praũsti, -ia, -ė
1. tr., intr. Q607, H, R vandeniu valyti, mazgoti, plauti (veidą): Burną praũsti K. Kelkis, kelkis, mielas broli, praũsk baltai burnelę (d.) Smn. An marių krantelio gilus dunojėlis, tę mano mergelė baltai burną praũsė DrskD78. Saulė tekėjo į vainikėlį, burnelę prausiau su vandenėliu JV892. Kuom mudvi prausiv baltas burneles? JD479. Žalioj girelėj berželį lenkčiau, berželio rasele burnelę prausčiau RD45. Aš pas savo motinėlę prausiaũ žaliu vynu, o pas tave, bernužėli, gailiom ašarėlėm (d.) Drsk. Kaip mes nebūsim skaisčios raudonos, kad mus motinėlė vyneliu prausė, šilkeliu šluostė LTR(Mrc). Jonas, ar jau prausei? J.Jabl. Bepigu kiaulei: nei burna prausti, nei kojos auti, nei darbas dirbti J.Jabl. Tik kiaulė, burnos neprausus, eina prie lovio Kp. Burna neprausta, galva papurusi J. Ar čia tavo prausiamas vanduo? J.Jabl. Prausiamas muilas LL92. Išėmiau praũsiamą bliūdą medaus Srd. Kito praustu vandeniu nereik praustis J.Jabl. Praũskai burnelę vyneliu (d.) Ds.
| Jei katė burną prausia (letenėle trina snukutį), bus svečių LTR(Šil).
^ Balta, kaip pienu prausta KrvP(Brž).
| refl. tr., intr. H, R: Tame bliūde, kur tu kojas mazgojaisi, aš burną praũsiuosi! Plv. Prie klevelio šaltinaičio ėjau burną praustis LTsI178. Sėdėjom pri to šaltinelio, praũsėmos Grg. Ans leduotu [v]andeniu praũsas Eig. Prausiaus į rūtų raselę LTR(Šv). Labai nori būt gražus: kas dieną prausi̇́es ir kaklą mazgoji Klov. Atsikėlus rengsis rengsis, praũsis praũsis Mrj. Nu, praũskis praũskis greičiau, leisk i mums nusipraust! Rs. Ji prausias ir prausias kaip katė, svečių laukdama J.Jabl. Da mama nepraũsusys tebebuvo Lkv. Nei praũsęsi, nei šukavęsi Lp. Galgi vištos an tavę tupėjo, kad teip labai prausi̇́es?! Trgn. Ko tiek ilgai prausýs – varnos pagaus! Krš. Nesprausk per daug, gali varna nunešt Vlk. Varna per vaiką nuneša, jegu nesipraũsi (sakoma vaikams) Plv. Nesveika praũsties – dyla burna (iron. sakoma nemėgstančiam praustis) Žr.
| Kap katinas praũsias (letenėle trina snukutį), svečiai atvažiuos (priet.) Rš. Katė prausias prieš svečią LTR(Ds).
^ Gražūs visi noria būti, ale ne visi noria praustis LTR(Vdk).
ǁ prausimusi rodyti atvykimą: Katė svečią praũsia (katė prausiasi – turi ateiti svečias) Dkš. Katė praũsia svečių Gs.
2. tr. mazgoti (rankas, kojas, galvą, visą kūną), maudyti: Prausiu vaiką SD84. Rankeles prausiau, nuskandinau žiedelį TŽI231. Muilu prausiù blauzdas Ktv. Neturi darbo, tai kojas praũsk Švnč. Ėmiau praũst rankas išrūgom, man sugijo tie suskilimai Ob. Ir prausė iš to Maižiešius ir Aaron ir sūnai jo rankas savo ir kojas savo Ch2Moz40,31. Aš retai kada galvą prausiù Vlk. [V]andeniu iš burnos reikia praũst [apkerėtą] Dsn. Ar vaikas jau praustas? J.Jabl. Iš pirmą kartą prausiamo kūdikio elgesio būdavo sprendžiama apie jo ateitį rš.
^ Nešk nešk, ko stovi kaip prausiamas! – staiga subarė mane J.Balt. Kas nori kitus prausti, pats turi būti nupraustas PPr118. Ir praustas varnas nebus baltas PPr118. Tokia varna prausta, tokia neprausta Nj. Varną ar prausk, ar neprausk, vis juoda VP49. Kiaulę a prausk, a rėdyk – smirda, i gana LTR(Vdk). Maišu muštas, karštan vandenin praustas (apie išdykusį vaiką) LTR(Grv). Kelmą prausk neprausęs – vis tiek bus juodas LTR(Vb). Ranka ranką praũsia Trgn. Pirm neng tu kitus prausęs, nusitrink save patį KlvK25.
| refl. tr., intr. SD159: Kur praũsiamės (pirty), te statom linus Grv. Esu praũsusys to[je] pirtė[je] vieną metą Erž. Itai katile šilto yr, prausiẽs! Tvr. Vaikai rankas praũsias Pb. I valgai, nespraũsęs rankų Dglš. Ka garnys nesipraũsęs (murzinas), tai bus baisūs lytūs Alk.
ǁ prk. laistyti, šlapinti: Užėjo ilgadienės liūtys, merkė, prausė Vilnių visą savaitę J.Balt. Tegu juos prausia skaudus lietutis, tegul juos šildžia giedri saulelė (d.) Lš. Nuolat gailios ašarėlės veidą prausė S.Nėr.
3. tr. plauti, skalbti (skalbinius, indus): Ana (bulvė) praustà negali būti Pst. Marškinius praũsia Nmč. Trys nedėlios, kaip marškinius praũsėm Zt. Praũsti puodus Zt.
4. kritikuoti, barti, bausti: Dabar reiks praũst daktarkos, ko nepagelbėjo Slm. Tasai išmintingas senis nė nesiruošė jo prausti už tai rš. Sako, Jurgį Dustõs smagiai prausė (mušė) Ds.
^ Pirtis jaują prausia, o abidvi suodinos Vlkj.
5. tr., intr. godžiai valgyti: Kad praũsia kaip suaugęs vyras! Ds. Jis pliūšija, prausia visa, ką sugriebdamas Vr.
◊ ãšaromis (ãšarose) praũstis; bùrną praũsti ãšaromis labai verkti: Aš pas savo motinėlę vyneliu prausiausi, o pas tave, bernužėli, gailiom ašarėlėm (d.) Čb. Ašarėlėm burnas prausėm, burnas prausėm, rankovėlėm nusišluostėm, nusišluostėm TDrV55. Visą gyvenimą tik ãšarosa ana praũsias LKKXIII118(Grv).
prãkaitu praũstis labai prakaituoti: Graži diena prakaitu prausias KrvP(Nmn). Ilgos dienos prakaitu prausias KrvP(Lk).
apipraũsti, -ia, api̇̀prausė tr.
1. RtŽ, Š apmazgoti, apiplauti (veidą).
| refl.: Jeigu kas iš to šulinio vandeniu apsiprausė, tai tas labai gražus buvo BsMtII54. Da kad anas dažniau apspraustų̃, vis nebūt toks baisus Sdk. Apsiprausk, miela merga, būsi kaip ir vakar JD648.
2. apiplauti, nuplauti (rankas, kojas, visą kūną): Àpprausiau rankas Šlčn. Galima buvo vaikas apipraũst Žln. Mes jį àpprausėm Lz.
| prk.: Teikeisi mus apipraustie krauju savo nuog neteisybių mūsų Tat. Apiprauskime per tas dienas sielas savąsias DP25.
| refl.: Tu apsiprausi be vandenelio, apsišluostysi be abrūselio LTR(Tvr).
| prk.: Žolės ir javai kvepiančia rasa atgaivinti ir apsiprausę stovėjo Tat. Jaunas mėnukas apsipraũs, i neblys (prasidėjus jauno mėnulio fazei, užlis ir stos giedra) Vn. Par visą delčgalį svilino, ale jaunas ta gražiai apsi̇̀prausė Krž. Iki trijų vakarų mėnulis apsipraũsia (jei, stojus jaunam mėnuliui, lyja ilgiau negu tris dienas, tai lis visą jauną) Dkš.
3. Arm prk. apgauti: Api̇̀prausė jį vertelga suvisai Slk.
◊ ãšaromis apsipraũsti labai verkti: Apsiprausia našlaitėlė gailiom ašarėlėm (d.) Vlk.
prãkaitu apsiprãusti labai suprakaituoti: Pjauk, sūneli, tik prispausk, prakaitėliu apsiprausk (d.) Plv.
atpraũsti, -ia, àtprausė tr.
1. nuvalyti vandeniu, nuprausti (burną): Atpraũsk vaiką: murinas kaip velnuitis Rdn. Žviegė [vaikas], kol tik àtprausė Klk. Vel[nia]s nukirpo savo vaikuo plaukus, nagus ir àtprausė burną (ps.) Žd. Aš pareisiu iš darbo – ana būs atpraũsusi, kojas nuplovusi, pančekeles išplovusi Trk.
| refl. tr., intr. J: Pasikėlus atsipraũsti reik Pgg. Rytmečiais aš, tik kai atsi̇̀prausu, galiu eiti valgyti Šv. Neatsiprausęs už stalo nesėsk Lkv. Burną jau, rodos, atsi̇̀prausiau Lkv. Kad atsipraũsęs esi, reik po pirmu ne burną šluostyt, ale rankas Prk. Atsipraususys ryto metą turėjo tuo vandeniu kapą, tai yra kalną mirusiojo, sušlakstyti S.Dauk. Kaip atsipraũsi, būsi baltesnė Trš. Patys i atsi̇̀prausa, i susitvarko, pasku neblakstau Pj. Uždek, motuše, žvakelę, aš atsiprausiu burnelę LTR(Krtn). Ans atsiprausė tame pačiame vandenė[je] Kl. Bėk atsipraũsk, nebūk baisiai Jdr. Kaip atsi̇̀prausas, ir akės[e] šviesiau pasidaro Krš. Subato[je] atsi̇̀prausės dailiai Rmč.
| Pagėręs šilto šviežio pieno, jis (katinas) atsiprausia, tada atsitupia saulėje I.Simon.
| prk.: Ryto rasoj atsipraususi, užtekėdama skaisčiai prašvito pavasario saulutė I.Simon.
2. numazgoti, nuplauti: Šiltu šaltu atprausė, plonu baltu susiautė LTR(Akm). Rankos tos išplaktos, nei jos atpraũst možna Str.
| refl.: Neatsiprausia [įrašaluoti] nagai Lp.
3. Š plaunant pašalinti, numazgoti (nešvarumus): Argi suodžius atprausi̇̀? Lp.
| prk.: Idant mūsų griekus atpraustų BPI132.
| refl.: Ar šitas rašalas atsi̇̀prausia? Ūd.
4. prk. apšviesti: Su àtpraustu žmogu yr kitaip šnekėtis Žr.
| refl.: Pakeliui išdygsta svetainė, ir Pikčiurna, kaip atsiprausęs vyras, žinodamas, kas reikia, tuojau pasiūlo I.Simon.
5. prausimusi rodyti atvykimą: Katė atpraũsia svečią Sl.
◊ [su] ãšaromis atsipraũsti labai verkti: Įlenda kur į svirną atsipraũsti su ãšaroms Žlb. Atsiprausi sau burnelę graudžium ašarėlėm LTR(Žg).
[su] prãkaitu atsipraũsti labai suprakaituoti: Su prãkaitu atsi̇̀prausa Vž.
išpraũsti, -ia, i̇̀šprausė tr.
1. nuplauti, numazgoti (veidą): Baltraudoniai, gražūs, išprausti̇̀ iš mažens Skr.
| prk.: Tegu lietūs išpraus tau veidelį baltai S.Nėr.
| refl. Š: Vaikutis švariai išsiprausęs rš. Išsiprausė – dar šarka nuneš! Vel.
2. nuplauti (rankas, kojas, galvą, visą kūną), numaudyti, ištrinkti: Švari vaikas – i̇̀šprausiau visus galus Krš. Jau baltos, išpraustos rankos, gana Lp. Ta arbata išprausti galvą, jei plaukai slenka – neslinks LTR(Šil). A kojas išprausei̇̃, merga, a? Rod.
| Nelaidykis iš sniego: sugavęs išpraũsu kaip šunuką! Krš. Išprausė mokiniai savo draugą sniegu Š.
| refl.: Rytoj, sako, reikia pirtis kūrent, išsipraũst Imb. Išsi̇̀prausiau – išrūkęs gerai jau buvau Dv. Išsipraũskie dukart, i tau viskas praeis Grv.
3. išplauti, išskalbti: Palaidžiau karves ir koštuvį i̇̀šprausiau Lz. Burokus aplupia, išpraũsia ir bačkon sudeda Trak. Jo kelinės čystos ir i̇̀špraustos Lz. Reikia išpraũst gerai [žarnas] Nmč.
4. suvartoti prausiant, plaunant: Ar tu visą vandenį išprausi̇̀? Lp.
| refl.: Už penkis rublius išsi̇̀prausiau arielkos [nuo veido raupų] Lp.
5. prk. sulyti, permerkti: Lietus visus i̇̀šprausė Pc. Par patį lietų papuolom, kad i̇̀šprausė, kolei atvažiavom! Skdt. Išprausė šiltas lietutis tave E.Miež. Tegu išpraũsie tus viščiukus [lietus] – ko neina tūpti! Krš.
6. prk. pralavinti, išmiklinti: Bet gyventi čia nebloga – Kaunas gal išprausti žmogų K.Bink. Jei žvėriukas moka pinkles rodyti, tai ne žvėriukui ačiū, bet žmogui, kurs jį išprausė Blv.
| refl.: Matai, kad išsi̇̀prausė, kas do vyras dabar! Sdk.
7. prk. daryti, kad atkustų, nupenėti, nušerti: Šimienės i̇̀šprausta gerai [paršiukas] – rugius dav[ė], dav[ė], tai i̇̀šprausė Lp.
| refl.: Buvo visai apšepęs, o, žiūrėk, ir i̇̀šsiprausė Kb. Čia atėjo utėlių suėstas, dabar jau išsi̇̀prausė An.
8. prk. primušti, prilupti: Išpraũs da ir juos kada Užp.
9. R prk. mušant, pliekiant išvaryti.
10. godžiai išvalgyti, išsrėbti: Kaip sėdo, tai iš karto ir i̇̀šprausė visą bulbienės puodą Krs.
◊ gálvą išpraũsti kritikuoti: Nesuprantu, už ką man susirinkime išprausia galvą rš.
kélnes (ùžpakalį) išpraũsti primušti, įpliekti: Pasigavai žirniuos, tai išprausei, išprausei užpakalį, kad pusę metų neprisėstų! Ds. Ot gerai jam kelnes išprausė! Srv.
káilį išpraũsti prilupti: Nieko kito jau nebus, kaip reiks tai mergai gerai kailį išprausti KlK10,45(Sk).
nupraũsti, -ia, nùprausė tr.
1. K nuplauti (burną): Nuprausiu gymį, burną R12. Vaikui burną nuprausk J. Močiulė nuprausė baltai burnelę, sesiulė šukavo gludžiai galvelę NS22. Bet tujen kad pasnykauji, patepk galvą tavo ir nuprausk burną tavo Ch1Mt6,17.
| prk.: Lietūs ir ašaros veidą nupraus tau S.Nėr.
| refl. tr., intr. K: Prieš pusryčiaujant reikia bent nusiprausti J.Jabl. Pas upelę nùsprausė Kb. Baltai burną nusiprausus už stalelio sėdau JD39. Aš nusiprausčiau burnelę su žalių rūtų rasele JD1395. Juoda, nenusipraususi, kaip laumė J.
^ Nusiprausiau nei snigtu, nei lytu, nusišluosčiau nei verptu, nei austu (ašaros ir ranka) Pnd.
2. Dglš nuplauti, numazgoti (rankas, kojas, visą kūną), numaudyti: Nùprausėm upėn kojas Drsk. Nuprausiu kojas ir eisiu miegot Pls. Davė asilams pašero, o nuprausė kojas savo ChTeis19,21. Duok, aš tau pečius nuprausiu Pls. Nupraustą kūdikį bobutė suvystydavo ir tiktai tada parodydavo tėvams rš. Gulbė sparnelius padėdavusi, sūnų nuprausdavusi, papenėdavusi ir vėl išskrisdavusi J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Nupraũsk rankas ir pats nuspraũsk Dv. Nuspraũst rankos reikia Grv. Nenùsprausiu (negaliu nuplauti) rankų – smirda (kračius mėšlą) Mrc. Viedrą paimsiu, nusinešiu toliau ir nusiprausiù Smal.
ǁ prausiant pašalinti (nešvarumus): Vanduo nupraus ištepimą kokį kūno žmogaus BPI144.
| prk.: Septyni būdai, kuriais raupai nusidėjimų gal būt nuprausti SPI237.
ǁ prk. lyjant, drėkinant nuplauti, padaryti gaivų: Naktį būrelis lietaus perėjęs, žemė atvilgyta, žolelė nuprausta Žem. Žavinti buvo žemė, nuprausta gaivaus pavasario lietaus J.Avyž. Jau šaknys gelmėn įsirausę, o pumpurus rasos nuprausia V.Myk-Put.
ǁ prk. nuplauti, pašalinti (apie lietų): Mes laiminam dosnų pavasario lietų: jis želdina diegus ir dulkes nuprausia V.Myk-Put.
3. prausiant, plaunant suvartoti: Nū̃praustas muilo galas, o prašo kaip už nepraimtą Šts.
4. prk. apgauti: Anas visus nupraũsia, kas tik su juo susideda Sdk. Nuprausė jį čigonas su arkliais Up.
5. refl. prk. su neiginiu negalėti nė lygintis: Sūnus nei nenusprausęs prieš tėvą Mrs. Sakau: nenusprausėt prieš mus Srj.
◊ bùrną nupraũsti ãšaromis pravirkdyti: [Pamotė] nuprausė man burnelę gailiom ašarėlėm DvD75.
bùrną nusipraũsti ãšaromis labai apsiverkti: Nusiprausi burnužėlę graudžioms ašarėlėms JV470.

×papanusipraũsti, -ia, papanusi̇̀prausė (hibr.) nusiprausti: Pasema po kupkelę ir papanùsprausia vitvisos Dv.
papraũsti, -ia, pàprausė
1. refl. tr., intr. nusiplauti, nusimazgoti (burną): Pasiprauski burnužėlę, sušukuok galvelę, būsi graži ir raudona kaip pas motinėlę (d.) Gdr. Paskėlus, martele, paspraũskie burnelę (d.) Ad. Pasipraũskie – kad bus balti ūsai, tai eisiu až tavęs Tvr. Pasi̇̀prausė tuo rasa ir iškart praregėjo Grv. Nereiks šalto [v]andenelio paspraũstie, tu apsprausi gailiom ašarelėm (d.) Ck.
2. tr. nuplauti, numazgoti (rankas, kojas, visą kūną), numaudyti: Papraũsk švariai rankutes, tada valgysi Plm. Aš jos (kojos) apsiaut, sulenkt, nė papraũst negaliu Grv. Anas išvažiav[o] in miestą, o parabku[i] (bernui) pasakė vaikus papraũstie; tas pasakė: gerai, paprausiù (ps.) Lz.
| refl. tr., intr.: Eisiu rankas paspraũst Tvr. Mano rankos juodos, reikia pasipraũstie Aps. Abu eisim pirtin paspraũst Ad. Možna paspraũst – ne dvaro pirtis Aps. Kap šiulta, nuejai upėn, pasprausi̇̀ Nmč. Išsitepus kai biesas, reikia paspraũst Mlt. Vaikai, paspraustè! Švnč.
ǁ prk. palaistyti, padrėkinti: Šiandie lyg į lietų panašu, gal debesiai papraũs žemę Kš.
3. tr. mazgojant patrinti, pašveisti: Du kartu pàprausei autą (skudurą) ir svaidai (mesk), kap kromnasai (pirktinis) Lz.

×papasipraũsti, -ia, papasi̇̀prausė (hibr.) nusiprausti: Inneša anos pačios vandenį ir vitvisos papaspraũsia Dv.
pérprausti tr. iš naujo, dar kartą nuprausti: Pérprausė tą mergą diedulis Lz. Kad ir prausiau ir parprausiau rytą vakarėlį, tik nebuvau tokia graži, kaip pas motynėlę JV779.
| refl.: Kad ir prausiu, parsiprausiu, tik tokia nebūsiu JD440. Jau nor prausiuos, persiprausiu, jau nebūsiu tokia (d.) Nč.
prapraũsti, -ia, pràprausė tr.
1. pramazgoti, praplauti: Praprausk akis, tai ir išgis Rod.
2. prk. pralavinti: Ten jį, žiūrėk, prapraũs J.Jabl. Prapraustas vaikas, t. y. truputį pramokytas J.
| refl.: Matai, tik truputį pabuvai mieste, ir tai jau prasi̇̀prausei Ds.
pripraũsti, -ia, pri̇̀prausė
1. refl. nusiprausti (veidą): Bernužėlis žirgą girdė, mergaitėlė burną prausė. – Prisiprausus pastovėkie ir su manim pakalbėkie TDrIV46(Prng).
2. intr. šnek. privalgyti: Nu, aš jau pri̇̀prausiau! Krs.
supraũsti, -ia, sùprausė tr.
1. mazgojant suvartoti: Aš suprausiau šešis svarus baltojo muilelio LTR(Erž).
| refl.: Šitas muilas labai greit susipraũsia Ds.
2. šnek. suvalgyti: Kaipmat ir sùprausė tą mėselę Krs. Sùprausė kaip artojas Ds.
užpraũsti, -ia, ùžprausė
1. tr. užauginti: Aš jos visus vaikus ùžprausiau Skr.
2. refl. mazgojantis užtrukti: Neužsipraũskit ilgai – da ir mum reikės eit Ds.