pjáustyti, -o, -ė iter. pjauti.
1. R, K peiliu ar kuo kitu aštriu raižant dalyti į dalis, smulkinti: Pjaustyk mėsą, graižyk burokus J. Kiaulėm žoles pjáusto Dkš. Kaip gera duoną riekėm pjaustyt pietų metu šeimos būry! E.Miež. Kurgi tas mano peilis, tabokos pjáustomas? Mžš. Peilis dailiai skūras pjausto Sz. Aš, matai, nepjáusčiau nagų JnšM. Dantys kaip jei medžių pjáustomojo pjūklo Pln. Kūnus … davė kapot, degint, pjaustyt, rėžyt, kankint DP5. Pjáustyta putra – makaronynė Lk.
^ Neduoda, nor tu jam nagus pjáustyk Lp. Tu jį pjáustyk – jis nepasakys Al. Peilis pjausto, o kraujo nė lašo (duonos raikymas) Pnd.
ǁ prk. judant per ką rėžti, kirsti paviršių, plotą: Žaibai pjausto dangų, perkūnas be atvangos trankosi rš. Laivai lėtai pjaustė vandenį sp.
ǁ žeisti kuo aštriu: Aštrūs švendrų ir kitokių žolių lapai pjaustė kojų blauzdas rš. Jis arklių be reikalo nenervina, atvarslais žandų be reikalo nepjausto Vaižg.
2. drožinėti, rantyti: Kam tą žilvitį pjáustai? Mžš. Vardą ant medžio žievės pjáustyti NdŽ.
3. refl. peiliu badytis: Paskutinis žmogus, kuris drįsta peiliu pjáustytis Dkš.
4. dažnai vieną po kito pjauti mėsai, skersti: Nepjáustysiu dar kol kas [gaidžių] Str. Rudenį pjáusto aveles Dv.
5. pjaudinėti, šienauti: Vasarojų po truputį pjáustom Trs.
6. daryti operaciją.
| refl.: Pjáustytis daugiau n'įšnekys Jrb.
◊ ši̇̀rdį pjáustyti skaudinti, jaudinti: Tavo širdis nežiūr, kad kalba tokia mano širdį pjausto V.Kudir.
apipjáustyti iter. apipjauti.
1. SD223, R64, K, Dv aplink kiek nupjaustyti: Mėsas nuo kaulo apipjáustyk J. Duok alupką (pieštuką) appjáustyt (nudrožti) Mrp.
| refl. tr.: Šitą obuolį gali valgyt, tik apsipjáustyk truputį Rm.
2. suraižyti: Vaikai stalą appjáustę K.
ǁ kiek sužeisti peiliu: Kuliganai aną apipjáustė, o tėvą papjovė Krš.
3. Q82, BPII5, M.Valanč atlikti naujagimiui tam tikrą operaciją pagal žydų religijos ritualą: Vaikelį žydai aštuntoj dienoj appjáustydavo K. Bei ašmą dieną turi mėsą jo plėvelės (paraštėje pirmodės) appjaustyti BB3Moz12,3.
| refl. Ch1Moz17(turinys): Būtų davęs appjáustytis, apkrikštyt ir gundyt girioj DP185.
4. užpuolus kandžiojant nužudyti, sudraskyti (apie plėšrius žvėris): Vilkai apipjáusto kumeliukus Trs.
◊ neapipjáustytomis lū́pomis (neapipjáustytų lū́pų) (kas) neiškalbingas: Štai manęs neklauso Izraelio sūnūs ir kaipgi klausys paraonas, ypač kad aš esu neapipjaustytomis lūpomis Skv2Moz6,12. Prieg tam esmi lūpų neappjaustytų BB2Moz6,12.
atpjáustyti K iter. atpjauti:
1. Išeita daug lašinių ir atpjáustant Šts.
2. Tas galvas [žuvims] reik atpjáustyti, anos nėkam nedera Trkn. Liepė liežuvius atpjaustyti brš. Vienam kojas atpjáustė, kitą nušavo Ad.
3. refl. atšipti, atbukti: Mun šakočka vis atsipjáusto, musėk, yr akmuo ant dugno Užv.
įpjáustyti iter. įpjauti.
1. BB2Moz28,21, R338, K įraižyti, įdrožinėti, paženklinti: Į lašinių bryzą įpjáustyk porcijas, t. y. užznočyk J. Lazda arba rykštė įpjaustyta SD85.
| refl. K.
2. pjaustant įdėti: Įpjáustyk truputį svogūno puodan Š.
išpjáustyti iter. išpjauti.
1. BB2Moz39,3 pjaustant pašalinti visą ar dalį ko: Ėmė, liežuvius visus iš galvų išpjaustė, sudėjo sau in krepšiuką BsPIV155. Užkulus jai išpjaustė, ir pasveiko J.Jabl(Šlv). Tu paėmus sūrį (sugedusias vietas) išpjáustyk Rm.
| Kai ji nuvažiavo, jau vyrą rado ligoninėj išpjáustytą (po skrodimo) Skr.
| refl. tr., intr.: Išsipjáustė sagas iš švarko, o kitų neįsisiuvo Š. Kad neišsipjáustos kiaulpienės, jau baisiai auga Dov.
2. SD329, K išraižyti, išdrožinėti, išrantyti: Gražiai man piemuo išpjáustė lazdelę Š. Ar atminsi bernužėlį, kurs grėblelį tau išpjáustė? B.Sruog. Išpjáustytas visokiom paukštelėm lankas [kinkyti] Švd. Palmų šakelės išpjaustytos R274.
3. refl. pjaustant susivartoti: Par mėnesį laiko išsipjáustė paltis lašinių Jrb.
4. iššienauti: Gavo grovį išpjáustyti ir nūlėkė Pp.
| refl. tr.: Kur pakraščius kokius, kur pašalius duoda išsipjáustyti Užv.
5. refl. pjaustant sudilti, atbukti: Ant išsipjáusčiusio peilio ašmenų galima atsisėsti ir Varšuvon nuvažiuoti (juok.) Nč.
nupjáustyti
1. iter. nupjauti 1: Su peiliu nupjáustyk kotus kopūstų J. Teip pargalėjęs nupjaustė visus devynis liežuvius ir sudėjo į savo tarbą BsPII163. Valgė ir šmotelius nupjaustydamys mėčiojo po stalo S.Dauk. Duok tokiam dalgį – visus kurmrausius nupjáustys Tt. Žiedelius numaustysav ir kaseles nupjaustysav KlpD108.
2. refl. visam išsipjaustyti, išsigraviruoti: Šokinėjo seni fakirai, išsitepę okra ir nusipjaustę kryželiais J.Balč.
panupjáustyti iter. panupjauti 1: Visi sodai paiššalo, kelmus panupjáustėm, o atožalos atžėlė Dv.
papanupjáustyti iter. papanupjauti; pjūklu pjaunant nuleisti nuo kelmo: Papanupjáustė visas kvajeles Dv.
papjáustyti iter. papjauti.
1. J su kuo aštriu kiek pasmulkinti: Jam lašinių papjáustė, kiaušinių paleido Kp. Lašinių papjáustyta, ir kepa Nmč. Bulbas papjáusto drabnai ir verda, [v]andeniu užpylę Pb.
| refl. tr.: Pirmiausia mes pasipjaustėm gero kumpio, pasikepėm jo su kiaušiniais J.Balt. Pasipjáustė to pyrago i valgo Jrb.
2. vieną po kito tiek įpjauti, kad galima būtų nulaužti, nuversti (apie medžius): Medžius, augusius ant kelių, papjaustė S.Dauk.
3. kiek pašienauti: Biškį papjáustytos pievos Rdn.
4. vieną po kito paskersti, išpjauti: Aveles papjáustom ir vežam Vilniun Aps. Tada broliai papjaustė savo karves, veža turgun, parduos jau LTR(Prng).
5. užpuolus vieną po kito kandžiojant sudraskyti (apie plėšriuosius gyvūnus): Vilkas papjáustė visus veršius Ml. Ir to brolio visas aveles papjáustė [vilkas] Tvr. Tos žvėries daug žmonių papjáustyta Ad.
6. vieną po kito perpjauti: Jam atrodė, tarytum jo raumenys būtų papjaustyti rš. Paukščiams liežuvio gyslos papjaustomos BsPI119.
| refl. tr.: Jis savo abidviejų rankų gyvasties gyslas pasipjaustė LC1887,19.
7. supjaustyti dalimis: Anas nuejo liečyt, mergą ėm[ė] papjáustė peiliu, papjáustė – sukraut nesukrauna Lz. Trupinu, smulkiai papjaustau, sulaužau SD46. Ing dalias papjaustau SD321. Kur didelė bulba, reikia papjáustyt Ad.
8. kurį laiką pjaustyti, skrosti: Tenka [gydytojams] papjáustyti ir lavonus Grz.
pérpjaustyti; SD1159 iter. perpjauti 1: Žvakes jis perpjaustė per pusę, norėdamas turėti daugiau šviesos rš.
prapjáustyti
1. K iter. prapjauti 2.
2. tr. truputį, nedidelį kiekį supjaustyti: Maž agurko prapjáustyt? Km.
| refl. tr.: Vakar vakare multoninės (naminio tabako) prasipjausčiau J.Balt.
pripjáustyti iter. pripjauti.
1. K peiliu priraižyti, prismulkinti: Iškepė žvirblelį, iščirškino, pripjaustė torielius JV736. Sūrio pripjáustys Klk.
| refl. tr.: Kas čia tų meisų prisipjáustė i nesuėdė? Krš.
2. užpuolus kandžiojant prigalabyti: Krūvas pelių pripjáustė [katinas] Švnč.
supjáustyti iter. supjauti.
1. R115, K, Ms peiliu ar pjūklu padalyti į dalis, susmulkinti: Pastatė ant žemės pintinę su supjaustytomis eglių šakelėmis I.Simon. Supjaustyk kokį buroką barščiam Paį. Šinkos supjáusčiau JnšM. Mėsą, ridikus supjáustyk griežineliais, plokštekėmis ir sudėk ant torielio J. Sienojį supjáustė OG344.
| Arimą rudenį reikia supjaustyti lėkštinėmis akėčiomis J.Krišč.
^ Da, kol galėjo, bėgo, o paskui jau stojo, nors pavijęs kad ir supjaustyk, jau toliau bėgt negali BsPIV257.
| refl. tr.: Kad dantų neskaudėtų, reikia, susipjausčius džiovintų drignių lapų ir susukus kaip tabaką į papirosą, rūkyti LTR(Šil).
2. R371, OG92, Švnč subadyti, sužeisti (peiliu): Susipešė, ir supjáustė su peiliais Onš.
| refl. tr., intr.: Berniokai peiliais susipjáusto Dglš. Tyčia susipjaustei ranką, tingine tu! J.Balt.
3. padaryti operaciją: Ta mergučė gimė, i jis buvo supjáustytas (operuotas) Jrb. Kojelė supjáustyta Ad.
užpjáustyti iter. užpjauti; pjaustant užberti: Užpjáustysu cibulių, krapų – skani būs šutynelė Krš.