panagùtė sf. (2), pãnagutė (1) žr. panagė 1: Man mažojo piršto pãnagutę skauda Grv. Adatas panagutė́san kimšo Grv.
◊ iš panagùčių kruopščiai, smulkiai ką daryti: Iš panagùčių iškrato, t. y. ne apgrabais J. Išpasakojo iš pãnagučių Grg. Iš pãnagučių išklausinėjo Užv. Viską iš panagučių išteiravo Krkl. Jis pradėjo jos klausinėti, ir toji jam viską iš panagučių išpasakojo VoK135. Šiandien mokinti vyrai atieško supelėjusius ir sukandėjusius popierius, krato juos iš panagučių A1884,74. Kvočia žodžius, kamantinėja iš panagùčių nuo visa JR6. Iš panagùčių žinau viską J.
iš [pat] panagùčių smarkiai (išsibarti, išsirieti): Išsibarau, išsiėmiau iš pat kojų apačių, iš pat panagùčių Šts.
ligi panagùtės (panagùčių) nuosekliai, smulkmeniškai ką daryti: Matydamys gan jau esant įstatymų, nenorėjo jų bedauginti, tikt veizėjo, kad senieji lig panagutės būtum užlaikomys M.Valanč. Iki mažiausių panagučių apleistasis dvarelis tapė iškratytas prš.
nė panagùtės ničnieko: Visą vyskupo turtą išgrobstė ir paglemžė, o kanaunykams nieko nė panagutės neteko M.Valanč.
panagùtės patekė́jo ėmė skaudėti pirštų galus (nuo šalčio): Man teip rankos sušalo, kad ir pãnagutės patekė́jo Kin. Veizėk, mano panagùtės patekė́jo MitI67.