káustyti, -o, -ė
1. tr. [K] prikalti arkliui prie kanopos pasagą; pamušti geležimi (batus): Jo tėvas buvęs kariuomenėje ir kaustęs arklius P.Cvir. Káustyti arklius J. Jau žirgus káusto, regisi, reiks važiuoti JD346. Senuk, ar tu da matai tuos čebatus kaustyti? BsPIII14. Jie trypė maišą savo kaustytais batais rš.
| prk.: Geležim kaustytas reakcijos kumštis buvo nukreiptas prieš liaudį sp.
^ Arkliui koją kausto, o varlė savo atkiša Ūd. Káustytu arkliu gera ir važiuot Dglš. Girtiem ir ožkos kaustytos Mrk. Tegul aš ne pėkščia, bet ji kaustyta Skr.
2. tr. geležimi ar kitu metalu ką apkalti, sutvirtinti: Reikėdavo kaustyti vežimą J.Avyž. Kalvis roges káusto Dkš. Senovėje vežimai nekaustyti buvo BsMtI116. Pakinkykit man šyvą žirgelį in kaustytus ratelius (d.) Vlk.
3. tr. atimti laisvę, surakinti: Maurojo galvijai, jungui kaustant jų sprandus rš.
| prk.: Ruduo tyliu liūdesiu kaustė gamtą rš. Kažkoks nerimas kaustė širdis rš. Miegas kaustė akis rš. Šiurpas kaustė jos širdį J.Dov.
4. intr., tr. kalinėti, daužyti, mušti: Ėmė kaustyti per sieną Ėr. Boba drąsi, kausto su kumščiu vyrą užvirtusį (girtą) rš.
| refl.: Ot būdavo mušeikos tie vyrai: mušdavosi, káustydavosi Upt.
5. tr. smarkiai kalbėti, atsikirsti kalboje; įsakyti: Kad kausto jį, tai net ausys dega Ds.
| refl.: Moterėlės suėjusios labai smarkiai káustosi Vdšk.
6. intr. smarkiai su triukšmu eiti: Anas labai smagiai káusto, bet kas su juo nesuspės Ds. Kausto kuogiai vakarėlin, kad net ugnys iš po čebatų skyla Vj. Pėsčias kaustysi kai ponas! Skdt. Gali ir namo káustyt Ut.
◊ ant keturių̃ káustytas smarkus, mokantis atsikirsti: Jis ant visų keturių kaustytas Krt.
blusàs šuni̇̀ms (šárkas, várnas) káustyti į niekus (išeiti): Eisi šunims blusų kaustyti Šv. Išėjo miškan šarkų kaustyti LMD(An). Išėjo várnų káustyti Ds. Eik Garliavon varnų kaustyt LTR(Ut).
káustytas ir máustytas gudrus, gabus: Anas káustytas ir máustytas Dglš.
velnių̃ káustytas apsukrus, suktas: Tas velnių̃ káustytas Gs.
tik žvi̇̀rblius káustyti prastas darbininkas: Tau tik žvirblius kaustyt, o ne prie šitokio darbo! Vlkv.
apkáustyti tr.
1. Š blogai pakaustyti arklį, įvaryti ne vietoje pasagvinę: Mūsų arklys, matyt, apkaustytas, kad šlubuoja, ir bėga kraujas iš nagos Lnkv.
2. geležimi apkalti, sutvirtinti: Kalvis apkáustė ratus Jnš. Motina atidarė didelę, žalia spalva nudažytą, apkaustytą pasoginę skrynią J.Marc. Kojomis plėšdamas šalčio apkaustytas lentas, kažin kas stambiais žingsniais perėjo prieangiu rš.
| refl. tr.: Jie apsikáustė šlajukus Pc.
3. prk. surakinti, suvaržyti: Nori savo ledu šaltu krūtines apkaustyt A.Baran.
4. refl. apsišarvuoti: Jų žmonės buvo apsikaustę šarvais ir apsiginklavę lankais, strėlėmis ir kardais J.Balč.
5. apmušti, apkulti: Vakar jį gerai apkaustė Svn. Kai kada ir mažesnis didesnį apkausto Ds. Kažin kuris kurį apkáustytų Ds.
atkáustyti
1. tr. atkalti pasagą: Užkaustei arklį, tai dabar atkáustyk Ėr.
2. tr. atpliekti, atidaužyti: Už šitą aš tau paausius atkaustysiu Jž.
3. intr. atkirsti kalboje, atžerti: Baisiai atpikrus žmogus; ką tik pasakyk ne paplaukiui, tau kad atkáustys Ut. Atkáustė, ir negali priskabint Mlt. Ot tai atkáustė (gudriai atsakė)! Dglš.
4. intr. smagiai ateiti, atidrožti: Seniokas pėsčias atkáustė Dgl. Ar jis su mašina atvažiavo, ar pėsčias atkaustė? Pnm.
įkáustyti
1. žr. apkaustyti 2: Inkáusčiau ratus OG343. Tai inkáusčiau roges, nors armotas vežk Alv. Ratai, matyt, gerai inkaustyti: dunda kietai rš.
2. tr. prk. įrakinti, įtvirtinti: Dar daugiau inkaustys šaltis Nemuną Lp. Taip tą gyvenimą pavaizduoti, žinoma, galėjo tik tas, kas keletą metų buvo į tą tvarką įkaustytas rš.
3. tr. įsakmiai prisakyti, įkalti: Reikė gerai įkaustyt, kad nepamirštų cukraus nupirkt Vb.
4. intr. smagiai įeiti, įdrožti: Inkáustė vidun Vj.
iškáustyti tr.
1. iškalti: Atsirišo varinį raištį ir pamušą šarvo, kur variakaliai jam iškaustė HO.
2. prk. išdrožti, išsakyti: Iškáusčiau viską akỹs Ktk. Iškausčiau viską, ką tik žinojau Ds.
nukáustyti
1. tr. nukalti, nuimti pasagas: Iš pradžios arklį nukaustyk ir pažiūrėk, ar nebuvo jis užkaustytas rš. Eržilai ganykloje visuomet nukaustyti rš.
2. tr. nukalti, nuimti (geležis): Aš nepajėgiu nukaustyti tavo grandinių rš.
3. tr. prk. nukalti, padaryti: Kalbininkai tų naujadarų yra nukaustę daug GK1934,5.
4. intr. nueiti, nudrožti: Kam man arklys, kad aš ir pėsčias nukaustysiu Ds.
pakáustyti
1. tr. pakalti arkliui pasagas: Pakaustau arklį SD261. Jau senai pakausčiau bėrąjį žirgelį Rš.
| prk.: Žmonės kultūringi ir techniškai pakaustyti (išsilavinę) rš.
| refl. tr., intr.: Pasikaustė arklius ir išvažiavo J.Jabl. Raiteliams reikėjo pasikaustyti ir apsiliuobti rš.
2. tr. primušti, pripliekti: Vyrai vagį taip pakaustė, kad tas daugiau nebenorės vogt Jnš. Kad pakáustysiu, tai nebambuliuosi! Rk.
3. tr. pasakyti, išdrožti: Jiem viskas akỹs reikia pakáustyt, anys gi nieko nežino Ktk.
4. intr. pakaukšėti, pavaikščioti kaukšint: Pakáustė vienas po sceną lyg an juoko, ir po visam Ds.
◊ ant visų̃ keturių̃ (visomi̇̀s keturiomi̇̀s) pakáustytas smarkus sumanus: Jis visomis keturiomis pakaustytas ST285. Oi, čia merga an visų̃ keturių̃ pakáustyta Klt.
kai̇̃p pakáustytas greitai, smarkiai, skubiai: Eina kai̇̃p pakáustytas Skr. Bėga laikas kaip pakaustytas A.Vencl. Jis kai̇̃p pakáustytas laksto Srv.
parkáustyti intr. pareiti, pardrožti: Kai kitur geriau nerasi, vėl namo parkáustysi Ds. Nevėlai da parkáustėm namo Užp.
pérkaustyti tr.
1. iš naujo pakaustyti: Aš dažnai savo sartąjį perkaustau sp. Kavolis čikš čikš, taukš taukš su plaktuku, bematant ir pérkaustė arklį LTR.
2. iš naujo apkalti: Negerai apkaustė ratus, reiks pérkaustyt Kp.
prikáustyti tr.
1. prirakinti, pritvirtinti: Prie aukščiausio sienos kuoro narsųjį prikaustė V.Krėv.
2. primušti, pripliekti: Gerai reikėjo prikáustyti ją su tąj[a] pačia balana Bsg.
sukáustyti tr.
1. sukalstyti pasagas arkliui: Kap sukáustai (pakaustai ant visų keturių) arklius, tai vėl gerai važiuoji Lp.
2. surakinti, sutvirtinti: Plieno grandinėmis sukaustė rš. Tau sparnus ledų ledai sukaustė, žvarbios vėtros širdį surakino S.Nėr. Žemę sukaustė gruodas rš. Sukaustė kaip ledas ežerą TŽIII378. Dabar jis jautėsi kaip sunkiom grandinėm sukaustytas žvėris rš. Jūra buvo sukaustyta ledo rš.
| prk.: Vaiko akys merkės… merkės… jau sukaustė snaudulys E.Miež. Skausmas ir gailestis tik laikinai sukaustė jų širdis A.Vien. Kaip atmegzti mane sukausčiusios paslapties mazgą? rš. Saldžiausias sapnas yra sukaustęs žmonių akis rš.
3. sukalti, sunaudoti metalą kam nors: Seniai sukáusčiau į padkavėles aukso žiedelį (d.) Smn. Seniai sukausčiau aukso žiedelį žirgeliui po kojelių DvD243. Mano geležis sukaustė kitam Lp.
4. sumušti: Jį tai gerai sukalė, sukáustė čebatais Alk. Arklys sukáustė Jonui koja krūtinę Švnč.
5. suvaikščioti, sukeliauti: Tai čia vis až tavęs tokį kelią sukáusčiau Ds.
užkáustyti
1. tr. per daug toli nuo krašto įkalti pasagvinę arkliui į nagą ir pasiekti gyvuonį: Užkáustė arklį, tai dabar ir šlubuoja Rz. Ar užkáustėm arklį, ar dėl ko kito pradėjo raišti ? Užv. Atsargiai kalk uknolį, kad neužkáustytum koją Krsn. Arklys šlubuoja – gal ažkáustytas Dbk.
2. tr. kaustant uždėti: Prisakė ant visad užkaustyt retežius srš.
3. tr. užkalti: Gelžimis užkaustytais langais yra mažas kambarėlis Žem.
4. tr. prk. sukietinti, uždžiovinti: Po lietaus saulė ažkáustė molį Ds.
5. intr. užduoti, užkirsti: Kas tau užkaustė per galvą, kad toks guzas iššokęs? Ėr.