kapóti, -ója, -ójo
1. tr. R194, N K, NdŽ dažnai kirsti, pjauti, genėti; čaižyti: Tegu stovi, kam kapot medžias Arm. Nusipirkau kirvelį ir bekapoju dabar sau krūmus Pg. Pradėjo kapot tas razbaininkam galvas FrnS122. Kurie anksčiau rugiai sėti, tai kap kirviu kapók (labai geri) Bn. Reikia geriau pjauti šieną, ba taip kapot negalima: daug žolės lieka nenupjautos Km. Kiti vėl kapojo šakas nuog medžių ir klojo ant kelio DP1.
| prk.: Finansai braška, darbininkams algas kapoja (mažina) rš.
2. tr. R187, N, K, J, NdŽ skaldyti, smulkinti, pjaustyti: Kapoju ing dalias SD365. Griebė kapoti žabus P.Cvir. Malkas kapot tai ne darbas (lengvas darbas) Švnč. Jis visą dieną kapójo kūlelius ir nei puskapio neprikapójo Dbk. Šarka torielkas mazgojo, kanarka cukrų kapojo (d.) Slk. Sena [karšimo] mašina kapoja vilnas Ėr. Dėl ko nekapóji kapódamas? Šts. Paskui rado didelę kulbę, kur mėsą kapojo BsPIV276. Duktė kapoto sūrio padėjo ant stalo rš.
^ Kur medžius kapoja, ten skiedos lakioja Sim.
| refl.: Miltų į jovalą įdėjus, taip greit nebkapójas Užv.
3. tr., intr. R73, N, NdŽ snapu kirsti, knapoti, lesti: Genys, meleta kapó[ja] medį J. Kas te taukši? – Ė stuobrį kapoja genelis A.Baran. Vištą dėl to nešu parduoti, kad ji kiaušinius kapója Skr. Varna, ant avies sėdėdama, kapojo į nugarą S.Dauk. Pririšiu prie žardo, kad šunys lotum, kad gaidžiai kapotum JD1551. Višta priėjo ir kapója (lesa) iš puodų Skr. Pamačius negyvą žvėrį, varna tuojau atskrido ir pradėjo kapot BsPII320.
^ Varna varnai akių nekapoja Gsč.
| refl.: Pereklė pašiaušė kaklą ir praskėtė sparnus, lyg norėtų kapotis rš.
^ Eina du juodvarniai keliu kapodamies (batai) Grž.
4. tr., intr. gilti, kandžioti: Gal jau prieš lietų šiteip musios kapója Ktk. Priskrido gylių, kur kapója Ad. Manęs bitės nekapója Lkm.
| refl.: Kai bitės kapójas, bus oro pamainos Zr.
5. tr., intr. NdŽ mušti, plakti (botagu, rykšte ar kuo kitu): Kam tu arklį taip kapoji? Dgl. Nekapók gyvulių Lnkv. Už ką dabar tą vaiką kapóji? Up. Pečius kapó[ja] gaspadoriams, kol rekrutus sugaudo Šts. Tas kančiukas nubėgo, ėmė kapot, šmakšėt per tuos negyvėlius, ir visi atgijo BsPIV280. Čia mane kapok, čia mane degink DP555. Lietus aštriais lašais kapoja veidą rš. Akis kapoja lietūs, milinę drasko vėjai, jie nejuda iš vietos, jie stovi – kaip stovėję S.Nėr. Ir kambario šviesa akinančiai puolė į akis, rodos, saulė kapotų J.Marc. Ją (epušę) kapoja ledai, drasko vėjas rš.
| refl.: Kai gerai užkirtau, nereikėjo daugiau kapotis Rs.
6. tr. NdŽ naikinti, gadinti (apie kandis, peles): Pelės kapoja šiaudus ir rūbus Nj. Pelės labai [šiaudų] kūlius kapója Jnšk. Kandys kapoja drapanas Pn. Ką tik susodinome kopūstėlius, o jau amaras kapója Skr.
7. refl. N žodžiais kirstis, ginčytis; peštis, muštis; rungtis: Moterys dažnai po gryčią kapójas, barasi tarp savęs Jnšk. Čia mes kapójamės, o išėję pusbonkį geriam Mlt. Pirmõs linijos (į pirmas linijas) pastato, ir kapokis (šaudykis)! Dbk. Dar Kanutas gudino vaikus kapoties su deiginoms M.Valanč. Visi klauso, visi žiūri į besikapojančius rš.
8. tr. R, N kirsti kojomis (apie arklį): Kapoja žemę kojomis R303. Tai gražiai bėga mano žirgelis, kanopaitėm kapoja (d.) Rod. Bent, broliukai, pamažu joki, padkavėlėm žemužę kapoki JV369.
9. intr. aštriai, užgauliai atsakyti, priešintis: Jis negalia nė prabilti, tuoj ima kapóti Up.
| refl.: Ar yr čia tau ažu ką prieš močią kapójas? Trgn.
10. tr. eiti, žengti ar kalbėti nelygiai, su staigiais sustojimais, daryti ką trūkčiojant: Kasparas nužingsniavo koridorium, iš karto kietai kapodamas žingsnius lyg senas kareivis rš. Eina kolonos priešakyje griežtu, kapotu žingsniu rš. Šemerio svajones nutraukė kapotas (nelygus) Gatulio bosas J.Avyž. Vyriškio balsas buvo plonas ir kapotas rš. Ta jų gaida tai labai kapóta (nelygi, su peršokimais) Kt. Tos dainos gaida da kapotèsnė Rm.
11. tr., intr. valgyti: Atsisėdęs kapoja prie bliūdo Brt.
12. intr. eiti, drožti: Nu, kapojam čiutniai, bo anys nelauks mūsų Ktk.
13. tr. N aštrinti.
◊ aki̇̀s kapóti nemandagiai, atšariai, priekabingai, užgauliai kalbėti, sakyti: Tu man akių̃ nekapók! Skdv.
málkas kapóti labai kosėti: Matyt, peršalęs, kad malkas kapoji Grž.
ši̇̀rdį kapóti labai žeisti: Josios žodžiai kapojo širdį rš.
apkapóti tr.
1. kirviu apkirsti, apdaužyti, apgenėti: Didumą kelmo apkapójau J. Tėvas, pamatęs apkapotus savo medukus, pradėjęs rūstai barti jam nežinomąjį piktadarį Vd.
| Apkapojo (apkarpė iš šalių, patrumpino) barzdą Lp.
| prk.: Tomas tebetikėjo, kad statyba apkapos (sumažins) uždarbį J.Avyž. Vertimas esti dažnai taip apkapotas (sutrumpintas), kad originalo belieka tik skuteliai rš.
| refl.: Grūstuviūse plunksnas grūdant, apsikapó[ja] plunksnos, bet nešildo, yra kaip spaliai Šts.
2. pakapoti, pasmulkinti: Su kaponėle apkapók burokėlius Vžns.
3. snapu apdaužyti: Ir negavo višta kiaušinio sulest, tik truputį apkapójo Skr.
| Markatna, kap varnų apkapóta Prng.
4. apmušti, apdaužyti, apčaižyti: Ponai keiktie tuo pradėjo ir su kančiais apkapójo (d.) Alvt. Sviediniai sienas apkapójo Šts.
5. apėsti, apgraužti: Pelės rūbus apkapojo rš.
6. apkaupti: Jau galvos kopūstų mezgasi, reikia apkapót Trgn. Mes dar mažus kopūstus apkapójom Trgn. Kopūstus apkapók subatoj – kirmėlės neės Ktk.
7. kartą paviršium apakėti: Truputį arimus apkapók! Krž. Apkapók sykį ir galėsi arklius paleist Rs.
atkapóti tr.
1. daug ką atkirsti, nukirsti: Atkapók pinkaulius, stibikaulius veršio košelynai J. Tegu man rankas atkapos – n[e]imsiu Vrn. Įpykęs karalius liepė kojas ir rankas atkapoti M.Valanč. Už tokį darbą tau reik nagus atkapóti Slnt. Tinka tik šunim blakstienas atkapot LTR(Jnš). Jam galvą anės atkapó[jo] Zt.
| Duosiu žirgą padkavoti, padkavėles atkapoti (paaštrinti) RD51.
2. pripliekti, pričaižyti: Aš išsipjoviau šmirkščią rykštelę, aš atkapojau piktą vyrelį (d.) Tvr.
3. refl. atsikirsti, aštriai atsakyti: Atsikapója, ale dirba kai arklys Ut.
įkapóti tr.
1. įrantyti, įkirsti: Krėslą įkapójai, bekapodamas mėsą J. Lazdelę įkapojo dešimčia kirčių S.Dauk. Kad molis labiaus pri medžio prikibtų, turi pirma užlaistomą medį įkapoti S.Dauk. Tą įkapotą lazdelę sugraižė į penkis graižinius S.Dauk.
2. įstengti įkirsti: Niekaip neįkapóju to skirpsto Rm.
3. pripliekti, pričaižyti: Nagaika gerai įkapótai įkapótai! Lp. Vienas unijotas, didžiai įkapotas, išspruko iš kazokų rankų M.Valanč.
4. padaryti įkertant kur: Kapai daugiausia į uolas įkapoti būdavo rš.
5. įstengti valgyti: Sriuba dar tokia karšta, kad negaliu nė trupučio įkapóti Žvr.
iškapóti tr.
1. iškirsti: Tėvas gaidžius iškapojo, ant veselijos gatavojo LTR. Užvajavojo Rygos miestelį ir iškapojo didį vaiskelį StnD24. Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė V.Krėv.
ǁ išskinti: Reikės pavasarį iškapoti čia visus karklus Paį. Šiandien visus ravus iškapojau (išpjoviau, iššienavau) Pg.
2. kapojant susmulkinti: Neiškapojau gerai kiaulėm bulbių Vlkv. Svaras (pinigas) buvo į mažesnius ar didesnius šmotelius iškapotas S.Dauk.
3. snapu iškirsti, išlesti:
^ Varnas varnui akių neiškapos LMD.
| refl. tr.: Tie varnai akis išsikapojo BsPIV148.
4. išpliekti, iščaižyti: Su bizūnu iškapóti J. Iškapósma gerai antausius Vvr. Ponia tolką išpašė išpašė, per akis iškapójo ir atėmė verpimą (primušė verpėją ir išvarė) Skr.
| Visus rugius ledai iškapójo Dglš.
5. kapojant išduobti, išrausti: Vedega geldai iškapót Kpč. Iškapoki padkavėle gilią man duobelę TŽI241. Reljefas iškapotas ir iš tolo matomas Bs. Iškapok sau dvi akmenio toblyči Ch2Moz34,1.
6. čaižant, plakant išvyti: Iškapójau su votegu vištas iš daržo, ir nebeita daugiau Vvr.
nukapóti
1. tr. visus nukirsti: Viršūnes nukapók, o šakas nugenėk J. Visi nukapojo tam smakui galvas BsPIV154. Tas viršūnių šakeles kas metas arti prie stuomens nukapotumbit ir apgenėtumbit K.Donel1. Jis nukapodavo palei šulinį ledą rš.
ǁ nupjauti: Lig pietų nukapósiu šitą dobilų šmotą Dbk. Ir nuo kemsų nukapok žolę Sdk.
2. tr. numušti snapu, nuveikti (apie paukščius); kapojant nulesti: Mūsiškis [gaidys] visų susiedų gaidžius nukapoja Sdk. Geroji zylė gegę globojo, kol gegė galvą jai nukapojo rš. Sėdi nuleilėjęs, kaip gaidžių nukapotas Žem.
| Žvirbliai baigia uogas nukapót Vb.
| refl.: Nusikapóję gaidžiai Šts.
3. tr. nučaižyti, nupliekti: Kad jai kinkas gerai kas nukapótų! Upt. Nukapotas arklys vos traukė vežimą J.Marc.
ǁ refl. kapojant sudilti: Botagas suvisai nusikapójo Rs.
4. refl. nuvykti kapojant vienas kitą botagais ar kuo kitu: Nusikapójo visu keliu Lp.
5. tr. prk. nudilginti: Nukapojo dilgės blauzdas, tai kad peršti Skdt.
6. intr. prk. nueiti, nudrožti: Šitiek kelio nukapót pėsčiam tai reikia turėt sveikatos Ds.
◊ gérvės nukapójo apie suskirdusias kojas: Kojeles gervės nukapojo (suskilo, susproginėjo kojų oda) rš.
pakapóti
1. tr. pakirsti, nukapoti: Šaknis pakapójo, ir nudžiūvo medis Rm. Jis stovėjo tartum pakapótomis kojomis rš. Ir pakapojo bačkos lankus, o alus ant žemės čiur čiur čiur ir ištekėjo BsPII22.
| Šyvą žirgelį muštravosiu, visiem galveles pakapósiu Trak.
| refl.: Reikia da pasikapót (pasipjauti) kiek šieno Ėr.
2. tr. paskaldyti: Pakapók sausų malkų prakurom Alv.
| refl. tr.: Malkos reikės paskapót Srj.
3. tr. pagilti: Kiek pakapója musios, ale da možna kęst Ktk.
4. tr. papliekti, pačaižyti: Aš nusipjoviau beržo rykštelę, aš pakapojau piktą vyrelį (d.) Tvr.
5. tr. paėsti, pagraužti: Graži, tik burna raupų pakapóta Ds.
6. refl. pasirieti, pasibarti: Na ir paskapoja abi marčios sustikę Užp.
7. tr. kiek paakėti: Reikės pūdymą pakapót ir rugius sėt Šl.
8. intr. kalbėti nelygiai, žodžius nukertant: Anas šnekėdamas labai pakapója Ds.
pérkapoti tr. KI106 kiaurai perkirsti.
prakapóti tr.
1. praskinti: Aš paprašytau savo brolelių, kad man praskintų viešą kelelį, kad prakapotų pušių šakeles Mrk.
2. kiaurai prakirsti: Nuolat kapodamas bulbes, ir lovį prakapójo Rm.
3. praskaldyti, prasmulkinti: Tu čia pabūk, lig aš malkų prakaposiu BsPII315. Prakapók šiek tiek žabų pečiukui Paį.
| refl. tr.: Tie slinkiai nė šventai dienai medžių neprasikapó[ja] Vvr.
4. prakirsti snapu: Višta prakapójo maišą Ėr. Vanagas vištai galvą prakapojo Gg.
5. refl. kapojimu nuveikti: Nagi, eiva mudu iš kapočių: katras prasikaposiva, tai to pinigai BsMtII75.
prikapóti
1. tr. priskaldyti, prikirsti: Ar prikapojai malkų? J.Jabl. Prikapók kūlelių, kad užtekt bent keliom dienom Kp. Prikaposiu malkos iš balto berželio TDrIV37(Vlk).
2. tr. priėsti, prigilti: Negana musios, da ir blusos prikapójo Ktk.
3. tr. pripliekti, primušti: Prikapója žmogų ponas J. Kad neklausysi, kruvinai prikapósiu! Kp.
4. tr. šiek tiek priakėti: Čia nereikia gerai akėt, tik truptį prikapók! Slm. Prikapok akėčiom kiek pūdymą Ėr. Kai pradėsi prikapót molynę, važiuok kokį porą kartų Srv. Iš karto aš pats prikapósiu, tu galėsi eit paantrinti Sdb.
5. intr. prikaišioti: Jis ir jis dantyse, man visaip prikapoja Žem. Ko čia man prikapojat? Žem.
sukapóti tr.
1. sužeisti, užmušti kardu, kirviu ar pan.: Už šilų, už šilelių, už žaliųjų girelių gul sūnelis sukapotas JD1168. Palaužtą, kruviną, bežadę tave mes radom po audros kaip žaibo sukapotą medį, išsekintą ilgos sausros K.Kors.
| refl.: Pagrobęs kardą, susikapojo I. Kad ir į šmotelius man priseitų susikapoti, ale velniuo į nagus nepasiduosiu LTR(ž.).
2. suskaldyti, susmulkinti: Malkas sukapójom Rm. Stumbrą ant greitųjų sukapojo, geresnius mėsos gabalus pasiėmė sau A.Vien. Sukapók mėsą J.Jabl. Da bulves turim sukapót Gs. Ponai vartus sukapojo, į dvarelį ir įjojo JD446. Sukapokim po dalį ir neškimės BsPIV33. Šiaudai sukapoti SD335. Tas mėsas visokias, šiaip ir taip sukapótas, Krizo kukorius taip smarkiai pleškino svodbai K.Donel.
| Laukai grioviais sukapoti rš.
3. snapu sudaužyti: Pririšau in tvorą, kad šunys lotų, gaidžiai sukapotų LTR(Ob).
4. sugilti, suėsti: Vasarą uodai arklius labai sukapoja Žmt. Eik nuo pečiaus – blusos sukapõs Ktk. Kad smaką gyvatės sukapótų (= suėstų) J. Vaikai blusų sukapóti Ėr.
5. sučaižyti, sumušti diržu, rykšte ir pan.: Kaip tau negailėjo su karklu savo vaikelį teip sukapót? Skr. Kailius rykštėm sukapojo LTR(Erž). Su šikšniniu botagu taip mano nugarą sukapodamas Ns1857,4.
6. sugraužti, suėsti (apie kenkėjus, parazitus, ligą): Pelės sukapó[jo] šiaudus Lp. Pasidėjau pirštines ant pečiaus, svirpliai ir sukapojo Jrb. Mūsų rugių apatinė eilė buvo visai sukapota Lš. Vilnonės kelnaitės buvo kandžių sukapotos, skylėtos kaip rėtis rš.
| prk.: Raupų sukapotas žmogus Ds.
7. nuveikti kalboje, nuginčyti: Sukapója, kad nėr kada ir išsižiot (nėra kaip ir kuo atsikirsti) Trgn. Matai, sukapótas likai Mlt.
8. refl. susipešti, susimušti: Ale žiūrėk, kaip mes suskaposma abidvi Ktk.
9. suvalgyti, sukirsti: Aš kas rytą sukapóju šmotą lašinių Žvr. Ir suejo daug berniokų, sukapojo du sūrioku Ds.
◊ gérvės sukapójo apie suskirdusias kojas: Nuo drėgmės kojos suskilo – „gervės sukapojo“ Vaižg.
užkapóti
1. tr. užmušti kertamu ginklu ar įrankiu: Tas du vilku kardu užkapojo rš. Karalius [= Karolis] užkapójo Buroką (pavardė) Zt.
2. tr. kapojimu (pvz., malkų) uždirbti: Ir malkas kapodamas, gali šį tą užkapóti Rm.
| refl. tr.: Mieste ir malkom galima daugiau užsikapóti Ds.
3. tr. snapu užmušti, nuveikti: Užkapójo gaidys gaidį J. Kaip bematai tave užkaposiu (sako višta varlei) ps. Višta beveik negyvai užkapójo vištalaitį Vvr.
užkapótinai adv.: Pereklė svetimų vaikų nekenčia ir užkapotinai kapoja Blv.
| refl.: Gaidžiai tiek imasi, tiek kapojasi, gali negyvai užsikapot Ėr.
4. tr. užgilti: Bitės arklį užkapojo negyvai Trs.
5. tr. užpliekti, užčaižyti: Užkapósiu gyvą už tokius darbelius Al. Nors ją ir užkapótų, ji neatsilieptų Upt. Botagais užkapótas (dėl mušimo sumenkęs) arklys Lp. Baudžiauninką už menką nieką negyvai užkapodavo rykštėmis rš.
6. intr. aštriai atsakyti, užkirsti, užvežti: Taip papranta iš mažo ir užkapó[ja] visą amžių Grg. Priš visus tūras, visims užkapó[ja] Varn.
7. intr. užvalgyti: Užkapójau truputį, tai bus smagiau šienaut Žln. Užkapójau ir einu Vs.