.Dauk).
| refl.: Išsiski̇́edė tas gyvenimas jų Grd.
7. refl. tr. išsklaidyti: Geras šautuvas neišsiskieda (neištaško), šratus kaip abrūsą nutrauka pagal [v]andens Šts.
8. tr. pašalinti, panaikinti: Pipirai išskiedė skaudumą iš galvos Šts.
9. tr. palaidai, nesukriai suverpti: Linai nedašukuoti, siūlą išski̇́edžiau, audeklas – nemožna sušaudyt Prng. Neišski̇́esk siūlo – kur jį dėsi! Klt.
nuski̇́esti, nuskiẽsti, nuskiẽdžia, nùskiedė
1. tr. DŽ padaryti per skystą: Nereikia nuski̇́esti alų dirbant J. Nenuski̇́edė alaus – visi girti paliko Šts. Alų, matyt, nùskiedei, kad tiek pridirbai Ėr. Atnešk dar miltų: nepamačiau, kaip nùskiedžiau pyragą Srv. Kad buvau nuskiedusi, įdėjau miltų Ggr.
2. perdėtai apie ką nukalbėti, pasigirti: Jis bepasakodamas labai nuski̇́edžia Alk. Jau ta kad nùskiedė, tai nùskiedė! Upt. Kad i nuski̇́edi baisiausiai – nė teip buvo, nė ko Sdb. Ką jau tu jos klausai: kad jau nuski̇́edžia ką, tai niekam netinka Vrb. Nu jau čia tai nuski̇́edei! Sv.
| refl.: Kad tu jau visai nusiski̇́edęs (be rimtumo) Dkš.
ǁ paleisti, paskleisti kalbas: Užgirs ką, tuoj ir nuski̇́edžia par žmonis Mlt.
3. tr. palaidai, nesukriai suverpti: Nuski̇́edė siūlą, i trūksta ažtat Klt.
paski̇́esti
1. tr. Ser padaryti kiek skystesnį.
ǁ padaryti palaidesnius (vidurius): Kam (kieno) vidurius paski̇́esti NdŽ.
2. intr. menk. perdėti kalbant: Begiriant [= begirdami] senovę, … seniai … truputį paskiedžia TS1897,10.
3. tr. NdŽ išsklaidyti, išskirstyti.
| refl.: Pasiski̇́eda po laukus šernai, išknisa viską Šv. Ejo po svietą pasiskiedę, o metų gale susirinko karčemoj Šts. Sukilėliai pasiskiedė dum keliais Als.
4. tr. paskleisti: Ardamas išarė paskiestus piningus Plng.
5. refl. išsišakoti: Ir antjojo vietą, kame ano kelias pasiski̇́eda į tris šalis BM397(Slnt).
6. tr. išardyti: Tėvo mirtis paski̇́edė vestuves NdŽ.
7. intr. paplisti: Paski̇́edęs vėžys po visą kraujį Šv.
parsiski̇́esti menk. nebejusti saiko kalbant, plepant: Tos moterys plepa ir plepa, jau visai parsiski̇́edę Kt.
pérskiesti
1. tr. Ser per daug suskystinti.
pérskiestinai adv.: Tai vis maišyk pridėjęs mielių kiek reikiant, tiktai neparskiestinai I.
2. intr. išmirkus ištižti: Nuo lietaus nepérskiesi Kb.
3. tr. Ser, Trk atitolinti vieną nuo kito, perskirti: Dėku jam, kad jis anus párskiedė J. Susimušo vaikai, ka nė párskiesti negal Vvr. Juodu sustojo į kovą, iki sargtė atėjusi juodu perskiedė LC1888,6. Tos bitės pešės, ir ans párskiedė BzF41.
4. tr. trukdyti kartu būti, gyventi: Jie norės mudu perskiesti LC1883,43. Tikt neperskies mudu, neprastok, berneli! KlvD188. Ilgainiuo nedorybė svieto parskiedė judu dėl savo naudos S.Dauk.
ǁ refl. nebebūti kartu, atsiskirti: A susipyksav pársiskiesdami?! Šv. Juk čia vedvi neparbūsva, reiks parsiskiesti JV331. Gana palinksminau bėdą, laikas jau būtų ir pársiskiesti su anu, o kaip? BM405(End).
| prk.: Nežinau, su savo lazda kame pársiskiedžiau Als.
5. tr. išardyti santuoką, išskirti: Párskiedo su vyru Pj. Kišos tėvai, seserės lojo – i párskiedė Rdn. Teismas párskiedė Prk.
| refl. Jdr, Všv, Vž: Galų galais pársiskiedė, dabar jau nebriesias Varn. Pasidalijo turtą i pársiskiedo Pj. Tikrai nupasakojo, ka pársiskiedusiu Ms. Pársiskiedęs ans su pačia Šv. Anie gyvena pársiskiedę Prk.
6. tr. perdalyti, atidalyti: Párskiedė pulką i sumušo Grd. Slavių ir lietuvių senmotynė kalba tebebuvusi nepárskiesta ir daug paskiaus ji išsidalijusi į dvi kalbi Jn. Ištuštinau ką greičiausiai bačką su sukoriais, ing kelias parskiedžiau dalis I. Dieve, [v]andenies mares pusiau parskiedei brš.
| refl.: Parsiskiedę į keturias žaras traukė į lenkų pasvietį S.Dauk. Jau pársiskiedo taukai nuo vandens J.
ǁ atriboti: Beveik visoj Aukštaitijoj sodiečių laukai eina perdėm, šniūrais, arba rėžiais, padalinti ir ežėmis perskiesti TS1901,2-3.
| refl.: Parejo [sūnus] su marčia, i pársiskiedėm Grd. Pársiskiedė mūsų kaimas par pusę Vn. Pirmu gyvenov abudu, paskuo pársiskiedėv pusiau Lnk.
7. tr. pereiti kiaurai: Išeini, tai vėjas pérskiedžia ligi kaulų Sdk. Saulė debesėlius perskiedė V.Krėv.
praski̇́esti, praskiẽsti, praskiẽdžia, pràskiedė Dkš
1. tr. R, Q131, Sut, L, Rtr, Š padaryti skystesnį, silpnesnį, kiek atmiešti: Pyvą vandeniu praski̇́esti KII291. Praski̇́edei alų nulaidindamas, daug dėdamas, pildamas vandens J. Pienas praski̇́estas K. Skysčių į tirščius pildamas, praski̇́edžiau J. Skystai praskiest SD329. Nepraskiestas midus, alus SD189. Tos ampolės (ampulės) galia kraujį praski̇́esti Krš. Tešlą praskiesti N. [V]andenio inpylau tašlon i praski̇́edžiau Klt. Prie sumuštos kūno vietos pridedamas rasalu arba gira praskiestas molis LTR(Šr). Praski̇́esti dažus DŽ1.
| prk.: Šviesa vos praski̇́edė nakties tamsą NdŽ. Arabų kalba silpnai praskiesta finikiečių, romėnų ir helenų garsais rš. Arklys praski̇́esto plauko – maišytplaukis Trk.
| refl. tr. Š: Pieną, prasiski̇́esti K. Jonas prasiskiedė cemento ir užkrėtė juo fotografijoms skirtą išdaubimą J.Balt.
| prk.: Kam jums (debesims) buvo ir gimti pasaulin, prasiskiedžiant ir audrų nedarant Vaižg.
ǁ DŽ1 padaryti palaidus (vidurius): Man vidurius praski̇́edė NdŽ.
2. tr. NdŽ padaryti pabjurusį, pažliugusį, permerkti, ištižinti: Ilgi lietūs kelius praski̇́edė DŽ1. Reikt gi jau ir art pradėt, ale gi praski̇́esta dirvos – ineik, kad nori Ktk. Lietus praski̇́edė kelią Dglš. Neik, ba praskiẽs lietus Kt.
^ Nepraskies, kad ir sulis (sakoma bijančiam lietaus) Trgn. Našlaičių karčios ašaros ir akmenį praskiedžia LTR(Ds).
3. intr. išsisklaidyti: Debesys praskiedo, ir lijo tik retas lietukas V.Krėv.
4. tr. NdŽ praskirti: Aš tuos linus praskiesdama, o tas judraites pamindama, atrasiu kelaitį pas matušę NS1166(Škn).
| refl. NdŽ.
5. tr. plonai paskleisti: Praskiesme žirnius par visas kartis, daugiau rodysis Mlt.
priski̇́esti NdŽ, priskiẽsti, priskiẽdžia, pri̇̀skiedė
1. tr. daug atskiesti, atmiešti: Atnešė medaus su vandeniu priskiẽdus Mrj. Priski̇́edei tiek, kad nebus kam ir valgyt Slk. Tėvai liuob priski̇́es kubilaitį ir raugins girą vasarai Gršl.
^ Iš lašo marias priskiedžia rš.
2. tr. menk. pripasakoti, prirašyti perdedant: Tavo žentas apie tai visur nemaža pavojingiausių istorijų priskiedė rš.
3. intr. prisklisti: Pryski̇́eda pilni laukai vištalių Šv.
suski̇́esti
1. tr. Ser viską atskiesti, suskystinti: Suski̇́esti vandeniu NdŽ. Suski̇́esti pienu NdŽ.
ǁ paleisti (vidurius): Viduriai prisikemša tų obulų, suski̇́esti gal tus vidurius Trk. Mun tujau pat suski̇́eda vidurius Lkž.
2. intr. menk. pasikarščiuoti, pasiskubinti: Ko tu taip greit suski̇́edai ženytis, ar negalėjai palaukt?! Jrb.
3. intr. menk. pasiligoti: Ona suski̇́edusi buvo, sirgo Šv.
4. tr. NdŽ išskirti, kad kartu nebūtų, negyventų, nebendrautų: Norėjo tėvai suski̇́esti, al anie nesidavės Prk.
5. intr. atsiskirti: Anuodu suskiedę palaidoti – ne vieno[je] vieto[je] palaidojo Plt.
6. tr. suimti: Pask anus jau suski̇́edė, suski̇́edė, i pasku nebliko [vagių] Jdr.
užsiski̇́esti, užsiskiẽsti, užsiskiẽdžia, užsi̇̀skiedė Lkš menk. labai panorėti, užsigeisti, panūsti: Duktė užsiski̇́edė skepetą nupirkti Lp. Na ir užsi̇̀skiedė puoštis! Mrj. Jeigu jau jis ką užsiski̇́edė, tai jau jo niekas neatkalbys Gž. Užsiski̇́edė kap nuogas triest Gs.