miegóti, miẽga (miẽgma, miẽgsma Rod, miẽgsta Nm, miẽgna Dv, miẽgsi Pun, miẽgta, miẽgti, miẽnga, miẽngsna), -ójo intr. (tr.) K, J; R būti miego būsenoje: Daug nevalgyk – bus lengviau miegót Dkš. Ak, kad būt ilgiaus žiema pas mus pasilikus, ir kad vis miegót mums būtų sviete paskirta! K.Donel. Ana per naktis stenės, mun miegóti negalės (d.) Slnt. Girdžiu, nemiegmi SD37. Nemiegstąs SD187. Kad tik sėsiuos, tai ir miegsmù Pls. Nu, miegmè (miegokime, mikime), bo pusiaunaktis arti Grv. Vištaliai į staldį sueina ir miẽgta Lkv. Anie miegós kožną dieną i nėko nedirbs Mžk. Aš miegmù, tu miegmi̇̀, anas miẽgma Lz. Visą naktį gerai miẽgmam Lz. Vištos miẽgti, žąsys miẽgti, tik viena boba nemiẽgti Dv. Jų duktė kaip panelė miẽga ligi pietų Jnš. Galvą dėjo (vos atsigulė) – ir miega Ds. Man žygiai, man pusrytis, o jūs miegoti kaip kiaulės! J.Jabl. Mano dukružėlė saldų miegą miega JV149. Ei miega miega saldaus miegelio! LB34. Aš miegelio nemiegojau, ant žirgelio prarymojau (d.) Krč. Miegelį miegosiu ligi aušrelės LTR(Dkk). Tu miegsmi̇̀ kai paršas Pls. Kelkis, marti, ilgai miegti̇̀ Vrn. Vaikai, ar jūs miegtit? Ndz. Aš miegmi, o širdis mano jaučia DP79. Gardžiai miegojau LB164. Eik jau miẽg (miegok) Švnč. Tu miegmi̇̀ daugest, aš miegmù mažest Zt. Tėvukas miẽgti iki dvyliktai valandai Klvr. Broliai, broliai, kurie miegtat, gana bemiegoti! A1884,257. Miẽgtam sau ramiai, tik atsibundu – trioba pilna dūmų Rs. Miegok sveikas! ST529. Tu vis nemiegti̇̀ Krok. Ko miegste (miegate)? Ir tarė Petrui: Simone, miegsi? DP149. Miegtù (miegu) Kv. Temiegt KlG46. Mano mergytė klėtyj skaniai miegsti N42. Žiūri, ne tu vienas tebenemiegi Vaižg. Vaikas nemiẽnga Šlčn. Mes dar nemiẽgtim Lp. Aš miegčiù, ir jūs miẽgtite Lp. Aš kelias naktis nemiegójęs praleisti galiu KBI33. Nusisuko ant sienos, būsiąs bemiegtąs Žem. Žmogus miegąsis patogesnis yra numirėliui, neg gyvam DP580. Budin žmogų miegstantį (d.) Nm. Oi, jūs naktys nemiegotos, rūpestėliais išvagotos! rš. Kai miegi̇̀, tai an svieto negyveni Smn. Ir atsigulė toje vietoje miegotų BB1Moz28,11. Kaip buvo miegót (kaip gerai miegojai)? Ėr. Man bemiẽgtant, tas visas alasas ir atsitiko Slnt. Jį pavogė mums bemiegant BPI402. Teip kietai miegóta – kad būt kas per galvą daužęs, būč negirdėjęs Skdt. Pasiūti dveji miegami̇̀ marškiniai Rm. Miegamoji kamara MŽ413. Čia mūsų miegamas kambarys J.Jabl. Rytą atsikeliant galva vis kaip nemiegota Šl. Miega kaip suvystytas (labai ramiai) Dl. Laikas ateit miẽgtamas Slnt. Budriai miẽga, kaip kiškis Ds. Miega kaip išdvėsęs (labai kietai) LTR(Kp). Miegta kaip vilnose (šiltai) VP30. Per visą naktį šoko, o dabar vyras miẽga kaip užmuštas (kietai) Jnš.
| Nesusprogusieji medžių pažastiniai pumpurai pasilieka ant šakelės, virsta vadinamaisiais miegančiais pumpurais J.Dag.
^ Miegodamas žemės neišarsi LTR(Vdk). Dirba kaip miegódamas (pamažu) Jnš. Nors ilsėjausi, bet, kaip sakoma, viena akis miegojo, kita – žiūrėjo rš. Miegančiam ir kišenės tuščios LTR(Šš). Vis miegančio žmogaus blusa po šonu Tvr. Kas miega, tas neklysta Plv. Miegantį pabudini, tinginį pasiunti – tik ne tuščia vieta B. Duktė, nesuklojusi kraičio, nemiegta pakaičio VP13. Daugiau dirbsi, saldžiau miegosi KrvP(Vnd). Jei nori daug žinoti, reik mažai miegoti Erž. Dvylika brolyčių vienoj lovoj miegti (tekinio stipinai) Jrg. Koksai gyvolys neužsimerkęs miegta? (zuikis) Sim.
miegótinai adv.: Eimi dabar ir atsigulu miegotinai brš.
| refl. Jnšk: Iš vakaro nesimiẽga Ėr. Nesimiegojo, matyt, ir Joniui, nes nuolatos girdėjosi, kaip vartėsi ant savo lentų LzP.
ǁ prk. būti visiškai ramiam, nejudriam: Ant laukai šalti, kurių mes nugarą minkštą vasarą rėžėm ir grūdelius bėginėdami barstėm, dar su ledais ir su pusnynais miẽgt užsikloję K.Donel. Tik milžinkapiai prie kelio miegti dienas ir naktis L.Gir. Buvo dar labai anksti, ir visas miestelis tebemiegojo A.Vien. Saulelė tebemiegojo, giliai įsismerkusi baltojoj žaroje Žem. Miega aplinkui naktis Mair.
| Tegu jis (sustojęs laikrodis) sau miẽgta Šln.
ǁ prk. gulėti, ilsėtis (apie mirusį): Kur šiandieną jinai? Miega jos milžinai Mair. Draugai kai ąžuolai, o tie visi miẽga (žuvę) Pgg. Miẽgta abudu po žemės Prk.
ǁ prk. būti neveikliam, pasyviam: Žmogaus genijus nemiega V.Kudir. Vel[nia]s nemiegta S.Dauk. Ačiū Dievui, ačiavojau, bet ir pats aš nemiegojau KrvP(Lš).
◊ miegamóji artèrija; V.Laš anat. miego arterija.
septyni̇̀ bróliai miẽgančiai Ėr;
septynių̃ brólių miẽgančių dienà liepos dešimtoji, dažniausiai lietingo vasaros meto pradžia: Jei septynių̃ brólių miẽgtančių di̇́eną lyna, tai lys par septynias nedėlias Plt.
apsimiegóti
1. būti mieguistam, apsnūdusiam: Grėtė, vis dar apsimiegojusi, negali suprasti nei tų naujųjų garsų, nei to savo keisto jausmo prasmės I.Simon. Gendrolius, galvą mažumą pakeldamas, atdaro apsimiegojusias akis LC1879,40.
ǁ prk. būti neveikliam: Dyvyjas, kad … urėdininkai tokie apsimiegoję yr TP1881,14.
2. per miegus patirti, susapnuoti: Apsimiegójau, tartum kad zvanyjai, o nezvanyjai J.
atmiegóti
1. refl. iki valios, pakankamai primiegoti: Miega, miega, ir negali atsimiegót Ds. Atsimiegoję kiek tinkami, vėl duoda garo valgyti Vr. Prakaitavo naktimis dėl nemigos, dieną po gerų pietų atsimiegojęs lig soties rš.
2. intr., tr. už kitą pamiegoti; nemiegotą laiką pamiegoti: Tu už mañ neatmiegosi Sb. Atmiegójau ir už vakar dieną Lp. Motyna tegu liepia jam atmiegoti trūkstamą laiką per pokaitį Pč. Prisikimšę pilvus kaip būgnus, visi eina nakties miego atmiegotų Vaižg. Tuomet aš atmiegosiu, kai panelę gausiu NS1062.
| refl.: Kartais ji atsimiẽga už visas dienas Mrj. Už tą naktį nebeatsimiegósi Ėr.
įmiegóti intr.
1. mėgti, galėti daug miegoti: Ir įmiegi̇̀ gi tu, nieko sau! Š.
^ Ką inmiegi, tai nedavalgai LTR(Jz).
2. Sut, Š įmigti: Da n'įmiegójau į pusę naktelės, ir apdygo giružė JD798.
| refl.: Ko snaudi? Gal neinsimiegsmi̇̀, kad nori miego? Rod. Raganos pradėjo šaukti: „Elenėlė, sako, Elenėlė, kelkis valgyt, teip smarkiai įsimiegojai!“ BsMtII157.
išmiegóti
1. intr. (tr.) R, K, J pakankamai pamiegoti: Kelk, seserele, muno viešnele, ar dar tu n'išmiegojai?! StnD20. Rytoj šveñta, išmiegosim, kur ketinom, čia nujosim KlvD5. Aš pareisiu išmiegójęs (d.) Gdl. Bepigu gaidžiui anksti giedoti; tur mažą galvelę, gal išmiegoti LTR(Zr). Vėjeliai pučia, rūtelės linksta, čia negaliu miegoti, miegužį išmiegoti Zp.
^ Žadinamas nebeišmiegosi, tekėdama kraitį nebesukrausi Prk. Kaip pasiklosi, taip išmiegosi VP21. Ateis devynios dienos švenčių – išmiegosi LTR(Jnš).
| refl. intr. (tr.): Išsimiegmi SD420. Išsimiengsnù Knv. Išsi̇̀miegojau kaip vyras (labai gerai) Dov. Išsimiegój[o] [vaikas] kai guzikas (gerai) Rod. Išsimiegosiu saldų miegelį vidur tamsios naktelės JD588. Kai numirsi, išsimiegósi, o dabar reikia dirbt Trgn. Iš ryto jis nuėjo į darbą neišsimiegojęs J.Dov. Išsi̇̀miegta, išsi̇̀miegta par dieną, o naktį kela pūgą Krš.
^ Išsimiegojo kaip girtas baloj TŽV599. Ir an mūs Dievas išsimiegos (bus ir mums geriau) Mrc.
2. intr. miegant praleisti tam tikrą laiką: Taip buvau įvargęs, kad ir visą dieną išmiegójau Jrb. Bėgo kiškis per rugieną, išmiegójęs visą dieną Ds.
3. tr. miegojimu pašalinti, miegu išgydyti: Ak, kad taip galėtų jis tą ligą išmiegoti! I.Simon. Ta mano liga neišmiegama Lnkv.
^ Girtas išmiẽgta, o durnas nėkumet Pln.
4. tr. miegant laimėti, gauti: Kelkis, nieko neišmiegósi Pj.

×nedamiegóti (hibr.) intr. ne visai išmiegoti: Gal nedamiegójo vaikas, kad toks surūgęs, piktas Ut.
| refl.: Man skauda akis, kai aš nedasimiegù Skr.
numiegóti
1. intr., tr. Šts, Vvr kiek pamiegoti, numigti: Matyt, blogai numiegójai, kad toks surūgęs Gs. Numiegójom truputį – einam rugių pjaut! Ds. Buvau jau numiegójęs, kai jis atėjo Lnkv. Numiegójęs nūmiegį, budriau miegti J. Numiegójau vieną būrį (kiek numigau) ir nubudau Lnkv. Anas pirmą miegą numiega, ė paskui i nemiega Švnč.
2. intr. galėti užmigti, galėti miegoti: Senelis, kaip nuvargęs, tai greit ir užmigo, o bobelė nenumiega: jai rūpi tie obuoliai, ir gana LTR(Kp).
3. intr. miegant numirti: Ir nepajutom, kaip ligonis numiegojo Šauk. Miego liekarstų užduoda, ir numiegta Šts.
| refl.: Tas darbas i laiko [gyvą], pradėtum miegoti i nusimiegõtum Krš.
4. tr. miegant nuspausti, nugulėti: Numiegójau ranką, tai dabar tirpsta Ds.
pamiegóti
1. intr. (tr.) kurį laiką miegoti: Eiki, dukrele, eik pasilsėki, aukštan svirnelin eik pamiegósi (d.) Gg. Nekliudž (nekliudyk) tu jo – tepamiẽg Švnč. Saldžiai pamiegojau Srj. Kad aš tam laike būč gyvenus, koc mano vaikai būt pamiegóję (būtų nevargę, anksti nekėlę) Šln.
| Patemiegant (bemiegant, per patį įmygį) R309, MŽ413.
^ Dabar pamiegosi – žiemą šuns giesmes giedosi KrvP(Vlkv). Ką pamiegósi, to nėkas neatims Lkv.
| refl. K.: Kam tai skubysiuos, mažumėlį pasimiegósiu Jrk31.
2. intr. galėti miegoti: Dėl to žemės pardavimo ir naktį nebepamiegtù Ms. Suliesėjau, valgis nebeėmė, pradėjau nebepamiegot rš.
pérmiegoti
1. intr. K tam tikrą laiką išmiegoti; pernakvoti: Ir pas juos dvi naktis pérmiegojau Gs. Jonas sutingo, prigulė ir užmigo. Permiegojęs pusę dienos, pabudo Tat. O vakare, žvėrių prisibijodamas, ant medžio užsilipęs, pérmiegojo Jrk8. Nieks pas jį naktyj neatėjo; gerai permiegojęs, atsikėlė, apsirengė BsPIV196. Idant mes tą naktį po apgynimu jo … permiegoti galėtumbim PK38.
| refl.: Persimiegojau gerai CII435.
2. intr. truputį pamiegoti, numigti: Kad aš dar gautau pérmiegot biskį! Lp.
3. refl. per daug miegoti: Biškį pársimiegojai par daug Užv. Pársimiegta vaikas i zyz[ia] po tam Krš.
4. intr. laiku nenubusti iš miego: Ant rytojaus žentas parmiegojo BM142. Kodėl pusrytis negatavas? … – Broliukai, dovanokit, … parmiegojau VoL331.
5. tr. per ilgai miegant ką praleisti, pramiegoti: Motinai nepabudinus, parmiegta rožančių Sz.
pramiegóti
1. intr. (tr.) R371 miegant praleisti laiką: Aš pramiegójau gerai J. Ažmigo ir pramiegójo dvylika dienų Lz. Tai pramiegóta šito naktelė, tai nekalbėta su bernužėliu Ds. Kai miegi, tai pramiegi̇̀ – ir nepamatai, kaip naktis pereina Mlt. Tamsta miegti, pramiegti i nematai, kas destas (dedas) Btg. Lendi, kur pramiegni̇̀ … Dv. Žmogus pusę amžiaus pramiẽgta Vn. Pramiegojo ligi pavakarės rš.
| prk.: Tik pramiegok (apleisk ūkį) vieną metą, kitą, ir jau sekvestratoriai ateina Arm.
^ Ką pramiegósi, ką suvalgysi – tas tavo KlvrŽ. Ką pramiegósi, Dievas į metus neskaito Smn.
2. tr. per ilgai miegant ko netekti, ką praleisti, pražiopsoti: Kai atsiguliau, pramiegójau ir vakarienę Jrb. Tai tau merga – kermošių pramiegójo Sdk.
| Pramiegójai vežimą, dabar galėsi pėsčias eiti Jrb. O kai rytoj kiaules pramiegosi, ar nelups kerdžius? A.Vien.
| prk.: Pramiegójai (praleidai, pražiopsojai) savo eilią Švnč.
^ Ta merga ir sūdną dieną pramiegos! (apie miegalę) I.Simon.
3. intr. kiek pamiegoti, numigti: Kai pasilsiu, pramiegù, vė galiu tipinėt (triūstis) Gs. O kad ilgiau pramiegojo, baudžiauninkas atvaitojo (d.) Nm. Kartais motina jau pramiegojusi atrado jį tebsimeldantį ir liepė eiti gulti M.Valanč.
| refl. SD300: Nespėjau da nei prasmiegót, kap atėjęs prikėlė tas Pns. Ant rytojaus prasimiegójęs išėjęs ieškotų kumelės BM57. Vieną pasdalysim, kab (kai) prasmiegósim Azr. Prasimiegójęs ejau veizėti pėdų Lnk. Prasimiegojęs pabunda BPII519.
primiegóti
1. intr., tr. pakankamai pamiegoti: Aš to miegelio neprimiegosiu LTR(Klt). Mėginu miegot, ale jau primiegojau lig sočiai Vb.
| refl. K: Jis svečiuose prisimiegójo J. Prisitekinėjau, prisimiegojau SD160. Per naktį jis gana prisimiegojęs rš.
2. tr. miegant laimėti, gauti: Miegodamas turtų neprimiegosi Kp. Miegojo su vyru, o ir primiegojo tiek vaikų Lp.
◊ káušą primiegóti kiek numigti: Jau káušą būtum primiegóję Klt.
užmiegóti
1. tr. miegant pamiršti: Ką sapnavau, neatmenu – užmiegójau J.
ǁ miegojimu pakenkti, padaryti negyvą: Jeigu sėklas, rudenį surinkęs, užmirši išimt ir prigulęs užmigsi, tai jos nedygs, nes užmiegotos LTR(Lš).
2. intr. J būti mieguistam, apsiblaususiam: Užmiegótos akys, o dar žiūri persikreipęs Srv. Eik nusiprausi – akys užmiegótos Dkš. Žmogelis flegmatišku, beveik užmiegotu veidu rš.
| refl. J: A tu girtas, ar užsimiegojęs? Gs. Netrukus į kambarį pirštų galais įslenka užsimiegojusi Morta rš. O jis tą pat valandėlę įėjo į virtuvę praustis, užsimiegojęs, suveltais plaukais rš.
3. intr. per ilgai miegoti: Pašauk tu savų vaikelių, kad anie neažmiegótų Lz.
| refl.: Mes šiandien visi užsimiegójom Lš.