máuti, -na (-ja R, K, Skr), móvė
1. tr. ką ant ko dėti ar nuo ko nuimti traukiant, smaukiant, velkant: Vienas máuna žiedus ant piršto, o kitas kailius ant kailmaučio J. Máuna ratą ant ašies Dkš. Mauk pavalkus ir kinkyk arklį Kp. Juk tu muni pjausi, juk tu kailį muno máusi (sako avis vilkui) Žr. Bebalnodamas kamanom movė Sdk. Mauk arklį, reik joti į miestą Šll. Jis savo gyvenime batų ant kojų nemóvė (batų neturėjo) Skr. Į laivelį sėsdamas, kepurelę maudamas, – jau sudievu, mergele (d.) KlvrŽ. Motina vaikui kelnes máuna Rm. Seg nuo galvos vainikėlį, maun nuo pirštelio žiedelį JD1488. Mauk nuo rankos pirštinėles, mazgok bliūdus, torielkėles NS618.
| prk.: Sustingusi žemė ėmė žiemos skrandą nuo savęs mauti rš.
^ Kumele gimusi, pavalkais nemauta neliksi Plt. Čia bus tau kaip kelnias per galvą mautis (niekaip nepadarysi) Sb.
| refl. tr., intr.: Ar nevažiuosi, kad jau pirštines maunies (nusimauni)? J.Jabl. Kuom aš máučiaus, kuom aš vilkčiaus, kad rankų neturėčia i darbo nemokėčia! Ml.
ǁ refl. slinkti, smukti: Kaip pažiūriu į pakaušį, visi plaukai maunas LTR(Al).
2. tr. verti, smeigti ant ko: Dar tu savo kvailą galvą neši máut ant to kuolo (nori būti nužudytas) (ps.) Ar. Plūkienė nulipa nuo priebučio ir mauna puodynes ant tvoros rš.
3. intr. skubiai eiti, bėgti, važiuoti: Kalvis movė pro duris (ps.) S.Nėr. Buza, nežinodamas kur dingti, mauna pro langą B.Sruog. Kad móvė vyras, tai móvė, tik kulnai sumirgėjo Ssk. Kur pats taip greit máuji dabar? Vdžg. Máuk tiesiai per girią, ir gana Jrb. Máuna nė neatsigręždamas Ds. Máunu tiesiog, vis bus arčiau Šk. Išvažiuosi par mišką, ir mauk tiesiai! Ėr. Kad móvė nusigandęs, nė padujų nebeliko Ds. Še pačiūžas, ir máuk ant ledo Rd. Ka[d] móvė šuo į kojas, pradėm numiriau iš išgąsčio Vvr. Máuna kaip peklą uždegęs (greitai bėga) On.
ǁ tr., intr. šiaip smarkiai ką daryti: Tas vėjas iš ten máuna (pučia) Mšk. Turėjo madą: pirštus liuob máus i máus į rinkį (suks) Šts.
ǁ pulti, kristi: Ką aš mausiu į tą balą kai žalioji varlė Rd.
| refl.: Arklys meta dantis, nenumeta, dantys nemaunas žemėn, reik nudaužti Šts.
4. tr. mesti: Máuk vieną į tolį Krtn.
| O pupas jau reik máuti į daržą – jau supuvo tame bliūde Trk.
5. intr. mušti, skelti, duoti, kirsti, smogti kam nors: Motyna pripuolusi movė jam su kumsčia į kuprą, su skara per galvą Žem. Maučiau vienu kumščiu į pilvą, antru į kuprą, ir tuoj paliktumei kaip lendrė tiesus LzP. Kaip máusiu, t. y. suduosiu! J. Kad máusiu į kramę, ir apsiputosi! Plt. Tylėk, kad máusiu į dantis – apsilaižysi! Jnš. Kad móvė ausin, tai net atvirto Kb. Tik móvei snukin, daugiau nieko! Ut. Nelįsk – kad mausiu pašonėn, tai išsitiesi! Kp.
6. intr. durti, smeigti: Bulius móvė su ragu į krūtinę Ut. Kad movė su peiliu į šoną, tuoj žmogus nuvirto rš.
ǁ tr. staiga pakišti: Ta boba, kai supyksta, tuojau špygą mauna (kiša) į panosę Kair.
7. tr. stumti, versti: Móvė an galvos nu trepių Šts. Varlė vienas esi – kad mausu į ežerą Pln. Máuna žemė[n] Vgr.
8. tr. greitai gerti, valgyti; ėsti: Na, ko snopsai, mauk (gerk) dar! Kp. Mes nemovėme vieną stiklą po kito, o gėrėme dailiai prisisveikindami prš. Tas jau máuna (valgo) Msn. Pūkš, pūkš, ka máuna arkliai burokus Vvr. Máuna máuna, pry šėpo atsistojusi, ir da sakos neėdusi Vvr.
9. tr., intr. nemandagiai sakyti, drėbti, rėžti: Máuna duktė motynai į akis Šts. Kad máus kokį žodį, tai nežinai, ką atsakyti Krkl. Máuk, ką tik bežinai Vkš. Nemáuk (nekalbėk) jau tu man, aš geriau žinau Ukm.
10. tr. įveikti kalboje; sakyti ką, kad nedrįstų daugiau kalbėti: Tai mauna jį – nė išsižiot neduoda Vad.
11. tr. apgauti, apgaudinėti: Jau tave visi móvė ir maũs Užp. Tos bendrovės kad máuja, tai máuja žmones (brangiai ima, lupa) Gs.
12. refl. debesimis trauktis, niauktis: Dangus máunas, reikia šienas kluonan nešt Švnč.
◊ ant nãgo máuti neduoti savarankiškumo, tvarkyti: Ant nãgo máun savo vyrą smarki pati Dr.
ant nýkščio máuti juoktis, tyčiotis: Tie jų vaikai išdykę – visus, kas tik papuola, máuna ant nýkščio Šmk.
Diẽvas máunasi kélnėm (kélnes) Ds sakoma, kad visi kartu nutyla, nebešneka: Visi nutyla – Diẽvas kélnias máunasi Krč. Tyli, lygiai Diẽvas kélnėm máunas Klt.
káilį (skū̃rą) máuti mušti, perti: Jeigu vyrą gluosniuosi, tai nemaũs tau káilį J. O tas vyras, parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą mauna LTR(Čb).
į ãkį máuti išjuokti, tyčiotis prie žmonių: Nemauk į akį! Pn.
antmáuti (ž.) tr.
1. žr. užmauti 1: Antmáuti batus ant kojų J. Vaikuo reik šiltą kepurę antmáuti KlvrŽ. Vaikuo kokius dryžius antmáus (užvilks), i viskas Ms. Apaukiat teipogi jam kojas ir antmaukiat žiedą ant jo piršto M.Valanč. An ašies ančmáuna tekinį Pvn. Ančmáus ant kaklo butelkos grobą paėmę ir kiš meisą su pirštu (dešras darant) Trš. I leisiu žirgelį į žalią lanką, antmausiu žiedelį ant baltų rankų D51. O kur aš antmausiu aukso žiedelį? LTR(Žr).
| refl. tr.: Gal ans pats antsimáuti šiltą kepurę tas vaikas KlvrŽ. Sigitas, ant galvos kutotą šalmą antsimovęs, tarp kitų atsistojo I. Ančsimáuti reik pirštinę Pvn.
2. užnešti ant viršaus: Ar tu antmóvei ant trobos tų skurlių kokią naštą? KlvrŽ.
3. refl. užlipti: Movė ir antsimóvė an butuko viršaus Jdr.
apmáuti tr.
1. Š aptraukti, užvilkti ką kuo, uždėti ką kam ar ant ko: Apmáuk kepurę jamui ant galvos J. Apmáuk žiedą ant piršto J. Ir arklys jo buvo apmautas pavalkais, kaip kadaise buvo apmovęs Poviliokas savąjį, jodamas pas Komarą kalamaškos J.Balt. Motina vaikui rankutes apmovė pirštinėlėm rš. Vaiką kiti kelnėm apmáuna, kol dar pats neapsimáuna Šmn. Apmovusys baltais marškiniais S.Dauk.
| prk.: Vaiką apmovė luobu (smarkiai išbėrė) Varn.
| refl. tr., intr.: Apsimovęs kepurę, išėjo pro duris Žem. Apsimáuk žiedu Š. Saliūnininkas jau dairėsi į merginą, kuri buvo apsimovusi aiškiai raudonomis kojinėmis P.Cvir. Atvirai griebti mužikui už sprando, girdi, ponai nebeturi drąsos, tad kaip vilkai, apsimovę avies kailiu, gerinasi prie žmonių Žem. Tėvai, apsmáuk gražesnėm kelniom Dbk. Eina apsimovęs savo darbo klumpėm rš. Pasišėriau sau žirgelį, apsimóviau kamanėlėm (d.) Š. Apsimauk žiedelį ant bevardžio piršto d. Visokių [rado] rūbų: i apsvilkt, i apsmáut Tvr.
2. apgauti, apsukti: Apkrovęs šimtais tą savo pajuodėlę, iškiš kam nors, apmaus dorą vaikį Žem. Kas jį skriaus! Jis patsai visus apmaus! B.Sruog. Argi tu nejunti, kad tave apgavo kaip kvailį, apmovė kaip supuvusį kelmą? rš. [Vilius] ne kartą apmaudavo vokietukus I.Simon. Aš taip neduosiu save apmauti A.Vien. Ans tujau prysitaisęs apmáuna žmogų Vvr. Jei ir tokį apmautų, kas bebūtų Rk. Na, ką – apmóvė jau tave tie nevidonai? Tj. Neapmáusi tu manęs, aš žinau, kiek kainuoja Gž. Apmóvė an dešim rublių Dbk. Apmóvė kai šiltą vilną Bsg. Apmóvė kap lapė varną Lš. Apmóvė kai čebatą Švnč. Apmóviau kaip Dieve padėk Brs.
| refl.: Kaip kartais mes apsimauname! J.Avyž. Pirkdamas arklį, apsimóviau – nemaniau, kad su dusuliu Ds. Visa gerai žinotum, tai niekur neapsimáutum Ds. Ben rozą ir tu apsmóvei Sdk.
3. apvežti, apkrėsti: Apmáusiu tą dirvą mėšlais ir pasėsiu rugius Krtn.
4. refl. apsiniaukti: Dangus apsmáuna iš visų pusių, ilgai palis Prng. Vakar kai apsmóvė, tai ir šiandien nėr giedros Rš.
5. refl. euf. apsiteršti: Vaikas visas apsimovęs begulįs Vvr.
◊ aki̇̀s apmáuti apgauti: Neduokis akis apmauti Žem.
kai̇̃p maišù apmáuti (apsimáuti) apgauti (apsigauti): Apmovė muni kaip maišu Šv. Apsmóvė kai maišu Trgn.
atmáuti
1. tr. J numauti, nusmaukti: Atmauna aukso žiedelį (d.) Nm. Atmáusiu kelnes ir įkirsiu par sėstuvą Plng.
| refl. tr. Š: Atsimóvė boba andaroką ir perbrido skersai upę Ds. Reikia atsimáuti (atsiraityti) kelnios, ba čia šlapia bala Ds.
2. intr. BŽ438 greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Atmóvė visas sušilęs, sukaitęs, kaip šunų vytas Ds. Atmóviau stačiai par girią Skr. Atmáuna kaip jautis par avižas Krš. Per pusę valandos ir atmaũs [autobusas] Ėr.
| refl.: Ir čia smarvė atsimóvė (atslinko) Krš.
3. intr. įkirsti, suduoti, primušti: Aš jam kai atmóviau, tai anas migt i ažmigo Prng.
4. intr. griežtai ir piktai atsakyti, atkirsti: Aš nieko nesakiau, tik atmóviau Krok. Pats dirbk! – piktai atmovė pusbernis šeimininkui rš.
5. tr. atlaupti, atplėšti, atskirti (didelį gabalą): Ir kelionei šį tą įsikišti davė: man beišeinant atmovė pati ministerienė keptos veršienos gabalą, duonos baltytelaitės kaip saulė LzP. Jis man kad atmóvė didelę riekę duonos Lš. Kaip užkabino karvė ragu, teip ir atmóvė lūpą Upt. Kap griebė, tai visą skverną man atmovė Lš.
| Atmóvė (atskaitė) penkioleka rublių iš algos Krš.
6. tr. atnešti, atvežti: Anąsyk padejavau, kad neturiu obuolių, tuoj čielą maišą atmóvė Kair.
| refl. tr.: Atsimóviau namo maišą burokų Tvr.
ǁ atsiųsti: Nestrošykias, atmáus dar tų laiškų Krš.
7. refl. atsigerti: Atsimovę dar degtinės Žem.
įmáuti
1. tr. įkišti: Brolis įmóvė koją į batą J. Ar tu įmáutum į muno batus? NmŽ. Sutinęs pirštas, negaliu rankos pirštinėn įmáuti Š. Bernas įmovė arklį į plėškę rš.
| Įmaus [klumpes] į purvyną, tai ir po gražumo LzP. Jis koją įmovė į vandenį, dabar ir vaikščio[ja] visą dieną šlapias Krp. Diselys įmautas į šlaunis Pkn. O tos rankos – kartys bus įmautos žieduosna Ch2Moz27,7.
| refl. tr., intr.: Greitai įsimáuk batais ir bėk kieman Š. Bet kai ji pakilo ir norėjo įsimauti šlepetes, dešinės kojos šlepetės neberado J.Balč. Įsimóviau į kaliošus Vgr. Pats įsimovė širmąjį į pavalkus ir išjojo pūdymų arti J.Paukš.
2. intr. greitai įeiti, įbėgti, įsigauti kur nors: Tas raitelis įmóvė tiesiai į kiemą Jrb. Iš strioko įmoviau į pačią medžio viršūnę rš. Jau karvės gal klaiman įmóvė Ds.
3. intr. įstengti, galėti greitai eiti, bėgti: Tai tu gerai įmáuji! Jrb.
4. intr. bėgant, lekiant atsitrenkti į ką: Sunkvežimis įmovė į medį rš.
5. intr. įkristi: Movė ir įmóvė į vandenį Tt.
6. intr. įkaušti, įgerti: Šįvakar jis iš miesto įmóvęs parvažiavo Jrb.
išmáuti
1. tr. J maunant ištraukti: Išmáuk pirštines iš ūšmalų ir padžiauk Š. Man nepatinka per galvą išmaunama bliuskelė Ds. Nebišmáuna rankų iš uzbono Šts. Anos šalies svotas palindo pasuolin, pagavo pelytę, išmovė skūrytę LTR(Kp). Turėjo išmautą kalaviją rankoj savo ChJoz5,13.
^ Kaip tavo vardas? – Vardas – rankovė, pavardė – išmóvė Ds.
| refl.: Koja iš bato išsimovė rš. Išsimovė kap inkstai iš taukų LTR(Mrs). Viduriai išsimóvė laukan, ir padvėsė karvė Šts.
| Galva didelė – toks šuva neišsimaũs [pririštas] Pc. Nusiaurinai kaklą prakirpt, suknelė neišsimauna per galvą Ds. Išsimáuti yra išsikamaruoti J.
2. intr. greitai išeiti, išbėgti, išjoti, išvažiuoti: Niekas nepasakys, kad, viską pametęs, pirmutinis išmoviau! rš. Čia nebebūsiu, kaip tik užaugsiu, tuojau šmaukšt ir išmausiu Pč. Jis sėdo ant arklio ir išmovė rš. Išmovėm pėsti į Plungę rš. Spėjai išmáut pro duris, būtum susigriebęs (gavęs pylos)! Ėr. Tiesiai par girią išmóviau Jrb. Atsikėlė svečias ir išmóvė, nė sudiev nepasakęs Ds. Arklys išpuolė iš staldžio ir išmovė į laukus Vvr. Vaikai išmóvė į mokyklą Pln. Šaltis išmáuna (pasišalina) [per plyšius] Lp.
| refl.: Kur tas Algiukas išsimóvė? Krš.
3. tr. išvaryti, išgrūsti: Aš tave išmáusiu lauk Srd. Ar aš neišmáusu tų musų̃ pro duris?! Pp.
4. tr. išdaužti, išmušti: Išmóvė langą su šlėga i nubėgo į sodną Jnš.
5. tr. išgerti, išmaukti: Išmóvę po trejetą taurelių, brauksime namo Š. Išgeriu, išmauju R46. Dėl drąsos dar išmáusiu burną Žem. Išmovė du tris stikliukus ir, žiūrėk, vos ant kojų laikosi V.Krėv. Išmoviau porą maukų degtinės rš. Visą puodą išmóviau Plng. Duok, tuoj visą išmáusiu lig dugnio Lnkv. Kur jam tiek ir pareina: tris stiklines išmovė nė neatsikvėpdamas Km. Išmáuk po maulę (po stiklelį) vyno J.
6. tr. išdurti: Ko tik akį neišmóvei besišvaistydamas Vdk.
| Traukis šalin, ba su brūzgais rietus išmáusiu (išdursiu, subraižysiu)! Skr.
7. tr. ištraukti, pavogti: Man keturis rublius išmóvė Ad.
8. tr. išplauti: Karštas [v]anduo bet ką išmáuna Trgn.
| refl.: Kai pavirinau rūbus su šarmu, tuoj išsimóvė sutros Užp.
9. tr. išvartoti: A seniai nupirkau svarą sukraus, ir jau visą išmovė Vvr.
numáuti
1. tr. R11 nuimti ką nuo ko traukiant, smaukiant: Nuimu, numauju SD446. Akį nuo virbalo numáuti KI36. Šeškui kailį numóvė Ėr. Lapelę papjovė, skūrelę numovė LTR(Pnd). Žiūrėkit, kaip žievė lupasi: vienu patraukimu visą šakelę numoviau rš. Ans numovė batus nu kojų i bėga Klk. Numaũs kelnes, t. y. nukelnės J. Tik numóviau apinasrį, arklys kad movė Jnšk. Grįžo kumelės numauti (apynasrį nuimti) rš. Žmogų sutikę, turia numauti kepurę M.Valanč. Šįmet avietės didelės, numáuji kai kepurę Skr. O aš numoviau aukso žiedelį nuo baltųjų rankelių JV250. Kas jam taip pirštą numóvė (odą nutraukė)? Ds. Numóviau (nugydžiau) niežus su raskiloms, rasose volojaus Šts. Kas gi bus tuos pavalkus numóvęs (pavogęs)? Grž. Numóvė jį raupais kaip ierką Rm.
| refl. tr., intr.: Nusimovęs kepurę, kratydamas nuo jos vandenį, šnekėjo Žem. Įeidamas užmiršo nusimauti klumpius I.Simon. Arklys nusimóvė apinasrį ir pabėgo Rm. Nuėjęs pažiūrėk, ar arkliai nenusimovė abrakinių Paį. Nusimáuk kelnes Pšl. Kap šoko vilkas, nuo uodegos skūra nusmóvė Ml. Nusimauk tu tą žiedą, insidėk in kišenių BsPIV196. Nuo jo vežėčių nusimovė vienas ratas LTR(Kp).
^ Man nuo akių lyg maišas nusimovė (akys prašvito, paaiškėjo kas) rš.
2. intr. smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti, nudumti: Numóviau pas juos tiesiai par girią Jrb. Tiesiai par kalnalį numóvė Kv. Kaip aždrožiau, tai movė ir numóvė per mišką Ds. Jis numóvė ir numóvė – griebk atsiraitęs! Grž. Numovė kaip zuikis, muni pamatęs Vvr.
| refl.: Kur ans dabar nusimóvė? Krš.
3. tr. apgauti, apmauti: Tarėsi jį numáut, bet nepasisekė Gs. Kvaily, tave numóvė jis kaip vaiką Klov. Dėlto anas mane numóvė su šituo arkliu Slk. Tas yr vel[nia]s – numáut tik nori Pgg. Kam turtą išgauti, išsukti, ką numáuti KII251. Numóvė kaip šiltą vilną Snt.
| refl.: Tai jau kiek kartų nusmóvė su šitais arkliais ir da maža Sdk.
4. tr. nudurti: Už sykio kiaulę numóviau, į pat širdį Varn. Su peiliu movė ir numóvė aną Krš.
◊ káilį numáuti labai išperti, išpliekti: Vagį kai pagaus, tai ir káilį numaũs Trgn. Įleisi man karves į bulves – kailį numausiu! rš.
káukę numáuti BŽ77,113 demaskuoti ką nors, į dienos šviesą išvilkti.
kélnes numáuti juok.
1. apgauti: Bet tu su juo prasidėk, jis tau ir kẽlines numaũs Gs. Mieste moka kélnes numáuti – ir eik nė gėręs, nė valgęs Jnšk.
2. įvaryti į bankrotą: Tai ką tau, kaimyn, remontas kélnes numóvė? Pn.

kélnes nusimáuti juok. bankrutuoti, nusmukti: Nusimóvė vyrutis kélnes su malūnu Srv.
pamáuti
1. tr. užtraukti, uždėti, užsmaukti ant ko: Kailius pamáuk ant kailmaučio J. Pamóvė naujus ratus pasturgaly V.Krėv. Puodus pamóvė ant statinių Vl. Pamáuk bričkelę (ratus ant ašių užmauk), jei nenori ratais važiuot Nč.
| refl. tr.: Kluonu dūlino senis Ančiulis, pasimovęs ant rankos tuščias rezgines rš. Pasimáuk važiuodamas geresnius ratus, ė tai išsiskirs ant kelio Ds.
ǁ užmauti apynasrį: Nei arklio pagauti, nei jo pamauti Vaižg. Ji (kumelė) labai anksti buvo pamauta į pakinktus P.Cvir. Kumelaitė pusantrų metų, o da nepamaujamà Gs. Pamáuk bėrį ir pažabok Vdžg. Te (imk) brizgilus – kol aš išpančiosiu [arklį], tu pamáuk Jrb. Jam žirgelius pašersiu, kamanėlėmis pamausiu JD967. Pagirdei žirgelį gailiom ašarėlėm, pamovei žirgelį šilkų kasnykėliais LTR(Jz). Pažeboju, pamauju apinasrį R40.
| refl. tr.: Pasimauk kumelį ir nerk pas mane (ps.) S.Nėr. Ką pasimáuna, tuo ir važiuoja Lkv. Pasimauk arklį an brizgilo ir parvesk numie Kal. Pasimovė jis tą kumeluką ir veda BsPII90.
ǁ refl. tr. prk. įgriebti, priveikti, paimti į savo rankas: Jau jį tas sukčius pasimóvė Alk. Boba vyrą pasimóvė (vyras turi klausyti jos) Alk. Dabar aš jį tai pasimoviau su vekseliais Vv.
ǁ refl. tr. truputį kilstelėti (maunant): Pasmovė kelnes Lp. Klausyk klausyk, ponas! – pasakė žydas, pasimovęs (pasiraitojęs) rankoves ir eidamas prie jo išskėstom rankom rš.
ǁ refl. apsivilkti: Vyrai blizguliavo mėlynais kaškietais, kirto akis milais, dryžuotais ir languotais, kitas jau ir pirktinėm plonybėm pasimovęs, po kaklu skersai ruožuotą raištį pasikabinęs J.Balt.
2. tr. pasmeigti: Ant aksties pamauta žuvis J. Prieš liepsną kepė pamautą ant iešmo gabalą mėsos LzP. Tu žalty! Ant šakalio pamausiu! B.Sruog. Juozapas ryšį verpalų, pamovęs ant lazdos, užsivertė sau ant kupros rš. Tą neša, ant šakės pamóvę Vgr. Jį pamovė ant durtuvų ir iškėlė A.Janul.
| refl.: Bešokdamas par torą, buvo pasimovęs ant tvoros Šts. Krisdamys ant basliais, tyčiomis įkaltais, pasimovė S.Dauk.
3. intr. greitai nueiti, pabėgti: Pamatėm, kad lauksargis ateina, ir mes pakrūmėm pamóvėm su visom kliūgom (vytelėmis) Jnšk.
4. intr. galėti išgerti (svaigiųjų gėrimų): Anie abudu pamauną̃, greit neapsigers Užv.
5. intr. smarkiai padirbėti, paplušėti: Lig pusdienėlio pamausiu ir, aš misliju, tą žemę subaigsiu arti Jnšk.
6. tr. nusiųsti: Du laišku pamóviau Krš. Pasiutęs tų vaikų mylėjimas: paprašo katras – še, šimtus ir pamóvusi Krš.
7. tr. pakišti, duoti: Pamóvė po penkdešimtę, ir paleido Bržr.
ǁ parodyti: Kitą sykį jei paleis liežuvį, pamausiu špygą ėmusi Žem. Pamáuna kūlokus po barzda, ir tylėk Rod.
ǁ prk. pasakyti: Pamóviau teisybę į akis Šts.
◊ ant liežùvio [gálo] pamáuti (pasimáuti) apšnekėti: Ana turia tą žmogų ant liežuvio galu pamovusi Dr. Klebono panelę buvo pamovę ant liežuvio Šts. Ana ant liežuvio mane pasimovusi, t. y. pasikandusi, vis kalba apie mane negerai J.
parmáuti
1. intr. greitai pareiti, parbėgti: Kastis parmáun dalgiu nešinas po pjovimo Slnt. Per laukus, per dirvas tiesiai ir parmóviau Srv. Aplei pusiaunaktį parmovė iš vakarelio Šll. Lig Šukiškių parmóviau kaip raitas Užv. Parmóviau čia tiesiai par laukus Jrb. Girdu, ans ir parmáuna kaip vė[ja]s Krtn.
2. tr. parsiųsti: Parmóvė šimtą rublių Krš.
pérmauti
1. tr. perdurti, perverti: Šake koją pármovė Šll. Mane su peiliu vos nepármovė Sg. Norėjo ponaitį nuo durtuvo dengti, ir kartu juodu tas durtuvas permovė LzP. Jis peiliu ranką pérmovė Lš. Aš niekaip nepermaunu šito glėbio šakėm, ir baigta Ds. Parmauti ragotinėmis, kūlvertiniais žemyn rietėjo S.Dauk. Jautis savo smailiais ragais parmovė skrandį drybsančiam liūtui S.Dauk.
| refl.: Veršis kaip šoko per tvorą ir pérsimovė ant kuolo Ds.
2. tr. smarkiai suduoti, peršerti: Landžiok landžiok, kol kas pagaliu parmaus Paį. Parmovė kaip šunį pagaliu, ir tiek Paį.
3. intr. greitai pereiti, perbėgti, perplaukti: Na, to tikrai pikta dvasia negriebs – jis permaus ežerą kaip lydeka! B.Sruog. Karvė pérmovė per ežias ir sumaišė mergaitės kvietkus Ml. Kas man su tokiais aulais ir per balą pérmaut – negi sušlapsi! Ds. Kulka pármovė kiaurai Šts.
4. refl. tr., intr. kitus užsimauti (batus, pirštines ir kt.): Persimoviau kitus batus rš. Parėjau šlapias, sausom kelnėm parsimoviau Ėr. Suadysiu kojines, galėsi persimauti Lnkv.
pramáuti
1. tr. maunant nepataikyti, pro šalį prakišti: Išplovė puodynę, movė ant baslio ir pramovė pro šalį J.Paukš.
2. tr. šiek tiek atmauti: Paguldė lovin, kelnias pramóvė, duos rykščių Prng.
3. tr. pradurti, praverti: Vienas kitą gal peiliu pramáut Vrnv. Man kaklą peiliu pramóvė an veseilios Pls.
| intr. prk.: Vaistai pramóvė valgyti (sukėlė apetitą) Lk.
4. intr. numesti pro šalį, nepataikyti metant: Ale tai pramóviau pro šalį Jrb.
5. tr., intr. pralaimėti, prakišti, prarasti: Anas gal dar ir taip daug kur pinigėlių pramáuna Ds. Gal čia ir bus kiek mano pramauta rš. Jis pramóvė su toms byloms Skr.
^ Kaip greit gautas, taip pramáutas Gr.
| refl.: Ana pati sako, kad prasimóvus, kol (dėl ko) už Jono nėjus Ds.
6. tr. Šts pragerti: Šiandie daug pinigo pramóviau Žal.
7. intr. greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti: Pramóvė pro šalį, nė gero žodžio nepasakė Srv. Pramóviau pro patį arklio paskuigalį Ds. Neinu į kalbas, maunu pramáunu pro šalį Krš.
primáuti
1. tr. daug užmauti: Primaučiau (prisiaučiau) pančekų ir eičiau Ėr.
2. tr. pripilti: Primáuk pilną kubilą vandens Šln. Kad primóvė pieno pilną bliūdą Lš.
ǁ euf. priteršti: Vaikas primóvė kelnaites Vvr.
3. intr. daug prigerti, nusigerti: Teip primóvė, kad nepastovi Pc.
4. refl. tr. prisikišti, prisikimšti: Įeita (įeina) į klėtį ir prisimáuna pilnas kišenes obulų Vvr. Prisimóvusi pilną burną, pradėm nė žodžio nebepasako Vvr.
5. intr. Ėr daug prieiti, priskristi: Kap atdarei langą, tai ir primóvė musių kap iš rankovės Arm.
ǁ užsipildyti kuo prasiskverbiančiu, lendančiu: Tėvas paliko duris atdaras, ir primóvė trobą dūmų Užv.
6. intr. greitai prieiti, pribėgti prie ko: Primóviau prie ežero, ir nebėr kur eina – visur balos, miškai Ds.
7. tr. priteisti: Ir primóvė mun skolą Šts. Ir primóvė mun penkias dienas atsėdėti Šts.
sumáuti
1. tr. uždėti, užmauti: Zovieckai sumáuti ant kriūkų Sdr. Sutarti žodeliai, sumauti žiedeliai su tuo jaunu berneliu, su tėvelio sūneliu LTR(Kp).
| refl. tr.: Eina abu, kišenėsa rankas susmóvę Rod. Susmóvė arklius (apynasriais apmovė) ir nujojo Lp. Ji (lapė) tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė an šieno kūgio ir ėda BsPIV286.
ǁ sukišti vieną į kitą: Dvejas pirštines sumóviau Trs.
2. tr. pasmeigti ant ko: Ans sumóvė meisą ant aksčių del padžiovimo J.
3. tr. subesti, suvaryti: Sumáuna visą gembę į žemę, nė ištraukti negal Vvr. Kai raktelė[jo] peiliu, i sumóvė lig kriaunim Ml.
| prk.: Sumóvė (suleido injekcijomis) kiek tų vaistų ir išgydė Krš.
4. tr. supilti: Į kubilą penkis viedrus vandenio sumóvė Ėr. Į šulnį kitus vaistus sumóvė (dezinfekavo) Trš.
| refl. tr.: Susimovė pinigus į kišenę rš.
5. intr. suduoti, sukirsti: Ar nesiliausi žlembti?! Kaip sumausiu į sprandą, tai bent turėsi už ką! Žem. Jam sumoviau kumštimi į nugarą rš. Gerai į kuprą sumóvė ir paleido Užv. Sumáusu gerai į kramę, tūkart išmanysi savo! Vvr.
6. intr. greitai sueiti, subėgti, sulįsti: Sumáuta arklių vikuos, ir ėda Ds. Sumóvė vyrai gryčion, gal sušiltų Ds. Velniukai, baisiai išsigandę, į čia pat stovinčią statinę sumauna rš.
7. tr. sugerti, suvalgyti: Didelis bankietas buvo, daug arelkos sumóvėm Prng. Sumovė tokį bryzą duonos ir da neprikiša savo peklinės (pilvo) Vvr.
| refl.: Susimáukiam (išgerkime) po burną Bržr.
8. tr. Ut, Lnkv, Rk sukirsti kalboje: Sumóvė aną taip, kad tas nė žiopt Kv. Taip sumóviau, kad nieko nebegalėjo atsakyt Dbk. Tai bent vyras! Tą vyruką taip sumóvė, kad jis net kaist pradėjo Slč. Ot sumoviau, kad ir vieno žodžio neatsikirto Ll. Sumóvė ožio ragan (visiškai) Dbk. Broleli, aną sumovė kaip šiltą vilną Šll.
ǁ sukirsti per egzaminus: Nepavyko išlaikyti egzaminai – tuojaus iš karto sumovė, ir baigta Všk.
ǁ refl. patekti į nepatogią būklę, susikompromituoti: Susimoviau par kalbas Bt. Ir aš susmóviau (neįstengiau ko padaryti, apsijuokiau), net sarmata Dbk. Su tais teismais aš viškum susimóviau, geriau būčia nepradėjęs bylinėtis Vb.
| Tai reikė[jo] man tep susmaut (subankrutuoti) Vlk.
9. tr. sugadinti: Tokį gerą peilį sumóvė Rk.
| Jis turėjo tik sumáutus (suplyšusius) kaliošus Žal. Merga yra ko pažiūrėti, o už tokio sumáuto (prastos išvaizdos, menko proto) vyro ištekėjo Jrb.
užmáuti
1. tr. ką ant ko užtraukti, užsmaukti, uždėti: Uždemi, užmauju kirvį, kūjį ant koto SD169. Užvalkalą užmauti N. Ratą užmauti N. Kaukę užmáuti BŽ158. Pirštinę ant rankos užmáuk J. Jis tuojau suras virvutę avelei ant kaklo užmauti P.Cvir. Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! Neužmausi aukso žiedo ant baltų rankelių! Mair. Primušk gromatelę pri skrynės viršeliaus, užmauk žiedą ant rankelių StnD25. Sunku užmáut batą ant kojos Brž. Užmauk jam pirštines ant ausų, tai bus tikras asilas LTR(Grk). Užmoviau užmoviau šilkų kamanėles, užmoviau JV1040.
| prk.: Kad pyliau su krumpliu, tuoj antakį užmóviau (smūgiu uždėjau) Skr.
^ Arkliui rodo avižas, kol apinasriu užmáuna Slk. Užmovė durniui sijoną ant galvos (dar labai jauną ar mulkį apvesdino) Krp.
| refl. tr.: Jis užsivilkdavo gražią mantiją, užsimaudavo plačias turkiškas kelnes ir geltonas šlepetes J.Balč. Eik, užsimáuk vyžas, eik vėl pas Bleberį slūžyt K.Donel. Kailinius užsivilkęs, pirštines užsimóvęs, tai jau gali kentėti Vgr. Batus tik šventą dieną galėjai užsimáuties Vgr.
2. tr. užsmeigti: Užmauju ant iešmo SD441. Slieką užmauti N.
3. intr. užeiti, užsukti kur: Anas, kada tik eina pro šalį, vis pas mus ažmáuna Ds.
4. intr. užduoti, užkirsti: Užmóvė gerai su pagaliu, ir pakrito vištelė Vvr. Užmovė lazda per kuprą Jnšk. Kad ažmóvė per srėbtuvę! Ds. Užmóviau su laza šunie par galvą, ka apsiramintų Krš.
5. tr., intr. užpilti: Kaži kokį maurą pliūpt ir užmóvė ant mano mėsos Jnš. Užmóvė tiek lytaus, kad niekur išbristi nebgal Vvr.
6. tr. užgerti: Užmóvęs arelkos, gali kalnus versti – šilta, gera Jnšk.
| refl. tr.: Užsimóviau spirito, nebijau nė speigo Šts.
7. tr. užvesti (kalbą): Užmóvė savo kalbą, neleido nė mun šnekėti Krš.
ǁ intr. skaudžiai pasakyti, užkirsti: Kaimynai tujau užmóvė, kokia ana Rdn. Kaip su šūdu užmóvė marčiai Krš.