mari̇̀nti (-yti), -i̇̀na, -i̇̀no tr.
1. R, K, Skr, Slč būti, budėti prie mirštančio, teikti jam paskutinius patarnavimus: Girdi, pas Bukantą į lentą muša, lėkiam senosios Bukantienės mari̇̀nti: sako, jau vakar dideliai bloga buvusi Vkš. Muno dėdę bobos mari̇̀no mari̇̀no, o ans tik pasveiko Up. Mari̇̀namas ligonis (labai silpnas, prie mirties) Ms, Slnt. Mari̇̀nama radaus iš bulvių kasimo Ggr. Tuočės Iskijas buvo marinamas (mirtinai sirgo) CII586.
mari̇̀namai adv.: Marinamai sirgdamas I.
2. sakyti, manyti, kad mirs: Jokūbų senukę jau antri metai, kai bobelės mari̇̀na, o ji nemiršta, ir padaryk ką Žvr. Vieni gaivina, kiti mari̇̀na (vieni rūpinasi, kad atgytų, kiti jau netiki pasveiksiant) Vlkv.
3. SD345, R, K atimti gyvybę, daryti negyvą, mirusį: Tas popierius musių nebemari̇̀na (nuodai išgaravę) Rm. Eina smertis klaust, katrie žmonės mari̇̀nt Dsn. Žmonių iš keršto nemarink Mž411. Votys marin mus ir ligos Mž426. Žaizda, sako, ne marinamoji (nepavojinga) Vaižg. Cikutas marinamasis (labai nuodingas pelkių augalas; Cicuta virosa) I. Iš baimės [vedu] esav kaip mari̇̀namu Dr.
| [Žiedai] teip gražūs ir brangūs, jog pats ruduo gailėdamos juos marina Blv. Rūgštis marina (naikina) kraują Vlkv. Jautrius vaikų plaučius drėgmė marino lengvai rš.
| Dūšią ant amžių marina brš. Ką pikto daro nuodėmė marinantyji? VoK29.
4. prk. daryti, kad dingtų, slopinti, naikinti (troškimus, geidulius, negerus palinkimus): Jei jie kūniškus geidulius marysią, tai gyvi būsią brš. Padėk mums, idant … neteisybes kuo toliaus, tuo labiaus savip marintumėm MKr10. Ir tarnai jo apturi tą karalystę, save pačius pergalėdami, savo pageidimus savimp marindami SPII155.
5. daryti nejautrų, apmirusį: Mari̇̀namųjų liekarstų davė jamui J. Mari̇̀namosios žolės (ligoniui apmarinti) Ms, Slnt, Plk, Sb.
mari̇̀ntai adv.: Operaciją darė mari̇̀ntai, nejutau, kad pjovė Varn.
6. Stk, Rud smarkiai apimti, įveikti (apie miegą): Ne be reikalo mane tinginys ėmė, miegas marino – sakiau, kad lis Gs. [Gugis] nuėjo namo atsilsėti, prigulti, nes skalsiai pavalgiusį ėmė miegas marinti V.Krėv. Kai sėdėjau pas pečių, tai labai marino miegan Nč.
7. SD59 alkinti, dvasinti: Moč, ar dabar mus ir marinsi prie stalo? P.Cvir. Ragana anam valgyti neduodavo – marino MPs. Ėmė varniukus, norėjo tuojaus suvalgyt nekeptus, nes badas marino BsPIII74. Nemarin badu paukštelių Mž179.
8. varginimu, kankinimu, nusigalėjimu tramdyti (kūną): Kas girtavo … kietu gulėjimu tevargina ir temarina kūną savą DP575.
| refl. SD143: Dėl to, žmogau, marinkis tikt' patsai, tai bus gerai brš. Sakus geriu, tais peniuosi, liepsnoj ugnies marinuosi brš.
9. kamuoti, spausti: Baudžiava mūsų tautą lyg sopia votimi marino rš. Mus Tyzenhauzas mokesčiais marina, išplėšia paskutinį duonos kąsnį B.Sruog. Šaltis marina nuvargusius sąnarius J.Bil.
^ Alkanas pilvas žmogų marina, bet ir gudrumo pamokina KrvP(Rtn).
10. palikti be eigos, nutraukti (bylą): Byla marinta Klp.
apmari̇̀nti tr.
1. refl. apsimesti negyvu: Apsimarinęs gulia, kad neimtų į nelaisvę Šts.
2. padaryti negyvą: Vištą apleidau an penkiolikos kiaušinių, tai tik aštuoni išejo, o septynis apmarino Nč.
3. prk. prislopinti, prigniaužti: Čia jis ir pradėjo gaivinti caro priespaudos apmarintą lietuvybę rš.
4. apmalšinti, padaryti mažiau jaučiamą: Išgertas vynas tik trumpam apmarino jo bėdas J.Dov. Žmogus savo širdgėlą apmarinęs rš.
5. padaryti nejautrų, apmirusį: Gyvam operacijos nedaro, pirma apmari̇̀na Dkš. Apmarinamieji vaistai rš.
6. Alv smarkiai apimti, įveikti (apie miegą): Užsimaniau miego, apmari̇̀no gražiai Lp. Miegui apmarinus, gali ginklas iš mano rankų iškristi V.Krėv. Atjojo ant to tilto, kaip apmarino jį miegas, kad jis negal trivot BsPIII173.
| refl. Rod: Aš apsimarinau miego, tai negaliu nieko daryt Pls. Apsimarinaũ miegan Lp.
7. Vv išalkinti, išdvasinti: Nieks už stalo nesodina, tankiai badas apmari̇̀na [piemenėlį] (d.) Alvt.
išmari̇̀nti tr.
1. Š vieną po kito numarinti, aptarnauti mirštant: Aš išmarinaũ visus J.
2. netekti, prarasti (mirus): Kad tu, tėvai, išmarinęs visą penketą vaikų, nė šito nemyli Vaižg. Išmarinau tėvus, kur dingsiu? Šts.
3. SD415 padaryti mirusius, negyvus: Šalti vėjai su lytumi be galo daug bičių išmarina Rdž. Kiek tūkstančių badu ir pavietre išmarina BPII213.
4. išalkinti, nudvasinti: Vaikai badu išmarinti, visi duonos prašo rš.
◊ juokai̇̃s išmari̇̀nti labai įjuokinti: Išmarina mus juokais, kap ima pasakot Brb.
numari̇̀nti tr.
1. K, Skr, Stk prie mirštančio būnant sulaukti jo mirties: Numarinome žmogelį, numarinę palaidojom Gr. Sūnus motiną ant savo rankų numari̇̀no Žvr.
2. netekti, prarasti (mirus): Numarinau patį, pačią, tėtelį, močiutę B. Juk kiek aš numarináu: tėvas, motina, keturi vaikai i vyras Plik.
| refl. tr.: Sakiau, jau nusmarysiu vaiką Mrs.
3. Mž429, R352, Krs, Mrk atimti gyvybę, padaryti mirusį, negyvą: Kap ką iš senesnių [gripas] numarino Gs. Musėlę rankoj numari̇̀nti K. Jie nusprendė nebeleisti jo iš to urvo ir badu numarinti J.Balč. Ans tave numari̇̀ns greitai, t. y. atlaikys, bo jojo ranka mari J. [Atvašės] išsurba medžiui sulą, pasilpnina jį ir an galo numarina S.Dauk. Tokie nedorumai piktesniais yra už žoles numarinančias I. Truputį ko neužmušė, ko nenumarino SD10. Jisai yra, kuris numarina ir atgydžia DP357. Jei kas šį vyrą alba jo moterį pakrutins, bus numarintas BB1Moz26,11. Be laiko ir daktarai nenumarina KrvP(Alv).
| Nuodėmė … užmuša ir numarina dūšią VoK29. Mirtina nuodėmė, sunki, numarinanti dūšią SD345.
| prk.: Numarinti užimtojo krašto ekonominį gyvenimą rš. Rūstūs žmonės ėjo ėjo ir tik keršto ugnį liejo… Man darželį numarino, gėles kardu išnaikino B.Sruog. Nuskandino numarino plieno ledžingėlę (pasagėlę – laimę) TDrVII45.
| Gyvąjį cidabrą numarina į taukus (padaro nebejudrų) i[r] tepa galvas Šmk.
^ Geras žodis pasakytas numarintą atgaivina, iškrypusį ant tikro kelio atveda KrvP(Kdn).
| refl.: Į senatvę apakęs ir iš sielvarto nusimarinęs badu EncVII981.
4. prk. sunaikinti, užgniaužti, nuslopinti (piktus troškimus, geidimus): Mokykis numarint savo nedorybes A.Baran. Prisakė anam, idant numarintų savyje piktą pageidimą brš. Numarink ir mūspi … dūmas bjaurias MKr6. Jei dvasia darbus kūno numarinsite, liksite gyvi DP553. Seną žmogų su visais jo panorėjimais numarint MP141.
5. numalšinti, nuslopinti: Troškuliui numarinti turėjau pasiėmęs vandens rš. Pilvai išdrimba kaip maišės, o apetitas lieka vis tiek nenumarintas Vaižg. Daug nevalgiau, tik badą numarinaũ Jnšk. Te plutukę, nor alkį numarýsi Al. Niekas neatsiliepė, kol numarino pirmą alkį rš. Džiūgausim greitai tėviškės soduos, sielvartą juodą jau numarinę S.Nėr.
^ Daina visas bėdas numarina, daina ūpą atgaivina KrvP(Srj).
6. smarkiai apimti, įveikti (apie miegą): Vos prisėdo Ilgis, kaip saldus miegas jį numarino V.Krėv.
7. išalkinti, nudvasinti: Gailu, numarins tave badu tie šykštukliai Žem.
^ Gaivina kap duona badu numarintą KrvP(Drsk).
8. palikti be eigos, nutraukti (bylą): Numari̇̀no bylą, tep ir liko Gs.
◊ juokai̇̃s numari̇̀nti labai įjuokinti: Ko gera, jūs kada nors mus juokais numarinsite rš.
kir̃mėlę (kir̃miną) numari̇̀nti šiek tiek užvalgyti, užgerti, nuraminti alkį, troškulį: O, jau numarinaũ kir̃mėlę Grž. Prašom, lenk, ponaiti, lenk kirminui numarinti Žem.
pamari̇̀nti žr. numarinti:
1. K.
2. I, J, Lkš Ar nesakeis pačią pamarinęs, ar nerodei vaikų? Žem. Iki karo ji jau buvo turėjusi keletą vaikų ir visus pamarinusi I.Simon. Pakol rugius sumalino, patį pamarino JV1096.
| refl. tr.: Pasimarinau savo pačią N.
3. Velyj būtumei negimęs, nekaip Kasę pamarinęs JD1211.
| prk.: Druska pamarina žaizdą, nu druskos pamiršta žaizda Gršl. Pamarina tas karbolius kraują, ir užgyja [žaizda] Gs.
4. refl. numirti: Tai mes turiam save gelbėti kaip įmanom, nesgi nusiminusys patys pasimarintumiam S.Dauk.
5. refl. apsimesti negyvu: Pelė, nudovyta nuo katės, pasimari̇̀na, norėdama pabėgti J. Jau žmogus ateit pri mūsų! Pasimarinkiam visi susitarę PP42.
primari̇̀nti tr.
1. Plv, Lkm, Alv prialkinti, pridvasinti: Nieks prie stalo nesodina, tankiai badas primarina LTR(Žl). Bijau eiti pas jo dėl to, kad jis mane labai primarino BM273.
| refl.: Vargšeli tu mano, badu ten prisimarinai rš.
2. laikinai apstabdyti, apgydyti: Daktarai moka primarinti rožę, bet ne pagydyti Šts.
3. prk. suvaldyti, prislopinti: Kad primarindami savo godus, pamestumėm sutvėrimus brš.
4. varginimu, nusigalėjimu tramdyti (kūną): Pasnykais primarindamas kūną savo brš.
sumari̇̀nti tr.
1. pabloginti, pakenkti (sergančiam): Neduokit kiaulei bulvių, dar labiau ją sumari̇̀nsit Kair. Daktarai su savo vaistais kitą sykį ligonį sumari̇̀na, o ne pagydo Kair.
2. nukankinti: Po sunkumu griekų mūsų sumarintas nupuolei brš.
užmari̇̀nti tr.
1. Mrs, Sn padaryti negyvą: Ana mane užmarýtų, kad įmanytų Krm. Užmarýti užmarýti veik visi kiaušiniai Skr. Prieš mirsiant numirėliui, išnešk iš kambario visokias sėklas ir augalus, ba užmarỹs, jei neišneši Vlk. Christus mirimu savuoju užmarino giltinę DP187.
| prk.: Mokėjau daug dainų, vargas užmarino, bet dar kur kiek ir prisimenu TDrIV,VIII.
| Man akelės užmarytos, žalios durys uždarytos: nebėr mano bernelio LMD(Srv).
| Užmarink gyvąjį cidabrą, kad paliktų mėlenas, ir maišyk su užtrinu – arklautes išnaikins Ggr.
2. padaryti nejautrų, apmirusį: Medžiai, žiemos užmarinti, tyliai stovėjo ir snaudė rš. Sukrebždės pelė – mane šaltis nuo pakaušio lig padų užmarins (perims, sustingdys) Vaižg.
| refl. tr.: Užmarináus koją (nutirpau) ir negaliu paeiti Dr.
3. padaryti nejaučiamą, numalšinti: Juk gavo vaistų skausmams užmarinti I.Simon.
4. užalkinti, nudvasinti: Eskimosų šuo būtų gražus gyvulys, tik bėdos, kad yra amžinai užmarintas Blv. Karvė buvo užmari̇̀nta (suliesėjusi) Ėr.