gargė́ti, gar̃ga (gárga), -ė́jo intr.
1. gagenti: Pas upę žąsys gar̃ga Vlk. Žąsys jau gárga – duok lesti Lkv.
2. gargaliuoti, gargti, kriokti: Jau ir jam gerklė gar̃ga – nebeilgai bebus kantorius Slm. Gerklė[je] gar̃ga gargulys J. Dusulingas žmogus begar̃gąs guli J. Jis bėgo gargėdamas ir uždusęs rš.
3. kalbėti gargiančiu balsu, plepėti, tarškėti: Ir gárga kaip žąsys pri avižų Lkv. Ką čia jie teip gárga? Kair. Gargė́jo gargė́jo, kol nupirko gaidį Kair.
| Visas stalas pagavo gargėti (ūžti nuo kalbų) rš.
4. važiuoti brazdant, dardėti: Saulei tekant jau gargė́jo keliu į turgų Vdžg.
5. gurguliuoti, garmėti: Vanduo skuba gargėdamas rš.
apgargė́ti, àpgarga, -ė́jo intr. apsitraukti (purvu, ledais, sniegu ir pan.), apaugti, apskresti: Ledais apgargėję langų stiklai rš. Eglės šakutė su apgargėjusia žvake rš. Ausys šašais apgargė́jo Svn. Važiuojant apgargė́jo purvu ratai Antš. Apgargė́jęs kraujais visas, baisu ir pažiūrėti – į žmogų nepanašus Srv. Apgargė́ję šakos uogom Sml. Langai visai jau apgargė́ję, nuo žiemos nemazgoti Krkn. Šiandie langai iš nakties apgargė́jo (gėlėmis apšalo) Jnšk. Apšalę tie langai, apgargė́ję Bsg. Kubilas visas apgargė́jęs stovi patvory Jnšk. Ragana visa sudegdavus, bet jos širdis nesudegdavus, pasilikdavus visa ledu apšalus, apgargėjus Sln.
atgargė́ti, àtgarga, -ė́jo intr. ateiti gagenant, atgagenti (apie žąsis): Žąsys jau àtgarga Jz.
išgargė́ti, i̇̀šgarga, -ė́jo tr. iškalbėti, pasakyti ką gargiančiu balsu: Tai išgargėjęs, jis tvojo plokščiomis šakėmis eržilui per pasturgalį rš.
nugargė́ti, nùgarga, -ė́jo intr.
1. nuvažiuoti tarškant, nutarškėti, nudardėti: Pasikinkę kumelę, nugargė́jo namo Žlp.
2. nuskęsti, nugarmėti: Lūžo ledas, ir nugargėjo žmogelis į dugną upės Vvr. Radom tą vietą, kur jis nugargė́jo – burbuliukai tik kyla kyla Kair.
^ Girtuokli, kad tu nugargė́tumei! J.
pargargė́ti, par̃garga, -ė́jo intr.
1. pareiti gagenant: Žąsys par̃garga Slnt.
2. parvažiuoti tarškant: Par̃garga, partrata iš turgaus vežimų eilės rš.
prigargė́ti, pri̇̀garga, -ė́jo intr.
1. prieiti gagenant: Pilnas kiemas žąsų prigargė́jo Vlk.
2. prieiti, privažiuoti su triukšmu: Jau pilna gryčia prigargė́jo žmonių Pb.
3. priskresti (suodžių, nešvarumų ir pan.): Neišmazgojo vakar puodo, šiandie visas prigargė́jęs Upt. Suodys prigargė́jusios ant lubų, varpų stogo, priemenio, t. y. burbulais išsileidusios, apiblerbėjusios J. Kaminas pilnas suodžių prigargė́jęs Sdb. Puodas prigargė́jęs, priskretęs – kaip jame virti bulbes! Ėr. Uzbonas prigargė́jęs mielių Slm.
ǁ priželti, priaugti: Patvoriai prigargė́ję slyvų Slm.
sugargė́ti, sùgarga, -ė́jo intr.
1. sueiti gagenant: Žąsys kieman sugargė́jo Vlk.
2. sugirgždėti: Durys sužviegė, sugargėjo ir vėl atsidarė rš. Sugargėjo inkaro grandinė rš.
3. sušnekėti gargian- čiu balsu: Tuoj užkalbino tas, ir visi sugargėjo rš.
4. suskresti, susitraukti: Kas sùgarga, tas vadinas gargažėm Pšl. Gargėte sugargė́jusios suodys ant užlų, lubų, varpų stogo, pakraučių J.
5. sušalti: Sušalau, sugargė́jau kaip šuo, kol parvažiavau Lnkv. Kad darai, tai uždaryk duris, o nelaikyk ligi galių, aš jau visa baigiu sugargė́ti Pkr. Panaktiniai sugargė́ję gūrinėjo pakiemiais Grž. Sušalo, sugargė́jo cielas rūsys bulbių Pc. Kopūstai [kubile] sušalę, vienan ledan sugargėję Slm.
^ Kad tu sugargė́tum! Grž.
užgargė́ti, ùžgarga, -ė́jo intr. apšalti: Tai užgargė́ję langai, nieko nesimato Skp.