liūliúoti, -iúoja, -iãvo, liuliúoti K
1. intr. banguoti, vilnyti, siūbuoti: Ant vandens vilnys liūliúoja J. Ežero skaisčios bangos liūliavo žaliu smaragdu Mair. Čia vakar žūdavo dėl vandens stokos augmenija, o šiandien liūliuoja jūros sp. Liūliuoja, ringuoja, čiurlena upeliai per lygias lankas Plv. Bėga marios liūliuodamos, neš vainiką vingiuodamos JV78. Naktį jūrės liūliavo, dieną rožės žydėjo JV32. Dūmai liūliuoja pažemiu TDrIV297(Prng).
| Kaip mane vežė vieškelėliu, javeliai liūliavo LTR(Kdn). Prieš mūsų akis pakalnėje liūliavo melsvas miškelis rš. Iš jo mat darbinykas – liūliuoja kaip mendrelė – bet tik diena prastumt An.
| refl.: Vanduo liūliúojas [jūroje] Lkv.
2. intr. dideliam būriui, dideliu būriu judėti, eiti, būti kur: Einam gi, liūliuojam bobos, po septyniasdešim metų turėdamos Rš. Aikštėje liūliavo tikra jūra žmonių galvų rš.
| Jis sumišusiomis akimis apžvelgė visų išėjimų link liūliuojančius savo parapijonis rš.
| Aplink ją visada bernų tik liūliúoja Ml. Dūmų lig žemei, net liūliuoja Sdk. Jų žemė liūliavo varlėmis BBPs105,30.
3. intr. būti bangų supamam, plūduriuojant sūpuotis: Liūliuos liūliuos plunksnužėlės ant jūrelių marelių JV825. Ant to upelio, ant to srauniojo liūliuo[ja] juodas laivelis JV1083. Neverk, dukryte, gavai gražų bernelį: laive sėdėsi, laive liūliuosi, žuveles begaudysi (d.) J.Jabl. Vai čiučiuos, liūliuos mano vainikėliai vis viršuj vandenėlio FM.
| refl.: Ant bangų liūliuojas gulbių pulkelis rš.
ǁ supantis plaukti: Jūrėms marelėms su laivužiu liūliuosim N117.
| prk.: Gyvenimas tekėjo jiedviem, kaip sapnai sapnavos, kaip svajonė liūliavo V.Krėv.
4. intr. būti išsiliejus, tyvuliuoti: Liūliuoja ežeras Lp. Kaip ežeras liuob liūliúoti vanduo Klk. Rytą atsikeliu – gi visos [upės] liūliúoja Dkš. Dirvose vanduo liūliúo[ja] Kv.
5. tr. supti (dainuojant migdančias dainas), čiūčiuoti, migdyti: Niekas taip švelniai nemoka kūdikio liūliuoti, kaip lietuvės rankos S.Nėr. O aš tave liūliuosiu savo giesmėmis J.Balč. Nesupk kūdikį tylomis, liūliúodamas supk, liūliū, liūliū J. Ji mane liūliavo margajam lopšely, ji mane nešiojo ant baltų rankelių LTR. Išgirstu – jau liūliúoja tos laumės vaikelį (ps.) Lnkv.
| Svaigi mergelių daina liūliavo mane į miegą rš. Vienodas garlaivio čiuksėjimas liūliuoja mane miego J.Bil. Po nemiegotos nakties, malonių minčių liūliuojami, ramiai galvomis linguojame rš.
liūliúojamai adv.: Puošnusis vežimėlis, tyliai supdamasis, liūliuojamai rieda, ir vaikas saldžiai miega J.Dov.
| refl. tr.: Tėvas sūnelį auginosi, šilkų lopšelyj liūliavosi KrvD261.
6. tr. supti, linguoti: Supa, liūliuoja bangos valtį, mėto ją, grąžo, o tu, atsidavęs jų valiai, guli aukštielninkas A.Vien.
ǁ vežti supant: Kas jos (karietos) nematė tais laikais, anose smagumo gadynėse, beliūliuojant vieškeliais vyskupą P.Cvir.
7. intr. liumpsėti, linksėti: Liūliúoja žemė pasruvusi, kad eiti J. Kur liūliuojanti žemė, ten apačioj yr vandensmmiltis Skdv.
8. intr. linguoti, dribsėti iš riebumo: Eidamas žmogus riebus, paršai nupenėti liūliúoja kaip kosena, t. y. juda raumens, lašiniai J. Liūliúo[ja] eidama, pilvu varina Rt. Mėsa riebios karvės liūliúo[ja], kad eita J.
ǁ linguojant, palengva, sunkiai eiti: Tai kur liūliúoji? Ds.
9. intr. tinginiauti, dykauti: Svietelis lauke kap bitės darbe, o tu liūliúoji Arm.
atliūliúoti intr.
1. atplaukti supantis: Atliūliuoja laivelis per mareles mėlynas LTR(Ndz). Štai atplaukia, atliūliuoja drauge su bangomis kraujo puta BsPIII520.
ǁ atsklisti, atskambėti banguojant: Iš kažkur atliūliavo muzikos garsai rš.
2. ateiti, atvažiuoti linguojant: Ir Vinca kaip antelė atliūliuoja Sv. Gal jau Jonas ut nuo miško atliūliúoja Sv.
| Atėjo, atliūliavo pilka minia praeivių rš.
3. Š ateiti, dainuojant dainas su refrenu „liūli“: Pulkas sesučių atadainuoja, pulkas sesučių ataliūliuoja LTR(Aln).
įliūliúoti
1. intr. įeiti liūliuojant, linguojant: Įeina martelė, įliūliuoja NS679.
| prk.: Pro atvirą langą įliūliuos alyvų ir žydinčių rugių kvapas rš.
2. rš plg. užliūliuoti 3.
3. tr. prk. įsūpuoti, įsiūbuoti: Ją pagaudavo muzikos ūpas ir įliūliuodavo jauną krūtinę Vaižg.
išliūliúoti
1. intr. išplaukti liūliuojant, siūbuojant: Laivas išliūliavo į Atlanto vandenis rš.
2. tr. išauginti liūliuojant, supant: An rankelių išnešiojai, an baltųjų išliūliavai KrvD117. Į svetimą kraštą plūsta tiek darbinės spėkos, tiek jau išauklėtų ir išliūliuotų žmonių A1884,362.
| prk.: Tu pasisemk tos žemės saują, tos žemės, iš kurios tu išaugai ir tave išliūliavusi giria išaugo sp. Čionai jie augo ir čionai žuvo, juk jūsų vėjas juos išliūliavo A1884,418.
3. tr. išnešti liūliuojant, sūpuojant: Aš pasamdyčiau šiaurų vėjelį ant poros nedėlėlių, kad išpūstų, išliūliuotų žiedelį į kraštelį BsO80.
4. tr. sunkiai, linguojant ką padaryti: Pakol išliūliuoju (ištraukiu) vandenį iš šulnio, tai net rankas pradeda skaudėt Lš. Maušos vaikai mažuteliai penkias knygas išliūliãvo (išmoko) Plš. Eičiau, prašyčiau jaunų brolelių, kad išpjautų lankelę. O ir išpjovė, ir išliūliavo (surado) [žiedą] devintoj pradalgėlėj DvD89.
nuliūliúoti intr.
1. nuplaukti liūliuojant, supantis: Ji, kaip skiedrelė upės vilnyje, nuliūliavo ten, kur visos tėkmės galas Vaižg. Per mėlynąją Jūros upę nuliūliuoja sieliai rš. O pro gelmę tylią kas tave prišauks, – bangos lilio, lilia nuliūliuos, nuplauks rš.
| Slenka šilai ir eglynai, nuliūliuoja neaprėpiami kolūkio vasarojaus laukai J.Balt.
ǁ nuskambėti, nusklisti (garsui) tolyn: Dainuok, o aidas tos dainelės laukais, pušelėms nuliūliuos LTR(Upn). Pašlaitėmis nuliūliavo maloni daina rš.
2. pamažu, sunkiai linguojant, nueiti, nuvažiuoti: Apsiverkus nuliūliav[o] ir nuliūliav[o] namulio TDrIV228(Rod). O aš nuėjau, aš nuliūliavau į didį jaunimėlį JD174. Paki nuliūliúoji (nuvažiuoji), i vakaras Brb.
3. dideliam būriui nueiti: Minia nuliūliavo į aikštę rš.
paliūliúoti
1. intr. pasisupti, paplūduriuoti: Skiedra įkrito į vandenį, paliūliavo paliūliavo, bet nenuskendo Vaižg.
2. tr. pasupti: Paimk vaiką iš lopšio ir paliūliúok, gal neverks Rs. Miegok, mažyte, aš taũ (tave) paliūliuosiu Dglš. Čiūčia liūlia paliūliuosiu, paliūliavus pabučiuosiu LTR(Plv). Prijodams paliūliavo, atstodams bučiavo JD579.
parliūliúoti
1. intr. parplaukti liūliuojant, supantis: Ei pareit pareit mano brolužis, jūružėms parliūliuoja N238.
2. intr. Kv pareiti linguojant, pamažu: Mačiau karvė parliūliúoja, t. y. pareina iš ganyklos J. Kuoselis girtas parliūliãvo namo Rod.
3. tr. nuvarginti supant, liūliuojant: O aš rankeles parliūliavau, o aš kojeles parmynavau LTR(Mrk).
pérliūliuoti intr.; N perplaukti, pervažiuoti liūliuojant.
praliūliúoti tr. praleisti, prašvilpti: Ką gaudavo, tai abudu ir praliūliúodavo Krok.
priliūliúoti intr. prisiartinti liūliuojant, supantis.
| prk.: Ko nuo amžių svietas laukė, geidė, minė, pranašavo, štai artyn jau prisitraukė, jūrėms laiko priliūliavo J.Mač-Kėk.
suliūliúoti
1. intr. subanguoti, suvilnyti: Jūrės marės suliūliavo JV465.
| Alyvos sužydėjo, suliūliavo rš.
| prk.: Visa minia suliūliavo rš. Visa svetainė nubildėjo, suliūliavo P.Cvir.
2. intr. suplaukti banguojant: Visi upokšniai ir srovūs vandens suliūliuoja į vienas marias rš.
3. tr. padaryti, kad imtų banguoti, liūliuoti: Prašyčiau Dievą …, kad atleistų šaunų vėjužėlį, suliūliuotų maružėles JD994.
4. tr. padaryti, kad susvyruotų, susiūbuotų į šalis: O ir užtiko šiaurusis vėjelis, suliūliavo laivelį, išpuolė mergelė JV429.
užliūliúoti
1. intr. užplaukti liūliuojant: Matau užkylant ir užliūliuojant [laivelį] ant prakilno kiemužėlio KlvD32.
2. tr. užsupti, užmigdyti: Motutė vaikelį užliūliavo, užlingavo rš.
| Senąjį jau baigia užliūliuoti kratus autobusas rš. Užliūliuotas marių srauto, aš guliu tylioj kajutėj B.Sruog.
| prk.: Naktis žemę užliūliavo saldžiuoju miegeliu rš. Mano širdį vėjai užliūliuoja P.Vaičiūn.
3. tr. prk. paveikti sąmonę, nuslopinti kokį kieno jausmą: Ponai dabar pažadais užliūliuoja, o tu jiem – savo balsą atiduok! rš. Šiems žmonėms yra svetimas užliūliuojantis nusiraminimas sp.
4. refl. tr. supant ir dainuojant užsiauginti: Oi ūginosi motka dukrelę… Užsiauginus, užsiliūliavus labai toli nudavė (d.) Kb.