2 ×rõdyti, -ija (-yja K, -o), -ijo (-yjo, -ė) (brus. paдзiць, l. radzić)
1. intr. R, N, K patarti: Rodiju SD313. Aš tau rodiju, t. y. duodu rodą J. Kaip žinai sau, aš tai tau nerõdiju šiandie važiuot Lkm. Bet aš jums nerõdiju gyventi visiems viename šmote BM352(Vkš). Tai jau nerõdiju aš jum abiem važiuot Ob. Jai rõdė žmonės, kad duot ežiko kraujo – perstos gert Rod. Seniejai rodijo karaliui, idant paklausytų žmonių S.Stan. Tai gal sveikas ir man nerodyji čion užsilikti? V.Piet. Jo pulkavedžiai jam stačiai rodyjo pasiduoti V.Piet. Daktarai sergančio ligonio nesigailėjo, jam iš širdies nerodijo Tat. O teip rõdijuot: nė vienas gailėjimo nuodėmių neilgink arba notguldinėk DP165. Šitą lobį rodijo V[iešpats] Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525. O teip linkiuot, arba rodijuot, žmogau krikščionie, jei tau ižganymas meilu, idant būtumbei akylus DP514. Viešpatis nė vieno neverčia, bet linki, arba rodija, tiektai DP512.
| refl.: Ką dūksėdamies rodomis mūsų, o ne rodydamies Dievo darome, tai mumus ant pikto išeit DP620.
ǁ intr., tr. linkėti, norėti ko: Kurie ieško dūšios mano, … pikt man rodija Mž470. Nerõdyč ir savo neprieteliui tokio padėjimo Skdt. Rodysiu apie gerą PK92.
2. intr. BtMt26,4 tartis: Nueję tada farizeušai rodijo, kaip jį prigautų kalbesyje VlnE126.
| refl.: Rodykis su rokmonu žmogumi, tai neklysi J. Anies da čia ilgai rõdijos OZ48. Tada tas bernas rõdijos su gaspadoriu, kad ką nors iš tų javų išmislyti BM221(Jsv). Rodykiamos apei išganymą dūšios mūsų P. Nueję tada farizeušai rodijos, kaipo jį galėtų prigaut kalboj Ch1Mt22,15.
ǁ refl. šnekučiuotis: Vyrai sustoję rõdijos Grg.
3. tr. informuoti ką kur esant (paprastai pirktiną daiktą, darbo vietą ir panašiai), rekomenduoti: Ans mun rõdija, kur karvę pirkti Lkv. Mun vienas žmogus rõdijo, kad čia galį gauti pirkti miežių KlvrŽ. O ana kad rõdija, kad rõdija, kad giria šitą muliorių Lel. Jis man rodijo gerą piemenį Pc. Man vietą rodija į Paventies dvarą už gaspadorių LzP. Ma[n] čia aną metą rõdyjo gerą vietą Jrb.
ǁ piršti: Noriu jums rõdyti merginą Srd. Jonui Meidūčią rõdija Sdk. Nejok bagotos panaitėlės, kur žmonės rodijo LTR(Ob).
4. tr. skatinti išeiti: Aš pradėjau rõdyt juos abu namo Sb.
5. tr. vesti, kreipti kur: Velinas nuodėmėsp rõdija DP109.
2 ×atrõdyti tr. M
1. patarti atvykti; atsiųsti: Pradėjo žmogus klaust naktigulto, tai ant mumį atrõdijo Sb. Mane čion tavo brolis atrodijo BsMtI141.
ǁ patarti kur pirštis: Kas jį ir atrõdijo iš teip toli? Ds.
2. pranešti, nurodyti ką dingusį kur esant: Tamjam, kursai man šitus daiktus atgautinai atrodija, aš tvirtai pažadu viršuojį atlyginimą nuo dešimt reichsmark[ių] LC1878,8. Ją (pabėgusią kumelaitę) man atrodijančiam pažadu atlyginimą LC1883,43.
3. atmesti: Vokiečių karo dūma atrodyjo kuršių prašymą prš.
4. SD1108 atkalbėti: Negali labai nei prirodyt, nei atrodyt Krok.
2 ×darõdyti tr., intr. patarti ką daryti: Bočia darõdijo sūnu[i]: nulup' (nulupk) strieką, perkul' (perkulk) šiaudus, rasi rugių (ps.) Lz.
ǁ patarti kur pirštis: Aš atėjau pas tave, motinute, čion man darodijo, ar negalėčiau aš jūsų būt žentu? BsMtI51.
2 ×įrõdyti tr.
1. įsiūlyti, parekomenduoti: Teta įrõdijo tekėti už pikto vyro J. Mane čia įrõdijo pažįstami, ir apsilikau Šn. Kas taũ įrõdijo tokion geron vieton tarnaut? Ob.
ǁ patarti kur eiti: Jis senį keikiąs, kad į tokias pelkes įrodijęs LTR(Sln).
ǁ pripiršti: Inrodyk man mergą Lp. Visi kaip supuolė ir įrõdijo: gerai bus, bagotas, ne girtuoklis Ds.
2. Š įvadinti, įkalbinti kur įeiti: Įrodyk šunį gryčion – reikia lakt duot Ds.
2 ×išrõdyti tr.
1. Svn išraginti, išprašyti: Led ne led tėvą išrõdijo iš namų – teip nenorėjo važiuot Sdb. Led išrõdijau vaiką namo eit – neina, ir tiek Užp.
ǁ išvaryti, iškrapštyti: Nenorėjo eit, led išrodijau iš gryčios Ėr. Jau kai jis ateina, tai sunku ir išrõdyt Pnd. Kad nebūt geruoju paklausęs, jį būt vyrai už kalnieriaus išrõdiję namo Pnd. Jau ir moterėlės jį pro duris išrodyja prš.
^ Pažadėjai – tei patiešijai, o nedavei – tei neišrodijai LMD(Rs).
2. įkalbėti kitur išeiti: Ir anksčiau jis ūkyje nebuvo karštas: atėjo mat užkuriom, tėvų išrodytas, o iš tikrųjų kitą mergą buvo nusižiūrėjęs rš.
2 ×nurõdyti; N
1. tr. įkalbėti nueiti: Kaip čia [padarius], kad anas te nurõdijus, ką sakytų? Sdk. Jis mane į gerą vietą nurodijo Lkš.
ǁ kur nupiršti: Kaži kur į dzūkus nurõdijo, nežinau nė kur Dkš.
2. refl. tr. parsikviesti: Nusirõdijo mane namo, sakau, gal jau ką svarbaus pasakis Ds.
ǁ refl. tr. nusivilioti: Kad aš nusirõdyč šitą šunį pas saũ, tai anas tikrai paprastų Ds.
2 ×parõdyti; M
1. tr., intr. patarti: Kas ką parõdijo, tas tuo gydom Antr. Ir mum da kad kas būtų parõdiję rūgščia trint Sdk. Bet našlė parodijo pakart jos vyrą numirusį to vieton BsPII259.
2. tr., intr. pasakyti ką kur esant, parekomenduoti: Man tas tamstos pažįstamas parodijo, tai aš ir nuejau Dbk. Parõdijo vienas kitas, anie i susirado Vdk. Susiedka parõdijo, ka čia yra paršiukų Erž. Aš jai i parõdijau tą butą Rd. Aš jam parõdijau tą slūgą J. Parõdijo gaspadorių, i atlikau tarnaut Str.
ǁ parekomenduoti pirštis: Parõdijau ant senos mergos, tai kad užpyko Ds. Žmogus pažįstamas parõdijo, kad te i te yra merga Rš.
3. refl. pasitarti, pasikalbėti: Pats nieko neišmanau, o nėra su kuo pasirodija Svn. Pasrõdijom, pasiniūkėm mes abu Aps.
ǁ refl. tr. pasiteirauti, pasiklausti patarimo: Reik[ia] pasirodyti spaviednyką, kaip turi paprovyti artimą tavo, piktai darantį P.
2 ×parsirõdyti tr. parsikviesti: Parsirõdijau jį gyvulių pažiūrėt Ds.
ǁ parsigabenti surastą klausinėjant: Buvo parsirõdijęs mergelką pačiai pri rankų Krš.
2 ×prirõdyti
1. tr. N, An, Pjv, Vkš įteigti esant gerą, parekomenduoti: Prirõdijau jam ištikimą žmogų J. Kvietė prirodyti jiems vaikinus, norinčius to amato išmokti Pt. Gal žinai kokių šnekių bobikių, prirõdyk Žlp. Ka tu prirõdytumi mun gerą vaikį Plt. A negali prirodyti, kur gerą ožką pirkti Slnt. Ben[e] žinai, kur pievas rendavoti, prirõdyk mun Lkv. Ans mun dideliai gerą darbą prirõdijo Trk. Skaitykite tuos raštus, kuriuos prirodys jums geri žmonės rš. Prirõdijo per žmones, ir atvažiavo [piršlėm] Ds.
ǁ pripiršti: Kas tau šitą mergą prirõdijo? Švnč. Jei geras ėsi, prirõdyk ma[n] bagotą mergą Jrb. Prirõdyk man kur gerą bernioką Skdt. Aš tau duosu daug raudonųjų, kad tu man ją prirodytum už moterį BsPIV210.
2. intr., tr. patarti, kaip daryti, pamokyti: Vienas kaimynas prirodijęs [, kaip atsikratyti aitvaru], sako: – Kaip da sykį parneš, tai tu visus tuos lunkus išversk ant kiemo BsPIII274. Daba mokslas viską prirõdo Jrb.
2 ×surõdyti
1. tr. duoti patarimą, patarti: Surõdijo radiją pirkt Dglš. Jos surõdytas aš te ejau Dglš. Sukusijo, surõdijo seną pačią imti (d.) Slk.
2. intr. sutikti (kalba, veiksmais): Anidvi surodija, t. y. rodą braukia J.
3. intr. sutarti, susikalbėti: Bet surodiję nupirko tais sidabrinykais už algą neteisiąją dirvą puodžiaus VlnE199.
| refl. Q78, H161, R, Sut, N: Surinkime susirodyjimą laikyti, susirõdyti KII221. Gaspadorius su bernu susrõdijo jo pačią pataisyt Prng. Vaikis su merga pirma susirodijo, t. y. susimokė ir padavė užsakus ant žanyklės J. Lauksu, kol rasi sugrįš, ir tada su juom susirodysiu TŽVI420. Susirodijo žydai tarp savęs jį užmušti VlnE144. Suderėjo (paraštėje susirodijo) jį užmušti BB1Moz37,18. Ir susirodiję pirko už juos dirvą puodžiaus ant pakasimo svetimiems BtMt26,7. Susirodykite dabar, ką mes darysim RB2Sam16,20.
4. tr. supažindinti, suvesti (piršlybų reikalais): Surõdyk juos į draugę Gs. Ak aš jus ir surõdijau, būtumėt ir po šiai dienai vienas kito nepažinę Ds.
2 ×užrõdyti M
1. tr., intr. Lkv, Ob skundžiant pranešti, įduoti: Gaudentas užrõdyjo policijai, kad jie degtinę verda Skr. Užrodyta buvo, kad aš knygnešys Kdn. Turbūt kas užrõdijo, kad Petrai turi ginklą Up. Gal velnias jį čia užrõdijo! Sb.
2. tr. pasakyti ką kur esant, parekomenduoti: Aš jum užrõdysiu seną žmogų, tai papasakos gražiai KzR. Aš tau užrõdysiu tokį meistrą Gg. Susiedas prašė užrõdyt kupčių – nori karvę parduot Lel. Nu, bernai, man berną kur užrodykit Lp. Užrodyk, dėde, jauną ir turtingą mergaitę – bus kviečių pūras Srv. Užrõdijau merginą Rs.
3. intr. patarti, kaip daryti: Užrõdijo šituo keliu, vos neprigėriau važiuodamas Ds. Užrodyk tu jam, tegu nueina pas tą žmogų Al.