karštė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr.
1. N, [K], J, NdŽ eiti karštyn, šilti: Krūtinėje širdies ugnis kasdien karštėjo rš.
2. prk. karščiuotis, jaudintis: Kalbėdamas jis vis labiau karštėjo rš.
įkarštė́ti intr.
1. įšilti, įkaisti: Tai inkarštė́jau perdien prie rugių! Rdm. Inkarštės patalas an pečiaus Lp. Krosniakurio akys įkarštėjo nuo ugnies rš. Inkarštėjęs trinytis Lp.
| refl.: Pridėk gerai malkų, tai greitai įsikarštė̃s Bd.
2. BŽ66 prk. įsikarščiuoti: Aš labai greit įkarštėju rš. Ginčas įkarštėjo rš.
nukarštė́ti intr. atvėsti: Nukarštė́jo pečius Lp.
pakarštė́ti intr.
1. pašilti, pakaisti: Dar šarmas nekarštas, tegu pakarštė́ja Lp. Labai sušlapo, bet parėjęs pakarštėjo prie pečiaus ir nesirgo Smn.
2. refl. prk. pasikarščiuoti: Alkibiadas pasigailėjo taip pasikarštėjęs ir nesusilaikęs, kalbėdamas su svetimos šalies piliečiu rš.
sukarštė́ti intr. sušilti: Jau vanduo sukarštė́jo Mrj.
užkarštė́ti intr. užkaisti, sušilti: Gali praustis, jau vanduo užkarštėjo Vv. Užkarštė́jo užkarštė́jo, ir vėl lyja Alv.