lį̇̃sti, leñda, liñdo intr. K; SD31, R
1. smigti, terptis į vidų: An minkštą žemę lengviai leñda baslys Rm. Atbukus adata nèlenda [siuvant] Ėr. Šitos šukos niekai – į galvą (į plaukus) nèlenda Vlkv. Žemė kieta, žagrė visai nèlenda (negali paarti) Gs. Višta riebi – pirštai leñda Skr. Lenda it šaps į uodegą S.Dauk.
^ Miške gimęs ir augęs, išėjęs ant lauko, į žemę leñda (kuolas) Sim. Kišk, kur nèlenda (apie netikusį, nereikalingą daiktą) Jnšk.
2. skverbtis, eiti į vidų ar iš vidaus: Kurmis leñda an urvą Rm. Iš avilio pradėjo lį̇̃sti bitės Prn. Straigės lindo į savo namelius rš. Skylė tokia didelė, jog ir aš galiu lį̇̃sti NdŽ. Kurgi lendi kaip pelė? Grž. Žuvelė pati, vizgindama uodegą, lindo į tinklą P.Cvir. Leñd (lįsk) iš rankovės! (sako žalčiui) Dglš. Rudenį vabzdžiai leñda į žemę NdŽ. Ne tik žmonės, bet ir šunes lindo į pastoges Žem. Truputį oru pasidžiaugęs lindau į lovą Žem. Žvirbliai lenda į langus priš speigą Šts. Lį̇̃sti pro langą NdŽ. Karklynan lįsma, žvirblius baidysma Ds. Lįsčiau karklyną, bene padvėsčiau JD1232. Nuo saulės lendu in vandenį, nuo lietaus – po stogu Dkš. Na, sako, jau bus gana praustis, lįsk laukan! BsPIII174. Jonkelis leñdamasis (toks liaudies šokis) Šts. Lenda kaip yla iš maišo Pnd. Lenda kai maišan Švnč. Lenda it erkė po odos LTR(Šll).
| Sniegas kruopeliais pro mažiausią plyšelį lindo (sprausdamasis biro, krito) į vidų Žem.
| prk.: Aš nežinau, koks iš jo žmogus: tik iš vargo išlindo ir vėl vargan lenda Ktk. Nelįsk an skolą, paskui neišsimokėsi Ėr.
| Vargas pradėjo kas dieną drąsiau lįsti per apiplyšusius stogus gryčion rš. Jau lenda saulutė į žemę (leidžiasi) Gs. Rytą paskėliau – da tik saulė lindo (tekėjo) Rš. Miškai ir kalvos lenda (ryškėja) pro rūkus T.Tilv.
^ Bėda viena per duris eina, kita – par langus lenda Upt. Gyvas į žemę nelįsi Bsg. Vietos nebeturiu, o gyvent reik: gyvas į žemę lįsk – neįlį̇̃si Rd. Bėda tai bėda, bet vis į žemę nelįsi LTR(Šmk). Nors tu gyvas žemės[na] lįsk, kai valgyt nori Sld. Nors į žemę lįsk! (nėra kur dėtis) LTR(Lnkv). Lieps ugnėn lįst, ar lįsi? Trgn. Lįsk vabalo blauzdon Pšl. Nelįsk į grambuolį, nes jis, į mėšlą lįsdamas, ir tave įtrauks rš. Ir katinas, peleną pridergęs, lenda į kampą Vdk. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų Srv. Ginas, net akys leñda iš kaktos Ktk. Jai jau per šonus imą pinigai lįsti (daug jų turinti) rš. Neduok Dieve į jo skūrą lįst (jo vietoje būti) Skr. Gyva mėsa į skūrą lenda (arklio galva į kamanas) Srv. Šen liñdo, ten liñdo, klėtin be rakto įlindo (vėjas) Pnd.
ǁ prk. skverbiantis nemaloniai veikti, erzinti: Krienai leñda į nosį Kt. Dūmai ėsdavo akis, lįsdavo į gerklę P.Cvir. O balsas toks spiegiantis, tiesiog per ausis lenda rš. To smarvė labai galvon leñda PnmR. Toks šiandie šaltas oras, taip lenda į žmogų Rm.
ǁ prk. imti (apie miegą): Kai lyja, miegas leñda Ėr. Dieną prismiegi, tai kurgi ir belįs miegas naktį Užp. Pradeda miegas lįsti – benkiav (baikiva) pasakas Šts.
ǁ prk. ateiti į galvą, prisiminti: Kai jas (pasakas) imi pasakot, tai viena paskui vieną leñda (ateina į galvą) Lz.
3. duotis įmauti, įauti, įverti ir pan.: Nèlenda batai – maži Krš. Jeigu tik lį̇̃s batai, tai ir aš važiuosiu Rm. Man su dviem autais leñda OG283. Tau nelįs mano kaliošai Kp. Ale toj nauja kepurė tai jau nelį̇̃s an galvos Vs. Adata labai plonutė – siūlas nelįs Rm.
4. Ktk būti gerai valgomam (esant apetitui): Tas kumpis labiau lenda – kaip tas medus Šd. Sausas valgis nė lį̇̃st nèlenda Srv. Duonelė, kad ir ašakota, lenda, lyg būtų su medum aptepta Všk. Man šiandie kažkodėl valgymas visiškai nelenda Jnšk. Kad užkandas geriaus lįstų, gerkles gėrimais vilgė LTI41(Bs). Padirbus leñda užvalgyti Ėr. Atsikėliau, neliñdo valgyti An. Kad gardu viskas, kad lenda, kaip už ausies! Pc. Valgis nebetelpa, degtinė nebelenda Žem.
^ Leñda, nei sudieu nesako (apie gardų valgį) Ėr.
5. SD31 brautis, veržtis, eiti kur: Lįsi̇̀ nelįsi̇̀ – vis tiek neleisiu Ds. Stui, nešvankėli, nelį̇̃sk, kur lį̇̃sti netinka K.Donel. Nemato pavojaus, o lenda kaip mažas vaikas Jnš. Sušalęs nelį̇̃sk į ugnį – susirgsi Rs. Nelįsk arti prie šunies, dar įkąs Rm. Neik prie mašinos, gali ranką įkišt, nelįsk, kur nereikia Jnš. Turbūt sviete vietos neradai, lindęs čia į tą peklą, mūsų dvarą Žem. Vištos leñda lesti Ėr. Gal perekšlę vištą turi? Mano neleñda perėt Klt. Kur jo galva buvo lįst tokion vieton? Ut. Varai – tai čia liñdus [karvė], tai čia (neina tiesiai) Rs. Pirma tėvo nelįsk: niekas nepagirs, o papeiks kiekvienas TŽIII377. Kaip neleisi, jei par pagalį leñda Krš. Ko čia lendi kaip musia an medų! Ds. Ar sakai, ar nesakai, vis lenda ir lenda kaip šuva KrvP(Vl). Kaip bulba leñda per arimą (apie mažą vaiką) Lp. Lenda kap smala Lp. Lenda kaip akis išdegęs LMD. Pats lenda bėdai į nagus LTR. Jie lenda kakta kaip tas jautis – pamato kalnelį ir mauroja Krkn. Šen liñdęs, ten liñdęs – bene briaukšterės kas par nosį Plt. Lenda kaip (kap Kt) kiaulė į bulves Rs. Lenda kaip kiaulė žirniuos Krč. Leñda kaip kiaulė per akis Gg. Neturi gėdos, lenda kaip kiaulė kitiems už akių Jnš. Nespėjo išlipti iš lovos, ir lenda kaip paršas prie stalo Jnš. Lenda kaip vagis in lašinius Nč. Lenda (painiojasi) kaip šuva po kojom Ėr.
^ Su savo banda (dial. bandu), kur noriu, tę lendu Lš. Še mušk, še nelenda VP44.
ǁ pasidėti, rasti vietą: Po tokios gėdos nežino, kur lį̇̃sti (dingti) Jnš. Kur toks žmogus tura lį̇̃sti, nieko nemokėdamas dirbti? Vvr.
6. kištis, dalyvauti (kur nereikia): Lenda ne į savo reikalus Prn. Nebūt liñdęs an tas muštynes, nebūt pats gavęs Ėr.
7. kibti, įkyriam būti; įkyriai meilintis: Vaikas taip pristojo ir lenda kaip musės prieš lietų Jnš. Grasink jį nuo savęs, kad jis nelįstų prie tavęs J. Ko in mane lendi? Nelįsk! Lp. Pasižabojo vaikinas, pri Marikės lį̇̃sdamas (gavo vesti) Rs. Prigavai mane, sutrypei gyvenimą, tai ko dar lendi? P.Cvir. Kad ir tos mergos leñda smirdėdamos (labai kimba prie vaikinų), o paskui graudoja Ob.
8. lipti, kopti: Diedas lindo per pupą ir inlindo dangun Arm. Lįsk ant arklio ir jok Dv. Leñd (lįsk), Maria, vagonan, ko stovi! Švnč. Reikė[jo] ant pečio lįsti – pečius kūrentas Pls. Lįsk iš beržo Žrm.
9. eiti, važiuoti: Likit sveikos! Aš jau lendù! Lzd. Lenda diedukelis giria, arklyną pasikinkęs Tvr.
10. dygti, kaltis: Diegai pinavijų iš žemės rausvomis galvutėmis lenda K.Bink. Mūsų rugiai jau lenda Krkn. Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdams? D16. Kad pradeda alksnio lapeliai lį̇̃sti – vijūnai neršta Plt.
| Rauplės lenda iš kūno N.
11. dubti, klimpti: Čia labai žemė leñda – kai eini, kojos veliasi Jnšk. Visur šlapia, žemė leñda Ėr. Ant liūno leñda (liūnas nekelia) Rm. Kojos lenda purvynan Švnč.
12. tilpti, išsitekti: Viską, kas lindo į lagaminą ir turėjo bent kiek didesnės vertės, Marija Jakovlevna išsivežė A.Vien. Į tą puodą negalėtų tilpti viena tavo koja, tai kaip galėjo lįsti visas kūnas? J.Balč. Koks čia maišas, bene čia daug lįs! Žž. Kiek tan aruodan leñda javų? Dglš. Neliñdom visi į vežimą, tai likau namie Rdm. Avižos šiton šalinukėn nelį̇̃s Alv. Buvom keturiolika dūšių, stalan nelį̇̃sdavom Plš. Čia apie pusantro viedro gangreit leñda Brž. Kilion (į kilogramą) mažai pamidorų leñda Dglš. Nebèlendu į tuos kailinius Ėr. Ar būt daugiau kiaušinių neliñdę [po višta]? Klvr. Tas prisikrovė, kiek tik an vežimų lindo, ir važiuoja BsPIV11. Storas – ką tik per duris leñda Dkš. Kur jai leñda [valgyti] Ėr. Še butelį, galėsi ryt, kiek tik tau lįs Srv. Kur te tau tas ir miegas lenda! Skdt.
^ Aš giesmių mokėjau – tai maišan nelįstų (labai daug) Švnč.
◊ ãkys leñda ima pavydas žiūrint: Leñda visiem ãkys an mano telyčią Trgn.
diedai̇̃ leñda į kampùs temsta: Jau diedai̇̃ į kampùs leñda Gs.
gróbas leñda į gróbą; S.Dauk labai norisi valgyti: Bičiuli, valgyti didei noriu – grobas į grobą lenda BsPII13.
į aki̇̀s lį̇̃sti
1. būti įkyriam, įgristi: Nelį̇̃sk man į aki̇̀s! Dkš, Rm. Kaip kuisis į akis lenda Rz. Ko lendi į akis kaip musė! Šmk. Turėčiau gėdėtis žmonėms į akis lįsti Jrk74. Aš nenoriu lį̇̃st akýsan Str.
2. rodytis: Prisisprogus (prisigėrus) pradeda šmėklos lįsti į akis Šts.
3. patraukti dėmesį: Tiesa ing akis lenda DP244.
4. apimti (apie miegą, snaudulį): Miegas į akis lenda Vlkv. Besėdant leñda miegas į aki̇̀s Pln. Pradėjo snaudulys į akis lįsti Dr.

į gálvą lį̇̃sti
1. kilti mintyje, sąmonėje: Tos liūdnos mintys vis jam lindo į galvą J.Balč. Alkanam visi velniai į galvą lenda LTR(Zp).
2. duotis išmokti, atminti: Jam viskas gerai leñda į gálvą Rm. Į galvą niekas nelindo sp. Bet ar gali lįsti mokslas į galvą, kuri nuolat galvoja apie tai, kiek tėvas uždirbs, ką nupirks valgyti V.Mont.

į sùbinę (į úodegą) lį̇̃sti menk. pataikauti: Pirma į uodegą lindo, o pasku nebenori nieko padėt Pkr. Lį̇̃sk lį̇̃sk jam į úodegą – pamatysi, kaip bus! Šln. Nelį̇̃sk marčiai į sùbinę – būsi nėko vieto[je] Krš.
į žẽmę lį̇̃sti mirti: Mes jau pasenę, veik lįsime į žemę I.Simon.
ki̇́ek leñda iki valiai: Čia jis galėjo rėkti, kiek jam lindo, bet jo niekas negirdėjo J.Balč. Gali kiek lenda skųstis B.Sruog. Visi buvo krūvoj ir galėjo kiek tik lenda išsišnekėti rš. Davė mušė, kiek tik jai lindo LB194. Paimk pantį ir duok, ki̇́ek tik leñda Rd. Miegu, ki̇́ek man leñda Ut.
po óda (×po skūrà) lį̇̃sti įkyrėti, primygtinai ko prašant: Nelįsk man po oda, aš laiko neturiu Lš. Lįsk tu jam po skūra Lp.
po velė́na lį̇̃sti mirti: Jei jau taip, tai geriau lįsti po velėna!.. J.Paukš.
ubagai̇̃ leñda į kertès temsta: Ubagai į kertes lenda Plt, Grg.
už akių̃ lį̇̃sti
1. užeiti priešais: Stok iš eilės, nelįsk už akių! Kn. Tose platybėse nėra ko kitam už akių lįsti Vaižg.
2. prk. norėti daryti tai, ką kitas anksčiau ketino daryti: Sakau sykį, sakau antrą: nelį̇̃sk man už akių̃ [prie vaikino], ka nepakliūni! Šln.
antlį̇̃sti, añtlenda, antliñdo (ž.) tr. aptikti, atrasti: Añtlenda viską, negali nė siūlų paslėpti nu vaikų Šts. Ir antliñdo jis mano kirvį kamaroje Sr.
aplį̇̃sti, àplenda, apliñdo tr., intr. Š lendant aplink apeiti, apšliaužti: Pasieniais aplink visą šieną apliñdo Sr. Jis spėjo aplįsti krosnį ir dabar jau prie antrosios užkrosnio angos rš. Kasiausi ir rankom ir kojom, ligi aplindaũ Ds.
| refl. K.
atlį̇̃sti, àtlenda, atliñdo intr.
1. Š lendant, skverbiantis ateiti, atkakti, atšliaužti: Visa pasišiaušusi [pelytė] atlindo į priešakį J.Balč. Matai, kur atlindo per šiaudus Pg. Tik iš anapus krūmų atlenda vežimas P.Cvir.
| refl. K.
2. atgal grįžti lendant, šliaužiant: Pralindęs pro tvorą atlį̇̃sk: jei nebeatlį̇̃si, nebeaugsi Pnd. Visaip landžiojo o landžiojo, o vis nepataikė atlįsti rš.
ǁ atgal įlįsti: Lytaus nėra – žolelė vėl į žemę atliñdo Rs. Rauplės atlenda į kūną N.
^ Keikestis pro burną išlenda, pro nosį atlenda A1884,213.
3. Jrb neprašomam, nelaukiamam ar nekenčiamam ateiti: Àtlenda į trešnes didžiausias pulkas paukščių kaip debesys Lkv. Ka susitaikei su juo, tai jis pradės atlį̇̃st Šmk. Kad kas nereikalingas atlindęs beskaitant neužkluptų Žem. Tyli kap kiaulė, į svečius atlindus Lp.
| refl.: Šįryt išvijau jį iš trobos – atsilindo, matai, pasišnekėti sp.
įlį̇̃sti, į̇̃lenda, įliñdo intr. K; SD400, R
1. įsmigti: Man rakštis įliñdo an koją Rm. Kartu vilkosi įlindusi jos (katytės) krūtinėn strėlė J.Bil.
2. į vidų, į siaurą vietą, į tankmę įeiti, įsiskverbti: Priėdė, atsigėrė ir įlindo į plyšį J.Jabl. Straigė nušliaužė nuo radasto ir įlindo į samanas rš. Viename mūšyje įlindo iš baimės į balą V.Kudir. O jei noras pasiuostyt – įlendi į jauną beržynėlį P.Cvir. Kalnas apaugęs neįlendamu mišku M.Valanč. Anas, rugiuosna anlindęs, pranyko kaip ugnėn Gdr. Tu, svotuli, kur dingai, ar į šiaudus įlindai? LTR. Įlindau terp vyrų [susirinkime] Ėr. Pro duris pataisėm katei, šuniui įlendamą [tarpelį] Lž. Įliñdo kaip žuvis į váržą Ėr. Kas [ne]įeit pro angą ing gardą avių, bet inlenda kur kitur, tasai vagis yra DP245. Antliñdo (įlindo) blusa nosin Tj.
| prk.: Saulė į debesį įliñdo (užslinko debesis) Grž, Rm. Takelis įlindo į pakrantės krūmus rš. Dalgiai inliñdo in rugius (prasidėjo rugiapjūtė) Smn.
| Įlindau aš į tą žemelę iki kaklo ir užmiršau, kada diena, kada naktis P.Cvir. Tarp jo gyvenimo ir mužikų, kurių tarpan jis įlindo (prie kurių pritapo), buvo didžiausias skirtumas rš.
| Rauplės įlenda į kūną N. Mokslas paaugusims nebįlenda (sunkiai išmokstama) Ggr. Dievas žino, kas jam tada įliñdo (ką jis sugalvojo) Gs.
^ Ką dabar darysi, gyvas į žemes neįlį̇̃si Grž. Dangus aukštai – neįlipsi, žemė kieta – neįlįsi NžR. Be muilo įlindo, bet atgalio neišlindo KrvP(Klm). Gi ne maišas – neįlįsi (sunku žmogų pažinti) Bsg. Į vidų nei vienam žmogui negal įlįsti Sim. Miške gimęs, miške augęs, išėjo į lauką ir įlindo į žemę (arklas) Pn.
| refl.: Aš įsilįsiu į jaučio ausį BsPI9. Lapė, žąsį pasivogus, įsilindo į karklyną rš.
^ Miške įsilindusi, visus iš namų veda (uoga) LTR(Vdk).
ǁ apsirengti, užsivilkti: Juozas išeiginę sermėgą nusivilko ir, į kailinius įlindęs, išbėgo paskui tėvą LzP.
| refl.: Dabar jau nebereikia tau gėdytis įsilįsti į tėvo kailinius I.Simon.
3. dingti, prapulti, nežinia kur būti: Tu taip įlendi, kad tavęs joks velnias negali rasti rš. Niekur negalima rasti, įlindo kaip į peklą Jnš.
ǁ pasidėti, rasti vietą: Na, kur tu, vargšeliau, įlį̇̃si! Lkv.
4. įsimesti, prikibti (apie ligą, skausmą ir pan.): Koki liga įliñdo Kal. Rankon grižas įlindo rš. Inlindo šonan sopelė, nežinau ir iš ko Sdk. Kažkas įlindo an koją – trečia diena gelia Ėr. Įliñdo kas širdin ir sopa Pn.
5. įknibti, įsigilinti į ką: Į knygą įlindęs mūkso seniukas J.Paukš. Įliñdus i įliñdus knygos[na] (skaito ir skaito) Mžš.
6. dažnai ar ilgai kur būti, nuolat lankytis: Jis tame kieme įliñdęs Jnšk. Jūs vis pas mane įliñdę (nuolat ateinate, skolinatės) Ėr. Anas te kai velnias peklon – inlindęs ir inlindęs Sdk. Pas Marcinkevičius įlindęs visą laiką i da šieno negavo Sml.
| Barometras lietuj įlindęs (rodo lietų) Vb.
7. įsibrauti, įsiveržti kur: Vagies įlįsta (įsivogta) klėtin ir viskas išvogta Blv. Įlindo kažkoks niekšas į kišenę ir nujojo pinigus rš. Įlindo kaip kiaulė, pabuvo kaip žmogus Pn.
| Jis norėjo įlįsti į tą vietą (gauti tą tarnybą) Ėr.
^ Kiaulės akis turėdamas, visur įlįsi Gž, Mrk, Ds.
| refl.: Įsilindo į vaikų namus rš.
8. pakliūti, patekti į sunkią padėtį: Ot įlindo mergelė, močios neklausydama (pakliuvo į bėdą) Dbk. Į šią bėdą įlindau per savo kvailystę rš. Bene iš savo noro arba iš savo valios įlindo [į kalėjimą]? Žem. Sukčius suprato, kad jis pats įlindo (įkliuvo) J.Balč. Visi [vaikai] inliñdo labai Lp. Įliñdo į skolas lig ausų Vvr.
| Į banką reikė[jo] įlį̇̃sti (įsiskolinti) Lnkv.
| refl.: Petras Gerklys įsilindęs į skolas rš. Už neteisingą prisiegą būtų įsilindus pusėtinai Skr.
9. Dv įlipti, įkopti: Inlį̇̃sk ąžuolan ir šauk mus Arm.
| refl.: Kytrieji nuejo į butą, o durnesnis įsilindo į medį LMD. Pasivalgos, įsi̇̀lendas pradėm į lovą i gulia Dov.
^ Pasikark į šakalį įsilindęs J.
10. įeiti: Daržan kruopą (truputį) iñlendu paravėt – žolė auga Zt. Inlįsiù savo gryčelėn (įeisiu gyventi) Ut.
| Jau metuos gerai anliñdę (įmetėję) Ad.
11. įklimpti, įsmukti: Itoj balaitėj lig kelelių iñlendi Lz.
12. pratilpti, pralįsti: Kiti judamieji bokštai buvo tokie aukšti, kad negalėjo įlįsti pro miesto vartus A.Vien.
13. tilpti, sueiti: Vėl šimtas įlindo (kaštavo) Ėr.
◊ į ãkį įlį̇̃sti patikti: Levutė tikrai įlindo jam į akį Žem. Įlindo mums į akį ant sienos toks įstabus paminklas Žem.
į aki̇̀s įsilį̇̃sti įkyrėti kam, nuolat lįsti prie ko: Jis man vis į akis įsilindęs ir įsilindęs Alk.
į gálvą (galvõn) įlį̇̃sti įstrigti į sąmonę, į atmintį: Ta mintis jam įlindo į galvą J.Balč. Bala žino, kas jam į galvą įlindo (ką jis sugalvojo) Rm. Noroms nenoroms galvon įlenda klausimas: o kame gi lietuviai? rš. Mįslės kokios galvõn inliñdo Skdt.
į ši̇̀rdį įlį̇̃sti
1. įeiti į žmogaus vidų, jį pažinti: Negaliu į jo širdį įlįst B.
2. patikti: Prievarta į širdį neįlįsi rš. Petrui Vyturytė buvo į ši̇̀rdį įliñdus Raud.

skūrõn įlį̇̃sti būti kieno vietoje: Ka vyras inlistų̃ moterų skūrõn, tai žinotų [, kaip sunku moterims] Vrn.
ki̇́ek įlį̇̃s užtektinai, smarkiai: Inpilsme jam, kiek inlįs Dglš.
išlį̇̃sti, i̇̀šlenda, išliñdo intr.; SD414
1. prasikišti, pasirodyti kam lendančiam, pereinančiam per ką: Vinis kiaurai per sieną išliñdo Rm. Vinutė išliñdo per padą [bato] – koją duria Prn. Išdžiūvus klijams, žirklėmis nukerpame išlindusius siūlus, nereikalingus užlankų kraštus rš. Žiūrėk, vaikui vė punkis (snarglys) išliñdo Jnš. Ir išlindo kaip pavasaryje kuolas iš žemės Sim.
| Kelnės iš vienšalio audeklo, alkūnės išlindusios (rankovės ties alkūnėmis kiauros) rš.
| prk.: Tada apsiženysi, kap galva išlįs kap klupstis (nupliks) Arm.
^ Išlį̇̃s yla iš maišo (išeis aikštėn pikti darbai, paaiškės žmogaus būdas ir pan.) Kt. Kad tau kiaurai išlį̇̃stų! Jnš.
ǁ prk. išdygti, prasikalti: Išlindo barzdelė, ūsiukai prasikalė rš. Kvietys išlindo (išplaukėjo), ir tuoj žydi Trs.
2. išeiti aikštėn kur lindėjusiam, buvusiam; išeiti, prasisprausti pro siaurą vietą: Ėgi barsiukas bėga, išlindęs iš landos A.Baran. Šiandien Deveikos bitelės pirmąkart išlindo iš avilio P.Cvir. Straigė pusiau išlindo iš kaušelio rš. Koks gali būti tavo autoritetas, jeigu tu atrodai lyg pro kaminą išlindęs J.Dov. Panėręs už penkiolikos sieksnių iš vandens beišlindo (išnėrė) Sr. Kvailys jos kelio pasiklausė ir išlindo iš užkrosnio ps. Pačiute, širdute, išlįsk iš maišo (d.) Lš. Kažin, ar ana (avis) neišlįs par aptvarą? Slnt. Išlindęs iš miško, pamatė Mykolas gimtąjį kaimelį A.Vien. Apsidairykite aplinkui, išlįskite iš kabineto į gatvę rš. Visas dulkėtas, kap iš peludės išlindęs Lš. Dvokia kap iš tvarto išlindęs KrvP(Mrj).
^ Išlindo kaip Pilypas iš kanapių Rs. Išliñdo kaip meška iš širto Als. Po tokios speiguotos žiemos pavasaris kaip iš maišo išlįs (staiga atšils) Žem. Nedėk jo kišenėn, ba išlįs (negirk iš anksto) LTR. Nedėk ausin – išlįs (apie nevertai giriamą žmogų) Ds. Iš savo kailio neišlįsi rš. Valgo kaip iš badų išlindęs (daug, godžiai) Dbk, Ut. Tau ir akes išlįs nuo darbo! Lp. Kad tau akys per pakaušį išlįstų! Ds. Lekiu išsižiojęs, akys išlindo (išsprogo), a nepamatysiu jį Upt. Didi išmintis pro mažą gerklę išlenda KrvP(Ps). Išlįs jiem per abu galu šitie pinigai LTR(Ds). Subata pro pėtnyčią išlindo (apatiniai drabužiai prasikišo pro viršutinius) Šll. Kai jauna buvau, rože žydėjau; kai pasenau, akis įgijau ir pati pro jas išlindau (aguona) Sim, Prl. Stuba su svečiais pro langus išlindo (tinklas su žuvimis pro eketę) R174.
| refl.: Aš pro čia (pro tvorą) išsilįsiu Ėr.
3. išsiveržti, išsibrauti iš kur nors: Tiek buvo suspaudę žmonės, led išlindaũ iš vidurio Ėr. Išlį̇̃sti pro mišką (išsitarpuoti tarp medžių be kelio, išvažiuoti) Rs. Takeliais i̇̀šlendi, ir tiek Ps. Viedmorius perkrimto sau kelią išlį̇̃st, išliñdo ir vėl paskum juos vejasi (ps.) Lz.
| prk.: Išliñdo saulytė raudona raudona, ir vėl debesin Dbk. Anksti išlindo mėnulis V.Kudir. Iš miško išlindo ilgi tamsūs šešėliai ir plačiai uždengė rugių lauką J.Bil.
4. atsirasti: Nežinosi, iš kur koks darbas tau išlįs Žem. Vieną bėdą nustūmei, žiūrėk, jau kita išliñdo Ktk. Gal kuomet išlįs valandikė ir pasilsėti Žem. Išliñdo kelios saulėtos dienos Ggr. Ne just nejuntas, kaip tas smertis i̇̀šlenda Krš.
5. Skdt išeiti iš sunkios padėties, išsisukti: Atrodė, kad šį kartą tikrai praloš, bet išlindo Jnš.
| Jis niekaip negalėjo iš skolų išlįsti rš.
6. išlipti, iškopti iš kur nors: Tokia diena yra, aš negaliu iš lovos išlįst Dv. Anas ažturėj arklį, išliñdo iš vežimo ir nuej[o] (ps.) Lz.
7. Pls užlipti, užkopti ant ko nors: Išlindo in tvarto dangčio Dv. Išsipėriau in palų išlindęs Arm.
8. išeiti kur nors: Čia kur (netoli) bobutė žolė̃s išliñdo, tai greit pareis Vlk. Arklį uždarė, pats išliñdo kur Drsk.
ǁ išeiti už vyro, ištekėti: Nora tos mergos prisitaisyti, išlį̇̃sti Krš.
◊ į áikštę išlį̇̃sti paaiškėti: Tikrai, paslapčių valdžia negalėjo išlaikyti – vis kas nors išlįsdavo į aikštę B.Sruog.
iš po ragãžės išlį̇̃sti sakoma apie jaunesniąją seserį, kai vyresnioji išteka: Mergaitė džiaugiasi, kad iš po ragažės išlindo KzR.
per aki̇̀s (pro pakáušį, pro vir̃šų galvõs) išlį̇̃sti suteikti daug vargo: Šitas užudarbis tau per akis išlįs Ds. Žemė per aki̇̀s išliñdo Čb. Maniežas man par pakáušį išliñdo (reikia vis taisyti ir taisyti) Rs. Itiej interesai tai išlindo man pro viršų galvos Arm.
su nósimi išlį̇̃sti laimingai išeiti, neprakišti: Nežinia dar šiemet, kap su nósia išlį̇̃sim Ss.
paišlį̇̃sti, pai̇̀šlenda, paišliñdo (dial.) intr. daugelyje vietų išlįsti: Smegenai paišliñdę Dv.
papaišlį̇̃sti, papai̇̀šlenda, papaišliñdo (dial.) intr. daugeliui išlįsti: Sutemus papaišliñdo vitvisi Dv.
nulį̇̃sti, nùlenda, nuliñdo intr.
1. nusmigti: Rods, tiesiai kišiau adatą, ale kažkur nuliñdo Rm. Kiaurai žemės nuliñdo (prasmego) Rm.
2. lendant kur nusigauti, patekti į siaurą, ankštą vietą: Paspartutas ko nenulindo kiaurai pro skylę J.Balč. Lapinas nulindo krūmuosna V.Krėv. Sesuo su Levuku nulindo užkrosnin ir žiūrėjo iš ten į mane kaip du įgąsdinti žvėriukai J.Balt. Piemuo nulindo prie mūrio ir smalsiai spoksojo į svečią A.Vencl. Todėl tykojau tyloms, už durų nuliñdęs, kad pamatyčiau ben, kaip ponai mūs čestavojas K.Donel. Nulįsiù nulįsiù rugiais, i niekas neras Tvr. Tokie grybai i ligoniui gerai nuryt: paspaudei, i nuliñdo Jrb.
3. nugrimzti: Baisus šlapumas – nùlenda arkliai lig pilvui Pc. Seniai tokia brada buvo: kur stojies, ten ir nulendi pusėn blauzdų Ds.
^ Geležinė kumelė nulindo balelėn, penki vilkai traukė, penki palaukė (raktas) LTR(Pnm).
4. pasislėpti, dingti: Kur tu nulindai, Karoli? rš. Vaikas, mačiau, ėjo in tvartą – kažno kur nuliñdo Ktk.
5. nueiti, nuvažiuoti: Nulindau in Liškiavą iš Lazdijų Lzd. Nuleidžiau kaip šuo uodegikę ir nulindáu numo Pp. Išlįsi iš vakaro, tai pernakt nulįsi̇̀ Lp. Jis mėgėjas kur nueit, nulį̇̃st Vrn. Viens nùlenda kur grybaut, kits kitur Vrn.
ǁ nueiti kur nepageidaujamam: Jie niekad kitų nepamylia, o pas kitus nùlenda Antš.
6. nulipti, nukopti: Nulindo Lapinas nuo pečiaus, raudonas kaip burokas, uždegtas V.Krėv. Nulį̇̃sk nuog arklio Dv. Nulindo any nuog lokių Aru31(Lz). Nuliñdo tėvas nuog to ogero (kumelio) žemyn Pls.
7. įlipti, įkopti: Nulindo ãny kaminan trijosa Lz. Tada anas nuliñdo in medžiagos (į medį) Lz.
8. nutirpti, nušilti: Sniegas nuliñdo Arm. Kol sniegas nulį̇̃s, tai bėdos pro viršų galvos išlįs Asv.
9. nuslinkti: Iš vargo ir nelaimių jo plaukai nuog galvos nuliñdo Rod.
palį̇̃sti, pàlenda, paliñdo intr.; SD261, R
1. po kuo nors įsmigti: Rakštys po nagu paliñdo Jnšk.
2. po apačia kur patekti: Šuva po suolu paliñdo Pn. Palį̇̃sk paklėtėn pažiūrėtų, ar nėr kiaušinių Ds. Ji an kožnos lovelės padėjo po pyragą ir marškinius, o jinai paliñdo pečelin Slm. Vilkas paliñdęs po tus medžius Šts.
^ Nuo giltinės po puodu nepalį̇̃si LTR(Rk).
| refl.: Žąsinas pasilindo į pakrosnę Mc. Anys buvo žemėj pasiliñdę Dv. Aš pasilindaũ po ta valčia PnmŽ.
3. pakliūti po kuo: Girtas būdamas po arkliais palindo (suvažinėjo) rš. Bežiopsodamas nepalįsk po mašina Rm.
4. įsimesti (apie skausmą): Dieglys man po krūtine paliñdo, nė atsidvėsti nebegaliu Jnšk.
5. prikibti prie ko: Tik palįsk, tai tuoj gausi! Ds. Palindai ir gavai Ds. Tegu tik jis pàlenda in mane! Lp.
◊ į aki̇̀s palį̇̃sti prikaišioti: Kap pati palį̇̃s in aki̇̀s Lp.
po rañkomis palį̇̃sti sutrukdyti, užbėgant už akių: Tą arklį būtau aš nupirkęs, tik jis man po rañkom paliñdo (kitas nupirko) Lš.
po velė́na (žemýna) palį̇̃sti mirti: Po žemyna palindo B. Po velė́na paliñdo Ut.

×padlį̇̃sti, pàdlenda, padliñdo (hibr.) intr.
1. prilįsti: Regi gi – šėtonas padliñdo Lz.
2. įlipti: Padleñd in medžiagos (į medį), pasdair, kur dūmai eima Lz.
parlį̇̃sti, par̃lenda, parliñdo intr.
1. giliai nulįsti, nugrimzti: Baslys parliñdo į žemę An. Liepė išverst akmenį didžiulį, katras tenai gulėjo parliñdęs par pusę žemėn BM207. [Ąžuolų kelmai] žemė̃s parliñdę BM65. Jam kai davė per pečius, jis parliñdo žemėn lig krūtinei BM113.
| prk.: Griekuos parliñdę, varguos paskendę BM429. Iš kur jis duos tuos tūkstančius, kad jis pats skoloj parliñdęs Bsg. Anas skolõs[na] parliñdo Ds.
2. K lendant, skverbiantis grįžti atgal.
3. pareiti, parvykti šiaip taip: Tas naktibalda parliñdo namo jau švintant Mtl.
pérlįsti intr.
1. išlįsti kiaurai per ką, persmigti: Vinis pérlindo per sieną Prn.
2. pereiti per ką lendant, skverbiantis: Perlendu per tvorą SD296. Parlindo jis par apačią J. Krūmas išaugo taip tankus, jog joks gyvolis, žvėris ar žmogus negali perlįsti per jį Sr. Neparlendamose medėse negalėjo suvokti kaltinykų S.Dauk. Šonūse [motinos] narvelio išpjaukiat kelis tarpelius, bet teip aukštus, kad bitė negalėtų parlįsti S.Dauk.
^ Ot audeklas, kad gali šuo perlįsti (retas, prastas) Švnč.
3. giliai nuklimpti, įgrimzti: Arklys pérlenda, ale ne kiaurai Rm.
| prk.: Tas Zinius perlindęs į skolą, prasigėręs Pc.
| Tiek metų, o dar į kuprą neperlindau (nesusimečiau, nesulindau) Pc.
pralį̇̃sti, pràlenda, praliñdo intr.
1. išlįsti, prasiskverbti pro ką: Suaugo tokia tankynė, kad nė žmogus negali pralįst rš. [Pro spragą] ir jis pats pralenda, ir dar kitiems palieka, kad taip pat pralįstų Vaižg. [Tamsiose giriose] nei žmogus nepraeina, nei žvėris nepralenda V.Krėv. Pro tiltą pràlenda laivai Ėr. Vežimas vos tiktai pro vartus praliñdo ir apvirto Sr. Keliu reikėjo lįstinai pralįsti Vaižg.
| prk.: Jo vaikas kažkaip praliñdo [į kitą klasę] Jnšk. Aš toks nekabus ant to darbo, kad tik pralįsti Šl.
^ Kur protingas pralįs, ten kvailas nuklimps TŽV600. Be gėdos lenda, bet ir pralenda KrvP(Al).
2. pro šalį praeiti: Vos pralindaũ pro šalį J. Mokėsi, kaip nepastebėtam pralįsti pro kalakutą ir žąsiną rš.
3. prk. parlįsti, įklimpti: Gyvenom gerai, pakol į skolą nepraliñdom Rm. Vyras visiškai pralindęs skolose, degtinėj rš.
prilį̇̃sti, pri̇̀lenda, priliñdo intr.
1. Erž daug prismigti ko: Nenešiok pėdų, prilįsi̇̀ akuotų Ds.
2. Lz daug sulįsti: Pro urvą prilindo pelių J.Jabl. Musių kad priliñdo į butelį! Pc. Blusų prilįsi, negulėk aslo[je] Šts.
3. daug pritekti, prisikimšti ko: Šaknis kelmo prilindo žemės, t. y. prižeibėjo, prismego J. Dantys varškės prilindę Ėr. Pilna gerklė prilindo dulkių B.Sruog.
4. daug prisigrūsti ko: Traukinys sausakimščiais prilindęs žmonių rš. Visi langai prilindę vaikų Šts.
| prk.: Nebėr vietos i pas juos: pilna priliñdę (apsigyvenę) visokių sesučių, visokių bugalterkų Mžš.
5. prisiskverbti, prisibrauti, prisigauti, prieiti prie ko: Žmonės kimšosi, stumdėsi, kiekvienas norėjo arčiau prilįsti J.Balč. Apstojo žmonės vežimą, negaliu prilį̇̃sti Ėr.
ǁ tr. braunantis, lendant pasiekti: Tas vaiks pradėjo lįsti dar toliau ir prilindo kitus tokiuos vaikus LTR.
6. prk. prieiti prie ko, norint ką gauti: Jis moka prilį̇̃sti ir prie aukštų viršinykų Btr.
7. prk. prisigretinti, prisimeilinti: Kad bernas norės, tai an bet kokią mergą prilį̇̃s Ds. Anas visur prilenda Dglš. Prieteliai, prie jų prilindę, visokias klastas varinėjo prš.
8. refl. arti prisikišti, prisilenkti: Prisiliñdęs šneka ir šneka Gs.
9. apsikrėsti, prilipti (apie ligą): Neik ten, ba ligos prilįsi̇̀! Lš. Nesigalynėk, ba prilįsi̇̀ niežų! Smn.
◊ akysè prilį̇̃sti daug sykių kreiptis: Kiek vasarą man priliñdo akýsa [su prašymais]! Lp.
sulį̇̃sti, sùlenda, suliñdo intr.
1. susmigti: Porą kartų sudaviau akmenu, ir kuolas sulindo į žemę Rm.
2. visiems į vidų sueiti, patekti: Vištos suliñdo po paklėtės J. Visi žvirbliai suliñdo duobosna Jz. Vaikai suliñdo an gryčią pasišildyt Ėr.
| prk.: Kiek tų rąstų arba ašių sulindo jam į kišenę, o niekur skatiko neišleidžia Žem.
| refl.: Svirpliai, sienotarpyj susilindę …, cirpti pradėjo TP1881,49. Tos klastorkos tuo po tam kampe susiliñdo K.Donel. Sulįsiamos į užkrosnį ir sumigsiam Plng.
| prk.: Susiliñdę … krūvoj gyventi KI154.
3. sugrimzti, suklimpti: Jis te mat vargšas buvo suliñdęs brasto[je] Vb. Jei raiteliai, ieškodami kelio, būtų pamėginę bristi raistu tolyn, tai būtų visi sulindę į lieknus bei akivarus ir be pėdsako nugrimzdę A.Vien. Trobos jai pasirodė kažkokios sumažėjusios, sulindusios į žemę A.Vencl.
| prk.: Saulė į debesis sulindo, visa sukaitusi rš.
| Ligi ausių skolon sulindęs, nebežino ir katro galo stvertis Užp. Nemokėjo gyventi, sulindo į skolas J.Paukš. Gaspadoriai sulindo bankose An.
| Sėdi kaip suaižyto ąžuolo kelmas, rymo, į savo metus sulindęs P.Cvir.
4. įnikti, įknibti: Pirma mada būdavo pasakos labai, o dabar tai knygosen suliñdę suliñdę Tj.
| refl.: Vaikai susilindę kiaulę (tokį kortų lošimą) loša Krš.
5. Šlčn tilpti, pareiti: Ar sulįsit visi valtin? Lp. Daržinėj ir šienas sulįs Trak. Tan puodelin dviej karvių pienas nesuli̇̀s Rod.
◊ į kišẽnę sulį̇̃sti prasiskolinti: Ūkininkai nupliko, paskendo skolose, sulindo į kišenę ponų rš.
į rãgą (į ragùs) suliñdo apie užtrūkstančios karvės pieną: Karvėms pienas į ragą sulenda, jeigu jų neprižiūriu I.Simon. Da pienukas į ragùs nesuliñdo Gs.
papasulį̇̃sti, papasùlenda, papasuliñdo (dial.) intr. daug sulįsti: Akopus papaišsikasė ir papasuliñdo bobos su vaikais Dv.
užlį̇̃sti, ùžlenda, užliñdo
1. intr. užeiti už ko: Vaikas užlindo už motinos rš. Pelė už sienos užlindo Sr.
| prk.: Užlindo mėnuo už pušų, ir Grigo ratai pamažu pakrypo E.Miež. Saulutė užlenda už debesėlio sp.
| refl.: Užsilindęs už kūgio šiaudų, Tautrimas užsirūkė cigarą I.Simon. Šitas, už tvoros užsilindęs, išsiima savo sidabrinįjį brizgilaitį BsV214.
ǁ refl. pasislėpti: Nėr nuo jo kur užsilįsti rš.
ǁ užkristi, užsmukti: Jos ant kūlių užulipta, užu tų kūlių užgriūta, užùlįsta Kp.
2. intr. užeiti priešais, be eilės: Ko ažlindai̇̃ kai kiaulė! Sdk.
ǁ padaryti pirmiau tai, ką kitas buvo ketinęs daryti: Jau buvom viską susitarę, kitas užlindo, ir palikom be nėko Up.
3. intr. užlipti, užkopti: Sraigė ant medžio užliñdusi KI713. An pečiaus užlį̇̃sim ir miegosim Lz.
ǁ užsistoti: Užliñdo an kojos, lodz su vežimu užvažiav[o] Grv.
4. intr. užtilpti: Kepurėlė neužlenda an galvos LTR(Trgn).
5. tr. rasti, aptikti: Vaikai užlindo pakastus piningus LTR(Klp). Bobos užlenda pigesnių medžiagų, laiko turėdamos Varn.
◊ už akių̃ užlį̇̃sti
1. užeiti priešais: Piemuo užliñdo vaikui už akių̃ Sr.
2. padaryti pirmiau tai, ką kitas buvo ketinęs daryti: Žmogui niekad nereikia už akių̃ užlį̇̃st: daro – tegu daro Ds.

už apkaklė̃s užlį̇̃sti pakenkti: Aš nė vienam žmoguo neesu už apkaklės užlindęs Šts.
už káilio užlį̇̃sti patikti: Nejaugi tau per visą ilgą amžių jokia moteris neužlindo už kailio, kad vien žemės teieškai? Vaižg.