papýktauti

Apibrėžtis
pýktauti, -auja (-auna), -avo
1. intens. piktauti 1: Ji ir dabar ant manęs pýktauja Plv. Ko tu čia pýktauji?! Kt. Ko tu ant manę vis pýktauni, kad aš tau nieko bloga nedarau?! Ob. Nepaspėjo atvažiuot, jau ir pradėjo pýktaut Sdk. Senis klausėsi, lingavo galvą ir pyktavo LzP.
| Šuo tik pýktauna, pýktauna, kažin, ar nešoks ant svečio Ds. Kieme antys pradėjo šaukti ir pyktauti, kad joms sutrukdė šildytis rš.
2. intr. darytis pikta, norėti vemti: Jeigu jau, kiek išgėręs, tuoj pýktauna, – dėta tabokos [į naminę degtinę] Krsn.
išpýktauti
1. intr. Š kurį laiką išbūti supykusiam.
2. tr. Š išgauti pykčiu.
3. refl. prk. aprimti, išsigiedryti (apie orą): Gal išsipýktaus oras Rk.
papýktauti intr. kiek papykti: Šitie išėjo, bet pirma patriukšmavo, kiti ir papyktavo, bet nieko čia pakeist negalėjo Mš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): papyktauti,išpyktauti,pyktauti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to be angry
prancūzų kalba: furieux
vokiečių kalba: wütend
rusų kalba: рассердиться
lenkų kalba: gniewać się

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra