1 ki̇̀binti (-yti), -ina, -ino tr., kỹbinti NdŽ
1. SD46,56,163,177, R, N, K, K.Būg liesti, kliudyti, judinti; užkabinti kitą: Morkos, burokai da neki̇̀binti (nerauti) Rm. Nekibykit tų marškinių, gali nutrūkt virvutė Gs. Ankstybas kopinėjimas bičių yra patogiausis, bet vasaros vidu tvankose neprigul bičių kybinti Nz. Žuvis meškerę kibina (liečia jauką) Dkš. Uždangalas, nei kieno nekibinamas, pats iširo nuo viršaus lig žemės Blv. Juodą žemę ki̇̀bina (dirba) Ėr. Veikiau užgis rona senoji, kad jos kas kartą nebrušosi ir nebkybinsi P.
| Tu, – tarė Pričkus jam, – saugokis Kasparą ki̇̀byt K.Donel. Neki̇̀byk, tegu vaikas sau valgo Ldvn. Tu jo neki̇̀byk, tegu jis, vyras, miega Bgt. Nekibyk to pasipūtėlio Mrj. Nekỹbink svetimo šunies Mžk. Kam tu vaiką ki̇̀bini? J. Pats kaltas esi, kybindamas tą gyvatę ir lįsdamas pri jos P. Lig šio laiko nekibinau tavęs dėl tų pinigų (neužsipuoliau, neprašiau grąžinti) Pc. Ar nesakiau aš tau: nekibink žmogaus! BsPII111. Patys nekybinamys, nenorėjo be priežasties karę pradėti S.Dauk.
| prk.: Šaltis kibino ir siekė pakinkių rš. Nekibink (neminėk, nejudink) anų laikų Švn. Jei tave kibin (gundo) velnias alba sanžinė piktoja, tada nenusiminkias BPI84.
^ Nekibink mėšlo, jis neliestas smirda Ukm. Gulinčią bėdą nekibyk LTR. Nekibyk be grašio (neturėdamas pinigų, nieko nepradėk) B.
2. NdŽ kirkinti, erzinti, užkabinėti: Pirma nosį nusišluostyk, o paskui mergas ki̇̀byk Alv. Gana tau mergas kibinti, eitum gulti Ds. Vaikis mergas kỹbina Ms, Slnt. Raštininkai sustodami juokavo ir kibino kazokaites rš. Nors ir su akmeniukais, by tik kybina LTR(Pp). Kuri čia, visų kibinama, ištekėjo? Blv.
| refl.: Eik lauk, čia nesikibinęs! Žgč. Leisk darbuotis, nekybinkis Lk. Vieną kartą, šieną grėbiant, Tadas su merga kibintis ėmė LzP.
3. kutenti: Dėdė vaikus vakar kỹbino kỹbino, lig ašarų privarė Kv. Tu munęs nekỹbink, aš bijau Vvr.
4. refl. NdŽ ginčytis, vaidytis, peštis: Mes kone kasdien su neprieteliais ki̇̀binomės KI55. Tie kalakutai tai kibinasi (pešasi, gnaibosi) Smn.
1 įki̇̀binti tr. Š; N įerzinti: Įki̇̀binau aš aną, ir pradėjo jis kultis J.
1 iški̇̀binti tr.
1. BŽ486, Š išjudinti, iškrutinti.
2. suerzinti: Didžiaus iškybintas, nekaip pasotintas brš.
1 nuki̇̀binti tr. kibinant, liečiant nuimti: Žuvis kybino kybino ir nukỹbino slieką Brs.
1 paki̇̀binti tr.
1. Kos16, N paliesti, pajudinti, pakrapštyti: Išsišiepęs rėks [vaikas], nepaki̇̀bys to valgio Krn. Nebliko svirplio, kaip pakỹbino Krtn. Ugnį pakỹbink Lkv. Paki̇̀binau aš aną kaip širšiną iš korių ir negaliu beatsiginti J.
| prk.: Šnekėk tiktai apie pakibintą klausimą Blv. Aš pats nežinau, kodėl nepakibinau to dalyko Blv.
| Žinau, kad nepaki̇̀bys (nepalies, nepavogs) Rmš.
^ Tupi kampe katinas, kaip pakibini – bažinas (katilas) LTR.
2. truputį pakirkinti, paerzinti: Eik pakỹbink tą Marę Sg. Jis tai mėgsta mergas paki̇̀byt Vs.
| Kartais ir gyvenimas jįjį žaismingai pakibindavo rš.
| refl.: Jaunam vaikiui ir pasikibinti ne griekas J.Marc.
3. pakutenti: Vakar Kazė Onę pakỹbino Kv.
1 suki̇̀binti tr. suerzinti, sukiršinti: Sukỹbinau bites Als. Jis suki̇̀bino vapsas J.
1 užki̇̀binti tr.
1. Q27, N užkliudyti, paliesti, užkabinti: Tik jau užkỹbink aną, o doros nebebūs Vvr. Užkibink, o neatsiginsi nuo josios J.
| prk.: „Lietuvos ūkininkų kalendorius“ užkibino taipogi svarbios vertės dalykus V.Kudir. Mes, kad mus žiemys per daug užki̇̀bina grumzdams, į šiltą pašalį lendam K.Donel. Ko teip nosį nuleidęs eini! – užkibino jį mergiškas balsas iš sodo V.Piet. Niekada nereikia užkibinti nabašninko LMD.
2. užkutenti, užkatulti: Jis negyvai mergaitę užki̇̀bino J.