šùtinti (-yti; Q606), -ina, -ino Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1119, SD242, R, MŽ, Sut
1. tr. N, K, LL172, M, Š pamažu virti (paprastai uždarame inde nedideliame skysčio kiekyje ar garuose), virinti, troškinti: Šùtinti bulves su smetona, žirnius, pupas, t. y. šusti J. Kiaulėm reikia bulbų šùtyt Btrm. Kūčioms bulbes šùtina su žirniais Lkv. Ui, sena višta, kaip kumeliena – šùtyk šùtyk! Mžš. Astė pietums nupenėtą šùtina gaidį K.Donel. Sudeda [mėsą] į puodą, uždeda taukų i šùtina an ugnies a po pečiaus LKT107(Tt). Kai tik alų daro, apynius i šùtina į tą puodą Šd. Rugius šùtinau i daviau karvei prieš teliuką Klt. Kaulus gelia: šutina apynius su taukais ir tepa LMD(Sln). Bruknes šùtinsiu Klt. Mikolaiska vaina (instr. sing.) žmones samanas malė, grikių pelus maišė ir lubinų šùtino, virino Eiš. Tave žalią šùtino, mane jauną budino, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256. Šermukšnį šutina ir vartoja moterys nuog savų ligų LTR(Onš). Muno kiaulės pasiutusios – neėda nešùtintų lapų Krš. Čia yra šùtintūs kopūstai Kr. Daržovės, kurios nevalgomos žalios, turėtų būt šutinamos, o tai jų pačių drėgmėje ir uždarytos Vd. Maltinius darom iš šùtintų avižų Smal. Šùtina i dabar kopūstus sausus Kr. Šùtinti kopūstai mun oi kaip tinka! Pvn. Brazdus deda i šùtina kugelį Drsk. Reik šùtyti, kol tie dygliai y[ra] minkšti Dov. Išgerk šùtinto pieno su medum, ir perstos gerklę sopėt Žl. Šùtintas pienas su grietine BŽ43. Kokius mylit kiaušinius: šùtytus ar keptus? Rod.
^ Ir kiaulė geriau ėda šutytas bulbas LTR(Srj).
| refl. tr. K: Šùtinsias ten, kiaulėms virs Lk.
ǁ kaitinant džiovinti (grūdus): Kruopos grikinės yra, ale ne tokios – jos šùtytos dabar Eiš.
2. tr. Žlp gaminti (naminę degtinę): Šùtina šnapsą po miškus Grd.
3. tr. Trk, Lž, Všv, Kv, Stl, Vg, Šmn, Dbk, JnšM, Lp virinti pelenų šarme (drabužius, audinius, siūlus): Tu šùtini drabužius žluginant, o ans vytę po pečiumi J. Tų muilų nebuvo – šùtins pelenūse [drabužius] Grd. Sruogas pelenūse šùtindavom, anas balindavom Vg. [Reikia] velėt, šùtint, ir anys (skalbiniai) tada bus balti Pb. Kap išaudžia, tada tą audeklą mirko, šùtina, baltina Btrm.
| refl.: Su pelenais glitus [v]anduo, greit šùtinas [audeklas], greit išbąla Kvr.
4. tr. Gdr minkštinti, daryti liauną laikant karštame vandenyje ar garuose: Garu šùtina ratlankius Pl. Sukdavom vytis, šùtinom pirty Klt. Šaltekšnis lazdom gerai: nukirsk tu jį ir šaltą lenk, kaip tu jį nori, nei šùtint nereikia Ob. Ratlankiam medį šùtindavo karštam vandeny Slk. Šerdį išlupi, išbrūžini, jos nereikėj[o] šùtyt Pls. Pirtį kūrinai, [v]antą šutinai, Nausėdžių bobutes išvanojai NS663.
5. tr. Q103, R86, MŽ112, KBII190, K, Pun plikyti (verdančiu vandeniu): Šùtintą duoną aš pasidaboju: ana saldi, gardi Slk. Čiobrelius šùtino, arbatą virė [nuo kosulio] Dg. Rumiankas ir vaikamu šùtina Dv. Šùtina šitas ragulkas, geria Pun. Šitas žoleles reikia šùtintie ir gertie Aps. Neapšutinau [miltų], ir stovi nešùtinta Žl. Pelus gyvuliam šerdavom, šùtindavom karštu [v]andeniu Aln.
6. tr. tvilkant valyti: Čėbreliai labai gerai uzbonai šùtintie – pienas gardus Grv.
| refl.: Aždengs šitą diečką [su karštu vandeniu] – i ana tę šùtinas Pb.
7. tr. gydant šildyti, kaitinti skysčiu: Šùtink burną [ramunėlių arbata] – nesopės dantų Klt. Anksčiau šùtino – darė, kad netvinktų jisai (sužeistas pirštas) Upn. [Peršalus] šutint kojas vandeny ir gert žemuogių kartu su šaknim išvirtą arbatą LTR(Šil). Aš kojas šùtinsiu int bulbų, mažu ir pusiaujį šùtinsiu Aps.
| refl. tr. Ss.
8. tr. laikyti šilumoje, daryti, kad kaistų, prakaituotų, šustų: Kam tu šitą vaiką šùtini pirkioj? Klt. Veltiniai koją šùtina PnmA.
| refl.: Jie į kurortus važiuoja, o mum, seniukam, reikia šùtintis (dirbti, prakaituoti karštyje) Grž. An palelių [pirtyje] užlindo ir šùtinas LzŽ. Vasara, o šùtinas su juodais drobužiais – žėlava Krš.
ǁ deginti, tvilkyti: Pirtin an krūsnies vandinio kaip užpili, tai paras net šonus šutina Lš. Saulė ka šùtina, net nė[ra] kur lįst Lnkv. Šùtina skūrą saulė darbuojantys kaitroms Dr.
9. intr. ppr. impers. Š, BŽ161, LzŽ, Žž, Klt, Glv, Ut, PnmR labai šildyti, kaitinti, kepinti (tvankią dieną): Visą dieną šutino kaip puode, bet pavakarėn atvėso truputį V.Krėv. Kiek ta saulė gali šùtyt?! Slv. Ka tep šùtina, bus lytaus Gs. Praejo lietus, ir šùtina Rod. Debesų nematyt, ale šùtina labai Grv. Šùtina, šùtina nuo saulės Pb. Liūtis bus, kad teip šùtina Sug. Kad ir šùtinte šùtina, ale džiovos nėr Krš. Kai lyja ir šùtina, tai šienas labai pūsta Svn.
ǁ karštai kūrenti: Gerai šùtina, šiltai gyvenam Mlt.
10. tr. šiluma ir drėgme gadinti, pūdyti: Kerpė šùtina stogą Šts. Šùtina tolis lentas Grdm. Geriau augtų [augmenija], ale po lietaus šùtina Smal.
11. tr. blukinti: Saulė šùtina drapaną NdŽ.
12. smarkiai mušti: Nugarą šutinti N. Kad ėmė jį lazdomi šùtyt! Lp. Vaiką iš mažo šùtyk, karšk – bus vaikas geras Vlk. Kai pradėjo šùtyt par galvą! Tj. Kad jis ėmė tą katiną šùtyt Jnšk.
ǁ intr. Skd tvoti, trenkti: Tokiam šùtinu par ausį ir einu sau! Krš.
ǁ tr. sviesti, mesti: Šùtink, Prani, [kamuolį] mun! Krtn.
13. godžiai, smarkiai valgyti ar gerti, ėsti, lesti: Ka šùtina košę, barzda puto[ja] Šts. Tik tus saldainius šùtina, pusryčio nenora ėsti iš viso Trk. Nepaskųs išvirti dešros, i šùtinsma Pvn. Na ir šùtino – viso puodo nebėr! Šl. Šùtykit kiek patinka medaus Vb. Šùtink, šùtink – man [v]andenio neiškada Ktk. Tie kalakutyčiai šùtina sau tą žolę Jrb. Žvirbliai šùtina kanapes Lp.
^ Šiupinys šutinti ir tinginiui nesunku J.Jabl.
ǁ Plv, Al, Ktk gerti svaigiuosius gėrimus, girtuokliauti: Kelias dienas šùtinau, tai visiškai nusvariau Dbk. Jis tą naminę šùtina Gs.
14. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Šùtinkiam numie, lytaus ateina Rdn. Šùtina per laukus, kiek kojos įkerta Slv. Aš vieną sykį gavau nuo vokiečio šùtyt Gsč. Aš kaip šùtinu pora arklių! Ob.
15. skubant, smarkiai ką dirbti, daryti: Šùtina (neša) didžiausiais klėbiais medžius į vidų – matysiam, a ilgai anų užteks Vvr. Vakar Ruigiai rugius šùtino (vežė) Šll. I šùtyk (dirbk) su spatu tokiam karšty! Jrb. Atlėkė tų raplanų ir ėmė šùtyt (bombarduoti) Gs. Rugius kai pradės šùtint (pjauti), tai akys nesuregi Sdk. Da ir čia, ant ūlyčios, kad šùtino (griežė) su armonika! Slm. Kur Romas? – Nugi ana an pečiaus šùtina (miega) Al.
16. intr. šnek. smarkiai lyti: Šiandiej šùtino šùtino Ds. Kad gerai šùtytų, žolelė tuoj atsigautų Šmk.
17. tr. šnek. kurti, degti: Pareisiu, ugnį šùtinsiu Gdr.
◊ aki̇̀s šùtinti jausti gėdą: Akis visą valandą šutinau – vis per tavo kvailą galvą KrvP(Alv).
káilį šùtinti Jnš mušti: [Smuklininkas] ėmė šutinti nedorėliui kailį P.Cvir. Kad aš tau imsiu káilį šùtinti! Ll.
lýg šùtintas vėžỹs apie raustantį iš gėdos: Užšnekyti iš netyčių lietuviškai, ypač draugystėje svetimtaučių, paraudonuoja lyg šutintas vėžys V.Kudir.
apšùtinti Rtr
1. tr. K, LL132, KŽ, LKT272(Ps), Skr, Dbg apvirinti, aptroškinti: Anie biškį tik apšùtino tą meisą – i valgykiat Trk. Inpili puodan vandenio, avižų indedi, pastumi pečiun, apšùtini Gdr. Apšùtyk bulvių kiaulėm! Slv. Pastatis sau burokus – apšùtins paršeliam Pb. Mergos apšutino žirnių rš.
| prk.: Apšùtino (šiek tiek pamokė, pralavino), o ne išmokė Vn.
| refl. tr. Klt: Mes bulbes apsišùtinam ir silkes valgom Erž.
2. tr. užpilti verdančiu vandeniu (skalbinius, balinamą audeklą, siūlus): Apšùtink drabužius žlugte, o pasku skalbk J. Iš rozo merki audeklą ceberan, vandeniu karštu apšùtini, tai greičiau bąla Eiš. Audeklą apšùtinai [v]andeniu karštu, [jis] pamirko, tada kloji an žolės Trgn.
| refl. tr.: Apsišùtinau gijas pelenūse (sukišau į pelenus ir apipyliau karštu vandeniu) Šts.
3. tr. SD114, K, KŽ, LKT385(Drsk), Mrc, Ml, Lnt, Aps, Kvr karštu vandeniu apiplikinti, nutvilkyti, apmukinti: Ben kiek apšùtinu duoną, tai negreit sudžiūsta Dkk. Greit peli duona, gal kad apšùtinta Sdk. Šmarškus (bobausius) karštu vandeniu apišùtina Dgp. Gal žemiauoges reikia verdančiu [v]andeniu apšùtint, o tai karsteria Slk. Avižas apšùtina karštu vandeniu ir tada išdžiovina, sumala, ir vadinas šustamilčiais Dg. Anys gi apšùtinta, tiej miltai Btrm. Sausų miltų neryja [karvė], apšùtinu Klt. Tai sėmenų apšutins kojoms pašildyti J.Balt. Aš vilką prišauksiu, tai vilką apšutinsim ir turėsim vilnos LTR(Rod).
| refl.: Miltai [kiaulėms] teip gražiai apsišùtino, nors imk ir valgyk Žl.
4. tr. N, Š, Kt, Lš, Lb, Ds karštais garais, karštu vandeniu apdeginti, apiplikyti, pažeisti: Kai davė butelys, sprogo, apšùtino ir burną, ir rankas Antr. Garas apšùtino jam rankas Plv.
^ Elena, putinu paraudusi, neįkūrusi dar trikojo, spruko kaip vandeniu apšutinta iš trobos V.Krėv. Mano draugas tartum apšutintas kad šoks tolyn!.. T.Ivan.
| refl. intr., tr. Kpč, Sn: Vaikas apsišùtinę LKKIII193(Lz). Apsišùtinau, tuoj pūtim visą iškėlė Ob. Neversk tep [puodo], da apsišùtysi Gs. Verdančiu vandeniu ranką apsišùtinau Ėr.
5. tr. nublukinti (spalvą), nudeginti: Saulė apšùtino man kaklaryšį Db.
6. kiek apmušti, apkulti, apdaužyti: Apšùtino [vaiką] su diržu – pagerėjo Krš. Apšùtinau iš pagalio, gal būs lipšnesnė Krš. Atėjo marti, apšùtino ir uošvį, ir uošvienę Všk.
ǁ mušant priveikti: Ė! delto tave apšùtino! Kam pasidavei? Slk.
7. tr. šnek. apgauti: Ot, mama, matai, apšùtinau poną (ps.) Šln.
| refl. Al: Gana rozą mes apsišùtinom su tais vaistais senais! Krok.
◊ nagùs (pirštùs) apsišùtinti
1. įkliūti: Gal apsišutins nagus, kyšius begriebdamas, svetimus griekus beslėpdamas KrvP(Mrj).
2. apsigauti: Tai merga apsišùtino pirštùs tę eidama! Sn.
atšùtinti Rtr
1. tr. Š, NdŽ, Upt, Pb išvirti, išvirinti: Atšùtino katilą pieno, praaušė i ažmaišė pyragą – minkštumas, baltumas! Klt. Atšùtytas pienas ilgai nepagenda Mžš. Nu, pieną atšùtins albo teip atšaldytą ima Pb. Man porą kiaušinių atšùtyk Vlkv.
2. tr. M, Š atmirkyti karštuose garuose ar vandenyje: Atšùtinam rūbus, išglamžom JnšM.
| refl.: Pirty atsišùtina itas purvis visokis LzŽ.
ǁ refl.: Š pakankamai atsiperti, atsivanoti.
3. tr. šutinimu paveikti, apgydyti: Turia sunkos, kad ar užpūliauja, ar ką, makt stiklinėn ir atšùtina Slm. Šutino, šutino – atšùtino koją (atslūgo sutinimas) Klt.
4. tr. Š, NdŽ šutinant sužaloti, nudeginti, nuplikinti.
5. apmušti, apdaužyti: Ot aš jam atšùtinau, tai net sčiaudėj[o] Rod.
6. iki soties atsivalgyti.
◊ káilį (šónus) atšùtinti primušti: Reikia jum gerai atšùtint káilis diržu, tai nustosta dūkt Ds. Atšùtysiu lazda šónus Rod.

×dašùtinti (hibr.) tr. pakankamai iššutinti: Supyliau [vyną] stiklan, gal anas buvo nedamazgotas, nedašùtintas (vynas pagedo) Žl.
įšùtinti Rtr
1. N, NdŽ žr. iššutinti 1: Inšùtini, su rūškyniais sutaisai ir valgai Drsk.
| refl. tr.: Tai žirnių insišùtini, kap neturi pieno, saldės pasdarai Kpč.
2. tr. SD166, N, Š, KŽ įkaitinti karštu vandeniu ar garais.
| refl.: Da neik in lauką, pirma insišùtyk Kt. Insišùtina gerai [kopūstų kubilas] su karštais akmenais, ir kopūstai būna skanūs Dg.
3. tr. impers. įkaitinti (orą): Dabar tai jau bus perkūnas, labai inšùtinta Upn.
4. suduoti, įkirsti: Lig sienos jį sargyba nulydės, pasieny šimtą rykščių jam įšutins – atlyginti už medicinos meną B.Sruog. Jy vyrą ir inšùtina gerai Drsk.
5. refl. šnek. pakliūti į nemalonią, keblią padėtį, įsivelti, įsipainioti: Mūsų Onutė kad insišùtino, tai insišùtino: nei i tę, nei atgal! Al.
6. įsigerti, įkaušti: Šiandien jis ilgai nepareina, grįš įsišùtinęs Snt.
iššùtinti Rtr
1. tr., intr. Q54, M, LL295, KŽ, Kpč, Srj, Šil, Vv, Auk, Trgn, Kvr išvirti, ištroškinti: Tas ugnies skaistums, kursai mums žibina stubą ir, kad verdam ką, valgius iššùtina puode ar žiemos čėse, kad reik, mums kakalį šildo, ta liepsna, klausykit tikt, kad mes nedabojam daug, ak daug iškadų gal ūmai padaryti K.Donel. Iššùtino ropučių, i pavalgėm su rūgštu pienu Kv. Lukštuose svogūnų pamerkiam, iššùtinam – labai gražūs kiaušiniai Dg. Iššùtina avižas, pečiuj sagone džiovina Pb. Reikia iššùtint kokių žolių albo aviečių Dv. Iššutyk man pieno Gs.
| refl. tr. KŽ, Žr, Lb, Sug, Knv, Grl, Klvr: Ar ne gerai, kad per mėšlus spirgini spirgus ir kad per rugius į mielą baudžiavą bėgdams argi namėj ką veikdams sau išsišùtini kumpį? K.Donel. Išsišùtini kiaušinį su duona Rud. Reikia bulbų išsišùtyt ir saldės padaryt Eiš.
2. tr. BŽ83, Lž, Brs, Lk, Krš, Grz išvirinti, kad nueitų nešvarumai: Reikia šarmuko padaryti, marškiniukų vaikams iššutinti Žem. Po nedėlę mirkysiam i pelenūse iššùtysiam tokias paklodes numines Žd. Tas gijas išplausma, iššùtinsma, vysma į kamūlius Žr. Iššùtina audeklus šarme, išvelėja su kultuvėm Bsg. Reikia iššùtint [linus] Pb.
| refl. tr., intr.: Vakar išsišùtinau drabužius Tl. Išsišùtydavo [paklodes] – baltos, gražios Sdb.
3. tr. Mžš suminkštinti karštai mirkant medieną: Tą ratlankį reikia labai karštai iššùtyt ir tada lenkt Sml. Karklų priskerta in žiemos, iššùtina pečiuj i kadokes pina Klt. Iššùtinto kadagio šluota kad nusipersi, tvoskės, peršės kelias dienas Šts.
4. tr. Q54, SD416, SD1202, Sut, N, LL292, NdŽ tvilkant išvalyti, išplikyti: Iššutinu bačką B. Iššùtink puodus su karštu vandenimi, kad nerūgtum pienas J. Akmenim diečką kopūstam iššùtina, medum ištrina Klt. Nes kursaig žmogus… yra teip kantrus, kursai to ryko, kurio, viežlybai bylant, išeigoje vartojo, norėtų vėl vartot skomiaip savaip, norint jį geriausiai išmazgotų ir ižšùtintų? DP95.
| Dėdė liepė verdančiu [v]andeniu vilnas iššutint, nes, sako, kandžių privisę BsPII287.
^ Ji mane apvylė. Ji man dabar kaip puodynė neiššutinta P.Vaičiūn.
5. tr. garuose ar karštame vandenyje atmirkyti: Reikia gerai išmirkyt [koją], iššùtint – nulėks i pats mazolis Klt.
| refl. Žl: Išsišùtinu, išsivanoju pirty, tai guliu kai suvystyta Klt.
6. refl. daug prisikūrenti: Kad šiandie jie išsišùtinę, išsikūrenę! Snt.
7. tr. ppr. impers. šilumai ir drėgmei išgadinti, supūdyti: Galėtų ir nebesnigti – rugius pavasarį iššutins rš. Šiluma ir lietus bulves iššùtino Dkš. Buvo stora sniego, o šalčio maža, tai iššùtino pievą Lz.
8. tr. ppr. impers. karščiu, nuodingomis medžiagomis išsvilinti, išdeginti: Pernai iššùtino [augalus], šiemet supūdys Vn. Kaip davė kemikalais, tai visus kvietkus iššùtino Slm.
9. tr. tvilkant sužaloti: Cit, ba akis iššùtysiu kap prancūzuo Vlk.
| refl. tr.: Vaikas su karštu vandeniu išsišùtino akis Ds.
ǁ refl. tr. Rtr nusideginti, nusitvilkyti, išsiplikyti: Sūnelis srėbė to valgio pirmiausia ir išsišutino sau burną – net ašaros ištryško jam iš akių LTR.
10. tr. tvilkant išnaikinti: Jas (skruzdes), čia susiejusias, iškaskiat arba iššutinkiat su karštu [v]andeniumi S.Dauk. Reiktų iššùtint blakutės Ds.
| prk.: [Nuodėmes] ugnis čysčiaus mūspi išdeginti, iššutinti turi SE152. Prigimtos ydos, kad ir iššutintum, sugrįš TŽV608.
11. godžiai išvalgyti, išgerti: Pusbliūdį batvinių iššùtino Krš. Vaikas pieno pusę puodelio iššùtino Grž.
12. tr. šnek. daug išvežti, išgabenti: Didžiausį dobilų vežimą iššùtino į miestą Kv.
13. intr. šnek. kurį laiką smarkiai lyti: Iššùtino [lietus] par visą dieną Ds.
◊ káilį (šónus) iššùtinti Skr primušti, prilupti: Iššùtino tėvas bernu káilį Srj. Iššùtins tau mama šónus Vkš.
nušùtinti Rtr, KŽ
1. tr. K išvirti, ištroškinti: Maž jau nušùtinai bulbas? Vvs. Nušutino tų kiaušinių, pusžalių atnešė, an stalo padėjo BsPIII219(Brt). Gerai nušùtyti kiaušiniai Pv.
| refl. K.
2. tr. J, Trk išvirinti (drabužius): Motyna ėmė sukties aplink katilą su nušutintais skalbiniais Žem. Audeklus nušùtini, išplausti (išplauni) ir džiovini Drsk.
3. tr. Q2, N karštu vandeniu nutvilkyti, numukinti: Prieš kepant grybus reikia pirma karštu vandeniu gerai nušùtinti NdŽ. Užverda vanduo, nušùtinu [džiovintus obuolius], rankom nutrinu nutrinu Žl. Batvinių lapelius supjaustom, tada – puodžiokan ir nušùtinam karštu [v]andeniu Rk. [Vištoms] galvas nukaposiu, nušùtinsiu – nuvešiu turgun Klt. Nušutinu plaukus odų SD57. Paršiuką papjauni, tai namie nesvilini, nušùtini kur paskavojęs [per Didįjį karą] Vdn.
4. tr. karštu vandeniu atmirkyti, suminkštinti: Nušùtinu mazolius, i vė užauga Klt.
| refl. tr.: Karštu [vandeniu] nusišùtink burną, tada švelnu Ktk.
5. tr. N, Š, LL232, E, Žž, Trgn, Ds kuo karštu sužaloti: Nušùtinau ranką – neturiu kur dėtis iš sopės Ktk. Liepia vietą nušutintą tept olyvu, dėt pienu rūgusiu O.
^ Jų ir mergaitė nesveika: visa raudona kaip nušùtinta Slk. Levas kaip nušutytas pradėjo graudžiai rėkt ps. Gal tau velnias ragu šiknon bado, kad leki kaip nušùtintas Ds.
| refl. tr., intr. N, Š, LL232, NdŽ, Brs: Nekišk rankų ant garų – nusišùtinsi Rs. Verdantis vanduo, tik nenusišùtyk! Rm. Ranką garais nusišùtinau, tai kelias dienas sopa ir sopa An.
^ Kas pienu nusišutina, šaltą vandenį muša LMD(Jz).
6. tr. negyvai užplikyti: Privirinus [v]andenio, ėmė ir nušutino tuos visus bačkos[e] LTR(Rk). O anie nežiūri, ar ponas, ar ne ponas, tuo – in brogą ir nušutino kaip šunį BsPIV125(Brt).
7. tr. nublukinti spalvą: Saulė visai nušùtino kepurę – ruda pasidarė Ėr. Nušùtinai kasnykėlius, patrotinai jaunystėlę per sa[vo] durną razumėlį (d.) Vlk.
8. primušti: Tėvo tai bijo, tas mat nušùtydavo Slm. Sugriebus rykštę kai nušùtinsiu, tai nustosta dovytis! Ktk.
9. greitai, sparčiai ką padaryti: Ponią nušùtinau (nuvežiau) į Užreseinį Ll. Aš jau du kartu nušùtinau (nuravėjau) bulbas Slm. Ligi pusryčiui pusę pievos nušùtinau (nušienavau) An. Man kad pjaut, tai pjaut – žibt, ir nušùtinai! Slk.
10. intr. šnek. smarkiai nulyti: Dabar tai palijo gerai, par du kartu kad nušùtino! Slm. Kad nušùtino, net klanai stovi Ds.
11. apgauti: Nušùtino žydas bobą Brž.
12. tr. šnek. nuskurdinti, nugyventi: Nušùtino dvarą su šnapše, ir pats nušuto Šts.
ǁ nugalėti, įveikti: Aš šitaip lošdamas jau ne vieną nušùtinau Mrj.
ǁ nubausti: Po trisdešimt rublių nušùtyt – kiti jau bijõs! Šd.
13. refl. šnek. nusigerti: Žentas negeria be reikalo, tik jau baliuj tai nusišùtina Skp.
◊ káilį nušùtinti NdŽ primušti: O aš jūsų piemenį vis dėlto nukulsiu ir gerai kailį nušutinsiu V.Krėv.
pašùtinti Rtr, KŽ; I
1. tr. Žž, Alv, Krkš kiek išvirti, ištroškinti, pavirinti: Gal pašùtyk burokų Pv. Žirnių pašùtina, valgo su tuoj [grybų] rasalu Dg. Man pašùtino [vaistažolių], pridėjo, ir visas skausmas nue[jo] Eiš. Pašùtina bulbų su lupynom, tas lupynas aplupa Ktv. Tu vaikui pieno pašùtink – kosti Klt. Gaidėnos pašùtinsu – jauną gaiduką pagnybiau! Krš. Kopūstų ten pašùtinsi par vestuves – vestuvės buvo tokios paprastos Klk.
| refl. tr. Krž, Vrn: Paimkim pieno kiek pasišùtyt vaikam Dg. Cibulainės pasišùtinom Erž.
2. tr. N, K, NdŽ, Akm truputį, neilgai pavirti, patroškinti, pakepinti: Bulves pašùtink J. Pašùtinu [jovalą], miltų įdedu i šeru Krtn. Uždedi aliejaus [ant virtų grybų], pašùtini i valgai PnmŽ. Jeigu pieno nėr, nons ramunių pašùtink! Upt. Kai dančius pradeda skaudėt, pašùtydavo [paliejų] i pridėdavo Sdb. Didelėj staunioj maišą skrudėlių pašùtina ir eina vonion Skdt.
| refl. tr., intr. K: Aš išeinu, o tą mėsą judu pasišùtykita Jrb. Instãtai kopūstus pečiun, tepasšùtina LzŽ.
ǁ pakaitinti, padžiovinti (grūdus): Grikius pirma pašùtindavo pečiuj, tada maldavo kruopom Slk.
3. tr. Pb pavirinti (audinius, drabužius): Dabar su milteliais tais, a matai, i pašùtina, i baltai išplauna Trk. Nešutyto audeklo nenubaltysi – reikia gerai pašùtyt Drsk.
4. tr. Grž, Pb karštai pagarinti, suminkštinti (linus, medieną): Kad yra kieti, reik linus pašùtinti su garu Tl. Pašùtintais beržienais stipinus aplenkiu, ir laikos rogės ben dešim metų Šmn. Pečiuj [karklus] pašùtina i pina vyžas Klt.
^ Pagniužo kaip pašutintas karklas rš.
5. tr. paplikyti (karštu vandeniu): Pašùtina karštu [v]andeniu tuos miltus, ir salymas pasdaro JnšM.
6. tr. tvilkant pavalyti: Kur vėsulas susuka žemes, su toms puodynes pašutyk, tai bus ant pusės smetona LMD(Sln).
7. refl. tr. kuo karštu išsiplikyti, išsideginti, susižeisti: Pasišùtysit burnas [karštais kopūstais]! Lp.
8. tr. OG333, Imb pamirkyti (karštame vandenyje), pašildyti, kad pagytų: Pašùtink, vaikel, [tvinkstantį pirštą] karštam [v]andeny, tai tuoj atleis PnmR. Ramuniais pašùtink gerklę, ne teip sopės Klt. Jau galiu vaikščiot, vakar dieną pašùtinau [koją] Lt.
9. intr. ppr. impers. NdŽ, Antr pakaitinti, pakepinti: Kelias dienas pašùtino, i viskas, i po vasaros Krš. Pašùtino valandą – tuoj debesys ū ū i atūžia Mžš. Pašùtino saulė, bus lietaus Mlt. Kelias dienas pašùtina pašùtina, ale kad pàlija, gerai in bulbų Dbč.
10. tr. karštai išmaudyti, išperti: Suprakudijai (padarei žalą) ponui – tas tave pirtin, pašùtina ir dvidešim penkelių vaiskan Pst.
ǁ refl. BŽ384 pašusti, pasikaitinti: An palotkų lipkit pasišùtyt Užg. Pasišùtinau in pečiaus užlipus Klt.
11. tr. papūdyti, palaikyti, kad pašustų: Pašùtinta (ilgai žalia palaikyta, nesūdyta) naginė nestipri Šts.
12. tr. pablukinti (spalvą): Klojam [audeklus] saulėn, kad saulė kiek pašùtytų Dg.
13. tr. šnek. smarkiai pamušti: Dakteras pasilsėjęs davė pašutindamas ir prikalbėdamas užu jų kaltybes LTR. Anksti rytelio [dukrelės] nepabudino, šmirkščia rykštele nepašùtino (d.) Tvr.
14. daug godžiai pavalgyti, pagerti: Po keturius kiaušinius davė, pašùtinom kai dideli Rd. Neina valgyt, o kai atsisėda, tai pašùtina kaip reikiant Slm. Prie darbo tai kaip ir nėra, o prie stalo tai oho kad pašùtina! Sb.
ǁ gerai įkaušti: Tais metais gerai pašùtinom, retai diena tokia pasitaikydavo, kad negertumėm Dbk.
15. intr. šnek. smarkiai palyti: Pašùtins ir nustos Ds.
paršùtinti šnek.
1. intr. Ggr, Dr greitai pareiti, parbėgti, parvykti: Gavęs į sprandą paršùtinau namo Rs.
2. tr. skubant parvežti, pargabenti: Jau lynant paskutinį šieno vežimą paršùtino Kv.
péršutinti
1. tr. K, KŽ, NdŽ, Knv, Lp per ilgai šutinti, pervirinti: Bulbų nepéršutink Dv. Gal paršùto to mėsa – negerai labai paršùtyt Mžš. Kiaušinį turbūt péršutinau Prn.
| refl. NdŽ, KŽ.
2. tr. NdŽ iš naujo, dar kartą šutinti, virinti.
3. refl. M persikaitinti (pirtyje).
4. užduoti, nupliekti: Toks pienburnis reikia tik peršutyt Brž.
5. persivalgyti.
6. greitai perbėgti (per ką).
prašùtinti
1. refl. tr. NdŽ kiek prasivirti: Tujau anie prasišutino tos mėsos i taip atlaikė Užgavėnes LTR(Vdk).
2. tr. šutinant, kaitinant pratrūkinti, prakiurdyti: Votį uždėk pala, karštu vandeniu suvilgęs, tai prašùtis Lš. Pridėjo [žolių], prašùtino koją, i paliko nu [caro] karūmenės Krš.
3. refl. šuntant kiek suminkštėti (apie audeklą): Šutino šutino marškas, tai ir prasišùtino ben kiek – nebe tokios kietos Kp.
4. intr. šnek. kurį laiką praleisti geriant: Aš tai visą šitą savaitę ir prašùtinau Sv.
5. tr. šnek. niekais paleisti: Jis prašùtino visą tėvo dvarą Btr.
6. greitai praeiti, pravažiuoti, pralėkti.
prišùtinti Rtr
1. tr. I, NdŽ, KŽ, Pn, Btrm, Užg, Pns daug privirti, pritroškinti: Marikė prišùtino roputikių kiaulėms Kv. Bulbų prišùtino, an stalo pripylė Asv. Kviečių prišùtina [krosnyje], prigrūda su miešimu ir valgo Adm. Liepė savo pačiai, kad padirbtų misos ir prišutintų pupų BsPII213(Jž). Katilioką prišùtini žuvų Dglš. Prišùtinu mekynų vištom Klt. Mėsos, sako, prišùtinsme, privirsme Str. Boba prišùtino vandenio Pls. Prišùtina ir primargina, kad tų kiaušinių daugis būtų Kpč. Prišùtino ponas kiaušinių ir liepė viščiukus išperėt (ps.) Srj.
| refl. tr. NdŽ: Bulbų prisišùtysi, su salde būd[av]o gardu Dg. Kiaušinių kap prisišùtinam [Velykoms], tai kokį šimtą Dg. Uogaut išvarydavo visus, tai mėlynių prisišùtydavo Mžš. Prisišùtinsiu kiaulėm ėdalo, kad par rytdieną užtektų Ėr.
2. tr. Krs, Ds pavirinti, pakaitinti, kad prišustų, gerai išvirtų ar išsitroškintų: Prišùtink [su pienu] bulbienę, bus gardžiau Skp.
ǁ LzŽ, Rod, Dv, Upn užplikintą šiltai palaikyti, kad pritrauktų: Gumbažoles užpila karštu vandeniu, prišutina ir geria kaip arbatėlę rš. Pelynų uzbonėlį prišùtinau, atsigeriu, būdavo, – ir išgijau Kp. Balto bezo reikia žiedų sudžiovyt, prišùtyt, išplaust ir uždėt, tai užtraukia [žaizdą], gydžia Lzd.
| Tada prišùtinam kiaušinius viena spalva Kp.
| refl. tr.: Prisišùtinau, prigėriau liekvarstų Aps.
3. refl. NdŽ užtektinai prisikaitinti (pirtyje): Prisivanoję, prisišùtinę lekiam oran atvėst Krs.
4. intr. NdŽ prišildyti, prikaitinti (apie saulę).
ǁ tr. karštai prikūrenti: Eik pakūrenk kamarėlę, tik neprišùtyk! Kair.
5. tr. šutinimu, kaitinimu sukelti: Saulyka prišùtino lietaus Rod.
6. primušti, prilupti: Pagavęs sode prišùtino diržu tuos vagilius Ėr. Kai prišùtino jį, tai kelias savaites nesivaldė Srv.
7. daug, sočiai privalgyti, prigerti, priėsti: Naktį [karvė] nusitraukė, prišùtino, kiek anai patiko Škn. Ot kad prišùtinau lašinių, nei vakarienės nenorėsiu! Rd. Prišùtinau sulos – net pilvą kelia Ktk.
| refl. tr., intr. Nv, Jnš: Tai tau dėkui, gaspador, prisišutinau visiems metams J.Marc. Kad prisišùtinau bulvinių blynų – galiu kęst iki vakaro Stak. Prisišùtino gerai, kad net karšta Lp.
◊ káilį prišùtinti primušti: Sako, jis káilį gerai prišùtinęs ir žmonai, ir uošvienei Jnš.
velnių̃ prišùtinęs apie suktą žmogų: Velnių̃ prišùtinęs kaip ankščių, suktas be vieno galo Krš.
sušùtinti tr. Rtr
1. I, K, NdŽ, KŽ, Mšk išvirinti, ištroškinti: Reikia sušùtintie pienuko Grv. Ar sušùtint kiaušinis? Švnč. Po litrai sušùtint i duot rugių [karvei] prieš teliuką Klt. Vakar barščiuosa buvom (ravėjom), tai, sakau, nupjaukim lapus, sušùtysu Kpč. Nedidelę šakelę dievmedžio sušutint ir gert LTR(Tvr). Gyvatę sukapoja kavalkuosna, sušutina ir duoda karvėm LTR(Slk). Sušùtyk bulbų su mundurais (neskustų) Kp. Sėmenas sušutinę kloja prie skaudulių, nuplikusių nudegusių vietų LMD(Sln). Sušùtydavo avižas, kruopų pataisydavo Skrb.
| refl. tr. NdŽ: Man čia reiks telioku miltai susišùtyt Kp.
2. per daug suvirinti, pervirti: Jau sušùtinai mėsą, sakiau, ka imk! Pv. Sušùtintos bulvos nebegardžios: paeina vandeniu Ds.
3. užplikyti, kad suminkštėtų, atmirktų (drabužiai, siūlai): Naktin sušùtykit siūlus Lp.
4. karštai suminkštinti (medieną, linus): [Ievos medžius] atnešę po pečium tuojaus sušutindavo, kad būtų minkšti LMD. Jaujoj sušutini [linus], pasidaro rudi, su tokium čižium Grz.
5. K nuplikyti, nutvilkyti.
| refl.: Jum neprisejo susišùtintie Dgp.
6. sudeginti: Argi nematėte jau daug tokių nabagėlių, ubagais einančių, kurius sušùtino liepsnos? K.Donel.
ǁ negyvai nutroškinti: Vagonuose [veždami] daug žmonių sušùtino Ėr.
7. NdŽ padaryti, kad labai sušiltų, suprakaituotų, sukaistų: Kam su kaldra užklojot? Sušùtinste vaiką! Grd.
8. padaryti, kad atsirastų iššutimų: Jei nepervystysi, sušùtinsi vaiką Rm.
9. NdŽ netinkamai laikant sugadinti, supūdyti: Nevirina knepšės (žioplės) uogų, sùšutins, i tiek Krš. Perniai sušùtino labai daug bulbių Krs.
10. Nv šnek. primušti, sudaužyti: Nei žodžio neištaręs, kai tik priėjo Pliauga į piemenis, tai ir sušutino juos botagu V.Krėv. Jis tik pasiėmė uzboną, užsimojęs kaip rėžė ir sušùtino galvą Slm.
ǁ intr. suduoti, sukirsti: Liūb gerai anam sušùtins, ka įsius Trk. Sušùtyk arkliui, kad greičiau bėgtų Vdžg.
11. NdŽ, Gršl, Vkš, Užv, Mšk, Vb šnek. daug ir godžiai suvalgyti ar išgerti: Ta teip pasivaržydami sušùtysiam po cielą dešimtį [kiaušinių] Žd. Nesušùtykit viso pyrago, pasilikit vakarui Kair.
12. šnek. greitai suvežti, sugabenti: Par vieną dieną viską sušùtino į daržinę Kv.
13. Vlkv šnek. veltui, be naudos išleisti, sukišti: Šitiek pinigų sušùtinau ir nieko neturiu Lp. Tau aš savo drobę sušùtinau Lp.
◊ batviniùs sušùtinti susikeikti: Ana tik sušùtino batviniùs Ob.
užšùtinti
1. tr. NdŽ, Kpč užpilti karštu vandeniu, užplikyti: Kitąsyk užšùtini [duoną], kad saldesnė būtų Kvr. Užšùtinu pelų kiaulėmi Drsk. Grikines kruopas užšùtydavo: vandeniu užpila, užšunta Dg. Pritarkavos bulbų, užšùtins [v]andeniu čia šiultu Pb. Ažšùtin liepinių žydėjų LzŽ. Užšùtydavo šustinių iš avižinių miltų Rm. [Linų sruogas] užšùtinam karštu vandeniu, tai tas vanduo gi žalias, tai tų žaliaukių duoda gert, ir pereina [geltligė] Dg. Šiandiej ažušùtinom rūbus Ds. Kap jau išima iš stovų, tai jau karštu vandeniu užšùtina šitą audeklą Kpč.
| refl. NdŽ.
2. tr. padaryti, kad šusdamas atmirktų, išsivalytų: Ažušùtinau diečką akmenim kopūstam Klt.
3. intr. ppr. impers. NdŽ, PnmA, Dkš, Vrn, Ds užkaitinti: Iš ryto užšùtino smarkiai, tai lis Gs. Kad užšùtino saulė, tai nėr kur dėtis, prakaitas bėga Ėr. Ažušùtino, debesuojas, matos – lietaus bus Dbk.
4. užduoti, užkirsti: Turi pančiagalį, kad užšùtina! Drsk. Užšùtintų kas tokiam šatonuo, gal nesprogtų Krš. Kad užšùtysiu par kinkas! Kp. Tik jam botagu užšutyk, negailėk LTR(Rm).
5. intr. šnek. nubarti: Boba kap jau užšùtino, tai greitai nuvažiavo parsivežt Ignaciaus Plm.
6. užvalgyti.
7. refl. šnek. įsigerti, įkaušti: Jis negirtas, bet gerokai užsišùtinęs Snt.