1 pliẽksti, pliẽskia, pliẽskė
1. intr. smarkiai degti, liepsnoti: Liepsna, ugnis pliẽskia į visas puses, kad daug malkų uždeda J. Žiūrėk, kad ugnis taip nepliẽkstų, dar gali suodžiai kamine užsidegti Šmk. A matot gaisrą: kaip pliẽska, teip pliẽska – negal užgesinti Lpl. Vanduo verda, kunkuliuoja, krosnis plieskia, žėruoja, o jau karštis toks, kad gali vietoje sudegti K.Bor. Šiaudai tik pliẽskia Dkš.
2. tr. JI306 daryti, kad degtų, deginti, žiebti: Pliẽskė užplieskė ugnį, visus sausus pagalius sukišo Skr.
3. intr. BM193, Pc smarkiai šviesti, spiginti: Saulės spinduliai plieskė jai tiesiog į veidą J.Balč. Saulė stačiai į akis pliẽskia Grž. Saulė pliẽskia tiesiai į langą Jnšk. Šviesa plieskė kaip iš rago LTR(Grk). Man ta lempa taip plieskia į akis Rm. Salėj plieskia liustros J.Paukš. Visas ežeras žėrėjo, plieskė, raibuliavo rš. Langai akinamai plieskė rš. Į akis plieskė jūros blizgesys rš.
| prk.: Akys nebuvo blausios, bet įžūliai plieskė į aplinką J.Dov.
ǁ smarkiai švysčioti, blykčioti: Taip pliẽskė žaibai, ka neišpasakytai Šln. Griovė, žaibai plieskė, o lytus toks smarkus buvo BM193.
ǁ prk. žydėti ryškia, skaisčia spalva: Visas daržas aguonom pliẽskia Alk. Petūnijos plieskia per visą vasarą Plk.
4. tr. smarkiai apšviesti: Saulė veidą pliẽskė, akis pliẽskė Jnšk. Saulė pliẽskė langus Jnšk.
ǁ deginti, džiovinti smarkiai šviečiant: Pliẽskia avižas saulė, t. y. nudegina J.
5. intr. prk. kaisti iš gėdos, pykčio, jaudinimosi, smarkiai rausti: Zigmas tiesiog plieskė iš raudonumo rš.
| refl.: Sušnaro kalbos aplink stalus, ėmė pliekstis svečių skruostai, sužibėjo akys J.Balt. Jankūno veidas staiga ėmė pliekstis raudoniu rš. Raudienės smilkiniai tvinksta, veidas kaista, plieskiasi pykčiu rš. Saliamutė plieskėsi lyg žarija J.Balt.
6. intr. eiti ryškiai apsirengus: Žiūrėk, kokia graži šiandien Genutė pliẽskia Snt. Kas tę pliẽskia per laukus? Plk.
1 atpliẽksti, atpliẽskia, àtplieskė intr., tr. Paį atspindėti: Dažytos dalys atplieskia saulės spindulius rš.
| refl.: Žiūrėk tu man, iš kur toli atsipliẽskia Paį.
1 įpliẽksti, įpliẽskia, į̇̃plieskė
1. refl. įsidegti, įsiliepsnoti: Ugnis įsiplieskė Kls.
| prk.: Nusigandęs įsiplieskiančio ginčo, jis dar labiau susigūžė rš.
2. intr. pašviesti į vidų: Pro langelį įplieskė saulė rš.
1 išpliẽksti, išpliẽskia, i̇̀šplieskė tr. Plv padaryti, kad smarkiai šviestų: Neišplieksk tep lempą Vrb.
1 nupliẽksti, nupliẽskia, nùplieskė
1. intr. Skr smarkiai liepsnojant nudegti: Žaibui kirtus, stogas bematant nupliẽskia Žvr.
2. intr. smarkiai sušvytėti: Žaibas kad nùplieskė, nùplieskė, kad net viso[je] gryčio[je] pasidarė šviesu Paį. Nùplieskė tik par medį žaibas, ir medis kaip nugenėtas Paį.
3. tr. nušviesti: Padangę vėl nuplieskė raketa rš. Žiemos saulė nuplieskė snieguotą aikštę J.Gruš. Saulės nuplieksti medžiai degė aštriu raudonumu rš. Ežeras vingiavo tarp pamėlusių girių, didelės ankstybo rudens liepsnos nupliekstas A.Vencl.
| prk.: Veidą nuplieskia šypsena rš.
ǁ nudeginti, išdžiovinti smarkiai šviečiant: Nùplieskė saulė vasarojį, t. y. nudegino J.
4. tr. prk. padaryti, kad nukaistų, paraustų: Tik plykst veidą nùplieskė raudonis – paraudonavo kaip žarija Plk. Raudonumas nuplieskė jaunos moters skruostus rš.
| refl.: Sumišęs berniukas nusiplieskia skaisčiu raudoniu rš.
5. intr. nueiti gražiai, ryškiai apsirengus: Mergos tik nùplieskė pro šalį Alk.
1 papliẽksti, papliẽskia, pàplieskė
1. intr. smarkiai pašviesti: Stipri šviesa taip paplieskė į akis, kad net apakau rš.
2. tr. padeginti, padžiovinti: Avižos papliekstos nuo saulės J.
1 pérplieksti
1. intr. Bgt perdegti (greitai): Liepsna párplieskė Als. Pérplieskė ir užgeso Ilg. Epušinės malkos kaipmat párplieskia Srv. Šatrai labai greitai párplieskia Grk.
| prk.: Mano krūtinėje – visas kapinynas perplieskusių svajonių, sumanymų, užsimojimų ir žygių! rš.
2. tr. greitai perkurti: Da sykį priseina párpliekst pečių i niekniekius išbaigt kept Sdb.
1 pripliẽksti, pripliẽskia, pri̇̀plieskė tr. nudeginti, išdžiovinti smarkiai šviečiant, plieskiant: Saulė netruks priplieksti javus, kad taip ilgai plieks J.
1 supliẽksti, supliẽskia, sùplieskė intr. smarkiai švystelėti: Balta šviesa suplieskė į akis rš.
1 užpliẽksti, užpliẽskia, ùžplieskė
1. intr. smarkiai užsidegti, suliepsnoti: Kluonas, dengtas šiaudais, užplieskė lyg sakuota balana ir degė lyjant V.Kudir. Balana ùžplieskia Lp.
| refl. Nv: Kai ažsi̇̀plieskė šiaudai, net persgandau Užp. Tos malkos sausos, padėjai – užsi̇̀plieskė Bsg. Papūsk ugnį, tegul užsipliẽskia Krs. Kap beregi užsi̇̀plieskė ir stogas, ir sienos Pns.
2. tr. smarkiai uždegti: Kam tą ùžplieskei [lempą]? Rm. Kam tu tą ugnį teip ùžplieskei su sykiu?! Skr.
3. intr. Paį imti smarkiai šviesti: Kad saulė kiek užpliẽkstų, jie (pasodinti medeliai) tuoj išdžiūtų Bsg. Jau tiesiog krūvomis užplieskia žiburiai rš.
| refl.: Užsiplieskė akinanti šviesa rš.
4. intr. prk. užkaisti, parausti: Simano akys karščiu užplieskė rš.
| refl.: Pasakė jisai tokius negražius žodžius, kad tuojautės visos mergos iš gėdos užsi̇̀plieskė Brt. Mergaitė ir užsiplieskė raudonumu: ajau, mama! J.Paukš. Aldonos veidas užsiplieskė lyg ugnis J.Avyž.
5. refl. prk. staigiai supykti: Kap tik pasakiau jam, tai tep ir užsiplieskė Sn. Ta vėl ka užsi̇̀plieskė, ka pradėjo tratėt užpykus! Jnš. Ko užsiplieskei kaip balana?! Šk.
6. refl. prk. labai užsinorėti, panūsti: Jaunoji moteris klausydavos nuo kaimo atsklindančių akordeono garsų, skambių dainų ir pati užsidegdavo, užsiplieksdavo eiti ten rš.