prekiáuti, -iáuja, -iãvo intr.
1. D.Pošk pardavinėti prekes, verstis prekyba: Kas apiplėšė Briansko pirklius, kuriems laisvai keliauti ir prekiauti jūsų žemėse buvo laiduota ordino žodžiu ir raštu? V.Krėv. O patsai prekiavo Karaliaučiuje kanapėmis, linais, sėmenimis Rp.
| prk.: Kapitalistai Lietuvoje prekiavo darbo žmonių interesais (sov.) sp.
| refl.: Katras tik su kuomi norint prekiavos, gerai užlopė batus policijai, kol nusipirko vietą pasiskleidimui savo tavoro Žem.
2. N lygtis perkant, derėtis.
| refl. N.
3. NdŽ ieškoti prekių.
4. turėti kainą, kainuoti: Ei, ką prekiavo aukso žiedelis? KlvD115.
įsiprekiáuti Š įsitraukti į prekybą.
išprekiáuti intr. Š
1. išparduoti prekes, baigti prekiauti.
2. kurį laiką prekiauti.
nusiprekiáuti BŽ455 prekiauti su nuostoliais, nusigyventi prekiaujant: In vakarą visai nusiprekiãvom Mrj.
paprekiáuti intr. kurį laiką prekiauti: Paprekiaukite už mane rš.
priprekiáuti tr. BŽ278 pelnyti prekiaujant.
suprekiáuti intr., tr.; N susiderėti.
užprekiáuti tr. pelnyti prekiaujant: Tik tiek, ve, užprekiavai? rš.