rū́pinti (-yti), -ina, -ino
1. tr. DŽ tenkinti reikmes, teikti paramą, tvarkyti, prižiūrėti: Ir mus jie rūpino, aprūpino J.Jabl. Nuo pirmos pažinties jis mane rūpino, mylėjo Žem. Rū́pinti namų reikalus NdŽ. Vis tiek valdžia rū́pina žmonis, labiau senius Grd. Senukam gerai, rū́pina valdžia Mšk. Tu vaikus rūpink, o aš išmokydinsiu Tl. Kas tą seną žmogų rū́pina Jdr. Ans, ačiuo, mumis rū́pino Lkž. Turi pranešti piliečiai, susiję giminyste su globotinais ar rūpintinais asmenimis rš. Nėkas anų nebrū́pina, kad nusenę y[ra] Žlb. Viena pati, nėr kas rū́pinąs Šv. Kas aną rū́pins?! Kin. Jie viską rū́pino, vežė ją į Kauną ant aperacijos Jrb. Ji tokia menkutė, ale viskas ant jos galvos: ji viską turi rū́pyt Skdv. Našlei pačiai reik rū́pinti visi namų reikalai Gs. Kodėl tu, moč, nerūpini? Klok patalėlį pūkinį A.Strazd. Negali sakyt, ka būtų blogas, ale teip jau žmogus nerū́pina labai Žg. Vieną pilvą rūpinąs N.
| refl. tr.: Turėjo rū́pintis ūkį Ėr.
2. tr. stengtis gauti, tiekti: Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta J.Jabl. Jis turėjo rū́pyt viską: i valgį, i drabužį Ktč. A medelį parveža, a dirvelę išar[ia], pasė[ja] viską, valgį rū́pina Sd. Apvalius nuo trobesių dirbsimąjį Akademijai plotą, imta rūpinti reikalingas mokyklai įrengimas M.Katk. Visą laiką turėjau kitų reikalus rūpint Mš. Bet ir kas ant pilvo reik, vis turime rū́pyt K.Donel. Kūme, rūpyk valgyti, aš esu išalkęs LTR(Tlž).
| Versdami kitų rašytojų tekstus, jie rūpino ir įvairių skaitymų šių dienų mokykloje J.Jabl.
^ Krutam, kai galim, rūpinam, kai įmanom B482.
| refl. tr.: Mažiausį daiktą reik rū́pyties vienai Erž.
ǁ intr. stengtis (ką daryti): Na, linus vis rū́pydavom sėt į plėšinį LKT176(Pgg).
| refl.: Įgyt rūpinuosi, apturėt geidžiu SD42. Rūpinuos eiti taip, kad nesigirdėtų, bet sniegas kaip tyčia girgžda ir girgžda J.Bil.
ǁ tr. ieškoti: Reikia rū́pytie kitą [bičių] motinėlę, kad kur jąją gavus LKT202(Kbr).
| refl. tr.: Teirausis, kuo serga, lieps daktarą rūpintis Žem.
3. intr. turėti rūpestį, nerimauti: Tėvelis dūsavo, dūsavo, rūpino, sūnytį išleisdams RD94.
4. intr. WP41, Q80, H rodyti rūpestį; skirti kam dėmesio: Aš apsiėmiau už jį rū́pinti KII192. Apie jį Dievas rūpin, savo meile stiprin Mž159. Už dūšias rū́pinti KII180. Aukščiausiasis rūpina už teisiuosius CII542. Duok man iš širdies tikėti, jog tu už mane rūpini ir budi prš.
| refl. WP41, Q76, SD174,385, PK16, H160, R, N, K, I, J, LL59,108: Rūpinuosi, imuosi apie ką SD39. Vieno noro gyvam išlikti neužtenka: tuo reik ir rūpinte rūpintis pačiam J.Jabl. Rūpindamiesi gamta, rūpinamės savo Tėvyne, jos grožiu, jos žmonių gerove, turtu, sveikata sp. Susirgai – svetimas nesirū́pins Rs. Aš tik rū́pinaus, ka mun būtų veršelis, paršelis i karvelė paėdusi Sd. Jau tiek rū́pinamos baisiausiai LKT56(Akm). Negaliu, rū́pinuos namais Mrj. Bobos ėmė rū́pinties apie namus ir vyrus namo varyti Žem. Tėvas paliko ūkę gražią, [sūnus] neberū́pinos visai: kur alus, kur kas Grz. Rū́pinasi vis pie darbą Dv. Žmona kur nor apie jus rū́pinasis Gg. Anys sau daiktą ras – nesrū́pink Sug. Yra su kuo rū́pytis, rū́pinasi Lzd. Taigi matai, su kitu nesirū́pina, tik su saũ Mžš. Daba dikčiai rū́pinas su žmonimis Vvr. Ne taip, vaikai, mas augom, kaip juns dabar: rū́pinatės tik apei save, i taip tėvai da padeda LKT84(Lk). Anas aplink jį rū́pinas Pb. Ačiū tau, sūnel, ko tu čia dėl mūsų rūpinies A.Vien. Jumis ir tėvas motina rūpinasi J.Jabl. Jų ir čia būta, savim rūpintasi J.Jabl. Nesirū́pink apie (už) manę; dėl manęs KI478. Atvejų atvejais jam šnibždėjo: grįžk pri žmonių, rūpinkias seseria, vesk moterį M.Valanč. Tėvai muno rūpinas dėl munęs S.Stan. Ko čia dabar rūpinies, a neužtenka ko dar? LTR(Grk). Ans senais paminklais rū́pinas Všv. Jis nesirūpino mokytis J.Balč. Nieko nebebuvo, kuo dar būtų galėjusi rūpintis J.Bil. Dievais tesirūpina kriviai V.Krėv. Bitės rūpinasi avilio švarumu J.Krišč. Bočiai, numie pasilikusys, apei numus krūpštinėjo ir bitimis rūpinos S.Dauk. Pailsio abu nebesirūpindamu eikiv Vd. Tankiai žmogus mislija ir rūpinasi apei tus daiktus AruP199. Karalius rūpinosi, iki saulei nusileidžiant CII80. Šuo sau aviną ėdė ir pirtė[je] gulėjo, o aple batus nė rūpinte nerūpinos LTR(Yl). Rūpinosi tėtužis už mano klastelę ArchIV600(Vlkš). Nerūpinkias, merguželė, gera muno nakvynelė D63. Rū́pinosi motynėlė, kad vargo mergelė JV162. Nerūpinkis keleliu, nė svetima šalele JD1489. Tu nesirūpink, mano sesele, manim, jaunu berneliu, mano ristu žirgeliu BsO191. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelio, pas tėvelio į dvarelį, stainė[je] pastatysiu StnD29. Nesirū́pink – visi savo dalią atranda Ps. Kolei rūpysuos mano dūšioj CII542. Rūpinkitėsi apie patogumą po akimis kožno žmogaus VlnE27. Ir mes rū́pinkimės svetimais vargais teip tikrai, kaip savais DP177. Patys nė trupučio apie tatai rū́pintis nenor[i] DP233. Rū́pinkisig kiekvienas ant viso apie tą dūšios sveikatą DP371. Jisai rūpinas apie tavo gerą MP3. Nu nesirūpinkite (taisyta iš nesirūpenkiate) nei dūmokite mane rūstaujantį BB1Moz45,5. Ir pabudino jį, ir kalbėjo jam: – Mokytojau, nesirūpini, jog žūvame? BtMr4,38.
^ Besirūpindamas kitais, neužmiršk ir savęs KrvP(Rt, Erž). Kas savimi nesirūpina, tuo kiti nesirūpins Pt. Rūpinasi kaip gegutė savo vaikais (menkai tesirūpina) Krs. Kogi čia taip rūpinies? Gal namai blynais dengti? Pnd. Ne tu ėdi, ne tu rū́pinkias Trk.
5. tr. KBII190, BŽ20, DŽ kelti nerimą, rūpestį: Viena tik rū́pino ją NdŽ. Kas tavi teip rū́pina, ko teip susirūpinęs? Jdr. Mane labai rūpina tas jų ilgas pašnekis V.Piet. Viena tik rūpino moteriškę, kad eina po žeme V.Krėv. Jo niekas taip nerūpino, kaip netikėtas įvykis rš. Mane taip traukia išgirsti, kas rūpina Marytę, kas vilioja jos mintis rš.
6. tr. DŽ, NdŽ raginti, skatinti, skubinti: Nebeužgaišk ilgai, tėvas jau važiuot rū́pina Slm. Rū́pink jį, kad eitum dirbti J. O laiškas tikrai man? – vėl rūpino jį senoji. – Parodyk gi J.Balt. Šarka spaudė savo nepailstantį žemaituką ir kitus rūpino greičiau joti A.Vien. Rūpino nekantri ir greita Taučvienė, vienoje rankoje nešdama raguolių, antroje – dubenį padažo Vaižg. Jos vyras rū́pino greičiau važiuoti pinigų kastų BM28(Č). Anksti rytą mumis kelia, rū́pin prie darbelio (d.) Ps. Kur kalnelis, te brolelis su jauteliais aria, žalmargėlį rūpindamas, daineles dainuoja LTR(Gdr). Praded rytą anksti kelti, rūpin prie darbelio, praded valgyti neduoti, vis rūstūs žodeliai LTR(Pbr). Kelsies rytelį nebudinama, trauksi girneles nerūpinama NS606.
| refl. tr.: Piemenys ūmai klauso balso Dievo, šaukiančio juos in prakartį, ir rūpinasi kits kitą keliautų A.Baran.
ǁ intr. skubėti (apie laikrodį): Mūsų laikrodis biskį rū́pina Jon.
| refl.: Dar spėsi pavalgyt: mūsų laikrodis labai rūpinasi Kp. Žiūrėk savo laikrodį: mūsų laikrodis rūpinasi Pl. Laikrodžio rū́pytasi ko ne puse valandos: atsikėliau – tik saulelė patekėjus Slm.
aprū́pinti tr.
1. H, R66,371, MŽ25, Sut, K, Š, DŽ patenkinti poreikius, reikalus, sutvarkyti, prižiūrėti: Biedną aprū́pink, t. y. duok vis, ką reikia J. Ir mus jie rūpino aprū́pino J.Jabl. Aprūpintu būt valgymu ir gėrimu B. Priveizdmi, šelpiu, aprūpinu, prikavoju R277. Aprūpinu ką, rūpinuos dėl ko, man rūp[i] dėl to R22. Namus aprūpinti N. Kraičio duoti, kraičiu aprūpinti LL168. Mums jau geriau nebreik[ia], aprū́pina ir tus senius Lc. Mano Jurgelis mane aprūpina [maistu, pinigais] Ėr. Jie mane aprū́pina kaip tėvai KI50. Kad aš i tą šunelį mylėjau, aš liuobu aprū́pinti tą šunį Sd. Po tris margus aprūpino žeme Vlkv. Dabar seneliai aprū́pinta Ad. Aprū́pyta visu kuo žmonės Vv. Mun jau lengvu paliko, kad pasakė: – Aš aprūpinsu numus Plng. Vargom, dirbom, aprū́pinom – runkulių daug pernai užaugo Pgg. Tėvas, padalijęs vaikams savo naudą ir aprūpinęs juos, sunkiai susirgo LTR(Užv). Tu dar negali mirti. Dar neaprūpinai vaikų I.Simon. Buvo visai nelengva žmonės vaistais aprūpinti MPas. Darbininkai nemokamai aprūpinami bendrabučiu, darbo drabužiais ir patalyne sp. Ir dabar dirbčiau veltui, kad būčiau visai aprūpinęs šeimyną KlbXIV168(K.Būg). Mudvi tave viskuo aprūpysiva BsPI70. Ten jį išleidom, jį kelionei aprūpinę Vd. Eš išpenėsiu (paraštėje aprūpinsiu) jus BB1Moz50,21. Javais ir vynu jį apdovanojau (viršuje aprūpinau) BB1Moz27,37.
| Mes žaizdą aprūpinsime kiek galėdami TS1901,4–5(Mt).
| Širdies ir kraujagyslių aparatas aprūpina maistu visus organus ir audinius rš.
| vlg.: Ansai kelias bobas aprū́pina Rdn. Nereikia nė svetimų vyrų, saviejai aną aprū́pina Trk.
| refl. tr., intr. R61, N, K, Š: Ir vaikus turėsi parejęs apsirū́pinti, ir gyvolius, i pats savi Tl. Aš nevalioju apsirū́pyt Pgg. Nuvažiav[o] in tą miestą, jau ten savo reikalus apsirūpinęs grįžo atgal BsPIV272. Tuodu vyrai turėjo apie viską apsirūpinti Žem. Reikia apsirūpinti savos gamybos pašarais sp.
2. apruošti, apliuobti: Karvę bobutė aprū́pindavo, vaiką padėjo ūgdytie Klt. Arklį aprūpinsiu Zr. Ugnis buvo nekurta ir gyvuliai neaprūpinti LzP.
| refl. tr.: Kol tu viską apsirū́pysi, saulelė nusileis Skr.
3. refl. parodyti rūpestį, domėtis: Apsirūpinkit aple vaikus, kad be mokslo nepaliktų Šts. Ji apie gėles labai apsirūpina Smn.
4. refl. susikrimsti, sunerimti: Šičia girdim Dievą dėlei sūnaus savo apsirūpinantį BPI158. Apsirūpyk, mergužėle, apleidus darželį LTR(Kpč).
5. apeiti: Daug ką aprū́pinai Dv.
atrū́pinti
1. tr. Š rūpinantis atgauti.
| refl. K.
2. refl. Š iki valios rūpintis.
įrū́pinti tr. sukelti rūpestį, suneraminti: Niekas jam nerūpi, ir niekas jo negali įrū́pinti Š. Dėl ko mane, tarną savo, įrūpinai, dėl ko ant manęs užmetei sunkinybę? I.
^ Nerūpestingo vyro neįrū́pinsi SkrT.
| refl.: Įsirū́pino labai žmogus, nebegali net naktį užmigti Š. Įsirū́pino, įsibuvo, kaip ta galva neskaudės?! Krš. Įsirū́pino dideliai ir susirgo Vkš. Kur kada važiuosi, parašyk nors trumpai laiškelį, nes su tavim mes buvome labai įsirūpinę Žem. Ko čia, dėde, taip įsirūpinai, – juokėsi mergaitė Žem. Tėvai, lig nakties sūnui nebegrįžtant, dideliai įsirūpino ir tarė nuskendus M.Valanč. Vieni nusiminusys rymojo, kiti įsirūpinusys sau galą darė S.Dauk. Įsirūpinęs vaikščiojo pri gydytojų I. Erelis nuliūdo, įsirū́pino PP12. Žiogas, labai įsirūpinęs, nuslinko pas skruzdę Blv.
išrū́pinti tr.
1. DŽ1 rūpinantis gauti, įgyti: Išrū́pink man leidimą Š. Juk mano viskas išrū́pyta Jrb. Surašė popierius gerai, greit išrū́pino pensiją Šv.
| refl. tr. LL296, Š: Ką čia išsirū́pinsi: kaip jau bus, teip! Ps. Leidimą gerausiai anksti išsirūpinti rš. Daug dirbęs plūšėjęs, išsirū́pino visu didžiausią pensiją Jdr.
2. suruošti, išleisti kur: O tu motule rūpeslyvoji, rūpinais dieną, vėlai vakarėlį, kol išrūpinai devynis sūnelius, o šią dešimtą jauną dukrelę LTR(Al). Šeimyna didelė, kol išrū́pini vienus prie darbo, kitus mokyklėn, ir pietūs ateina Krs.
3. išskubinti, išraginti: Anksti jis mane išrū́pino į kelionę DŽ1.
| refl.: Pranukas išsirū́pino namo, mat gyvuliai, ruoša Slm.
nusirū́pinti K, KI16,29 nuvargti nuo rūpesčių: Šič buvo nusirū́pinus su darbais, su liuobom – te geriau Žml.
parū́pinti tr.
1. H155, R, MŽ, Sut, N, LL77,99 gauti, įgyti, patiekti, sutvarkyti: Jau buvo spėta parūpinti sukilėliams vienoda apranga – pilkos milinukės, odiniai diržai, juodos kepurės V.Myk-Put. Parū́pyk man piningų K. Potraukis ieškoti parūpino naujų maisto dalykų rš. Kurgi toji Zuzana – būtų dar ką nors užkąsti parūpinusi J.Paukš. Ir to pieno jai brolis parū́pino Sch165. Lapė jo (vilko) meldės, kad pačėdytų, nes ji žinanti nors žuvies parū́pint Jrk38. Jis man pagalbos parū́pino prieš dantų gėlimą KI14. Vyras parūpino maišus, ant rytojaus žiūri – visi maišai pilni grūdų, o javai irgi visi iškulti LTR(Grk). Parūpinkit man pasekėją, kurs ale tos pačios dvasios valdoms būtų, tai aš nuo adynos eimi šalin LC1883,5. Pasiuntiniai savo pjūtį tolyn varyti nor[i], jeib Viešpačiui daugiaus vaisiaus parūpintų ir suvalytų Ns1845,2.
| Šios knygutės antras leidimas išleistas Kaune…, jį parūpino prof. J. Balčikonis KlbV14. Bibliją lietuvių kalba mėgino parūpinti ir Kėdainių reformatai rš.
| Parūpinamàsis veiksmažodis DŽ. Čia turime veiksmažodžių parūpinamųjų ir padaromųjų: vienais pasakome, kas yra tiktai parūpinama, antraisiais – kas yra ir daryte padaroma J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Tu čia nebereikalingas, pasirū́pink kitur vietą ir darbą Jnš. Tiek gerai, kad pasirū́pindavo man paskolą Ėr. Čyplys neužmiršta ateisiant žiemą, todėl pasirūpina maistu Blv. Teip juodu ir pasirūpino tokių žolių Prk.
2. refl. H160,162, R, MŽ, N, Sut, LL170 parodyti rūpestį: Sūneli, pasirū́pink apie mane Kb. Kas dar̃ ją pabudis ankstųjį rytelį, tai kas juoj (jąja) pasrūpins, tai kas jos paklaus, kap sekės jaunimėlin? (rd.) LKT386(Rud). Taigi, mokykis, miels žmogau, čėsu pasirū́pyt K.Donel. Ant to pasirūpinu R162. Pirma pasirūpinu R152. Turiu viltį, jog jūs ją (dainų knygelę) maloniai priimsit ir už jos prasiplatinimą pasirūpinsit KlpD(prakalba). Įsteigus klioštorelių, reikėjo pasirūpinti, kad jo gyventojams duonos netrūktum M.Valanč. Pasirūpykis iš širdies dėlei savo išganymo prš. Apie tai daugiaus nepasirūpintumbimi, kas ant žemės yra brš. O nusiuntėm teipajeg su jais brolį mūsų, kurį atradom daug daiktuose tankiai rūpestingą santį, o dabar toli daugiaus pasirūpinantį dėl didžio nusitikėjimo, kurį [turiu] prieš jus Bt2PvK8,22.
ǁ refl. pasistengti: Pasirūpink, senas drauge, kad kunigas Skirmuntas tuojau gautų eikliausią žirgą V.Krėv. Iš Druskininkų, vasaros gale, pasirūpysiu, sustiprėjęs, atlankyti ir Tamstą KlbV113(J.Jabl).
3. refl. BŽII43 tam tikrą laiką praleisti rūpinantis: Kai aš pasirūpinu, man galva svaigsta Ėr.
4. DŽ, Ad, Čb paraginti, paskatinti: Parūpink jį, kad važiuotum J. Neparūpintas jis neis namo Ėr. Užmiršau jį parū́pyt, ka druskos nupirkt[ų] Mžš. Tu jį tik parū́pinai bepiršdamas, nebūt da apsiženijęs Slm. Padėkokit gi ir jūs, mergiotės, – parūpino motina dukteris A.Vien. Iš paskos jojo du kazokai ir, kai suimtasis suklupdavo ar praretindavo žingsnius, parūpindavo jį rimbais A.Vien. Tu jam spirgų užberk daugiau, – parūpino ją Juoziokas J.Balt. Kėliau rytelį nepabudinta, dirbau darbelį neparūpinta LTR(Šr, Upn).
| refl. tr.: Nusilaužiau putino šakelę pasirūpint juodbėriui žirgeliui LTR(Rm).
parsirū́pinti
1. R7,11, N labai susirūpinti: Ko tu čia kito reikalais parsirū́pinęs?! Pjv. Namieje radau savuosius parsirūpinusius rš.
2. parsiskubinti: Parlėkė parsirū́pino da su šviesa namo Slm.
pérsirūpinti per daug rūpintis, prisirūpinti: Aš jau pérsirūpinau, bijausi, kad visai neapakčiau Ig. Ana pársirūpino apie tą darbą, t. y. parmislijo J. Ana pársirūpinus su visokiais vargais, vaikais Als.
prarū́pinti intr. praleisti rūpinantis: Yra lig šiol stačiai už bjaurius rūbus išleidžiama gana daug piningų ir daug laiko prarūpinta, kaip tokius nepritinkamus apdarus įgijus Vd.
prirū́pinti
1. tr. N, K pritiekti: Pats nesrūpintum – niekas neprirū́pint Dglš. Jau prirū́pino panierų (faneros): ant viršaus lubas i sienas išsikalė Jrb. Prirū́pinu vyram ėdesio, tegu kemša KzR.
ǁ DŽ1 parūpinti, patiekti: Prašome tai, ko meilijome, prirūpinti A1884,324. Tamstos gromata su išsirašymu ant „Aušros“ parėjo; taps prirūpinta „A.“ A1884,212. Jam geriausią valgį ir gėrimą prirūpysią Ns1844,1.
| refl. K.
2. refl. LL95,100 prisikrimsti, prisijaudinti: Medžiai kalba, pievų žolelės, augalėliai. Išgirsti gali juos tik vakare, kai saulutė nusileidžia… kai ir žmogaus širdis, perdien prisirūpinusi, tarsi aprimsta – tada gali išgirsti J.Paukš.
3. tr. Trgn priraginti, prijudinti: Ten anksti rytelio prie sunkių darbelių prirūpino LTR(Žl). Iškalba klausytojus prirūpina gerai klausyti A.Baran.
surū́pinti
1. tr. Blv, LL303, BŽ315, DŽ sukelti nerimą, suneraminti: Jonuką labai surūpino ta žinia LzP. Visi tie dalykai buvo didžiai surūpinę lietuvius rš. Paklaustas, kodėl juos teip surūpino, atsako A.Baran.
| refl. DŽ.
2. refl. K, M, LL239,324, DŽ1 turėti rūpestį, nerimą, sunerimti: Ta nigdi gaspadorystėj nebuvo teip susirū́pinus, kaip dabar Slm. Visą dieną inžinierius vaikščiojo susirūpinęs J.Dov. Pšemickis susirūpino išgirstomis iš tijūno naujienomis V.Myk-Put. Ir aš teip buvau nabagė susirū́pinusi, ka mun iš to rūpesnio dantys išbiro Ms. Ta gromata tėvai labai susirūpino, ypač motina A.Vien. Čia aš labai susirū́pinau ir mislijau, kaip man iš dangaus išlipt BM145(Šd).
susirū́pinusiai adv.: Dievas žino, kas išaugs iš to mūsų vaiko, – susirūpinusiai sakydavo motina V.Myk-Put.
3. refl. parodyti rūpestį, dėmesį: [Baranauskas] susirūpinęs lietuvių kalbos dalykais rš. Jau geri pietūs, ponai, o mumis dar niekas nesusirūpino V.Krėv. Tamsta susirūpinęs uošvio vestuvėmis? S.Čiurl. Šį rytą visi savimi susirūpinę I.Simon. Tada tėvas susirū́pino surastie tą paukštę ir pasiuntė savo sūnus LKT198(Vv). Buvo įsakyta ir visiems žmonėms susirūpinti Ašb.
4. tr. DŽ1 rūpinantis gauti, patiekti, sutvarkyti: Reik[ia] viską suverpti, išausti, surū́pinti mažiausį daiktą KlvrŽ. Kol viską surū́pini, sutvarkai, tiek senam ir terandas Rdn. Ta mergučė viską suvilko, surū́pino, tai jie tą namą i pasiramuntavo Jrb. Vienas visko nesurū́pysi, tegu ir kiti stengiasi Klvr. Gerai, kad jai mama viską surū́pina Vlkv. Jau ant Kalėdų jam reik du tūkstančiai surū́pinti Gs. Jau surūpintos ma[n] dovanėlės mano motulės ir be šventos dienelės, o ir priausta plonų drobelių be subatos vakarėlio (d.) Vlk. Tavo kraitį, kurį tau tavo motinėlė surūpino, nesuspėjo tavo tėvas vokiečiams į kakarinę supilti I.Simon. Čia pat stovėjo molinėlis su pienu, aprištas drobiniu skudurėliu, mėtėsi šaukštas ant šiaudų, butelys vandens – vis tai Akvilios surūpinta J.Balt. Singalesai gavo anus brangius daiktus jiems surūpinti Ns1832,8.
| prk. juok.: Tai jau Jonukas musėt mėsą surū́pino (suvalgė) Plm.
| refl. tr.: Kas nori fabrikavot (vežti rąstus), tai susrū́pina, susistoroja padarus Lp. Jinai susirū́pino mašiną i[r] vežė Jrb.
užrū́pinti tr.
1. Sut sukelti rūpestį, nuliūdinti: Ma[no] veidelis užrūpytas LTR(Knv).
2. refl. labai susirūpinti, sunerimti: Kad ažsirū́pinau ašiai – eisiu, eisiu, ir lig šiolei nenuejau Alks. Sėdi kap i užsirū́pinę kuo Gs. Senutis, sėdėdamas ant rąstų, ranka pasirėmęs žiūrėjo į užsirūpinusią motyną Žem. Atsisveikino ir nuėjo kiekvienas sau – jis ramus, ji užsirūpinusi V.Kudir. Mūsų valdžia tikrai tuo užsirūpino ir nori vieną sykį užbaigti tą klausimą TS1901,1. Prie lovos stovėjo užsirūpinęs daktaras rš.
3. patenkinti reikalus, aprūpinti: Alum užrūpinu R367. Karčemą pyvu užrūpinti MŽ, N. Užrū́pinau jau aš vaikus J. O nu kada eš ir savo namus užrūpinsiu? BB1Moz30,30. Biednuosius užrūpindavo, sakytojams patardavo prš. Juk viernuosius tu vis užrūpinai brš.