2 kaišýti, kai̇̃šo, kai̇̃šė J; B iter. kišti.
1. smaigstyti ką kur, kaišioti: Giliai žiemai užėjus, zuikiams kaišė į sniegą šakas obelų M.Valanč. Kiti kaišo apynvarpčius iki diegams neapdygus S.Dauk. Uždegtų skalų į sientarpius nekaišyk S.Dauk.
2. stengtis įkišti, dėlioti: Pūsk žarijas, kaišyk šakalėlius rš. Nekaišyk man lazdų po kojoms: kad aš tau pakišiu, tai tikrai apvirsi! Gr. Netur didžio maišo, į pančekas kaišo JD771.
| prk.: Jeigi velnias kaišytų į galvą kokius abejojimus, tegul neklauso M.Valanč.
3. megzti, austi ką kaišant: Marškos kaišyti labai nuobodu Ds. Lininė staltiesė skaistgijom kaišyta Kt.
4. puošti kaišant: Deveikų vartai baigiami kaišyti žolėmis P.Cvir. Mergos kai̇̃šo kupolius, žiedus, žoles aplei kryžius Joninė[je] J. [Vaikai] suėjo mokyklos kaišyti Ašb. Nevadins jaunąja sesele, nekaišys žaliomsioms rūtelėms JD56. Mano kaselės … žaliomis rūtomis kai̇̃šomos JD865. Oi ūlyčios ūlyčios, gražiai mergų nušluotos, … diemedėliais kaišytos TŽI193.
| refl. tr., intr.: Aš kaišaũsi kvietkas aplink kepurę K. Žemė kaišos žiedais rš.
^ Nesikaišyk povo plunksnomis (nesigirk tuščiai) rš.
5. badyti kuo, rodyti ką (iškišant): Nežiūry (nežiūrėk) ir nekáišai (nekaišyk) pirštais saulės! Dglš. Pasodinau in (ant) maišo, mane špygom kai̇̃šo Arm.
6. davinėti, dalyti, kaišioti: Tur kaišyti dalimis po keletą rublių Ls. Kaišė man arielką M.Valanč.
7. refl. kištis su kuo; lįsti kur: Aš kaišiáus (kišaus su patarimais, patarinėjau) anims tiekanties (taisantis, rengiantis) į veselę Als. Į mūsų tarpą nekaišýkis Šts.
8. refl. išsikišti ir vėl pasislėpti: Pažiūrėjau – juoda aky kaišosi Pnd.
9. prk. daryti priekaištus: Tokius daiktus kaišant (priekaištaujant), atsakyk tais žodžiais M.Valanč.
10. refl. tr. kištis skvernus už juostos, keltis sijoną: Kaišýkis paltą, matai, kokia rasa Kp.
◊ danti̇̀s kaišýti juoktis, šaipytis: Nekaišyk dantų, niekas nepirks Ut. Visų dantes balti – kaišyt nereikia (nereikia visur šaipytis) Trgn.
2 apkaišýti tr.
1. prikišti pakamšant: Apkamšau, apkaišau SD204. Kodėl jam negyventi, kap kešenės pinigais apkaišytos (turi pilnas kišenes pinigų) Nč.
2. apkaišioti, papuošti: Mane rūtais apkai̇̃šė Rt. Apkaišysi brolių kepurėles JV360. Kožno vieno kiemo apkaišýti vartai ir durys su berželiais BM103. Šaltis apkai̇̃šė langus (išpuošė gėlėmis) Plv.
| refl.: Juokingai išrodo žvėrukas, lapais apsikaišęs Blv. Apsikaišiusios merginos dar nešė su savimi glėbius darželio gėlių P.Cvir. Tankiai pasėčiau ir nuravėčiau, o kur eidama apsikaišyčiau JV932. Kvieslys jodavęs, apsikaišęs rūtomis, arklys irgi būdavęs apkaišytas LTII423.
3. apdalyti: Apkaišiau pinigais Brt.
| refl. J.
4. refl. už juosmens apsikaišioti: Granatomis apsikaišęs, jis pats įėjo į kreizamtą rš.
2 atkaišýti tr.
1. atkamšyti: Kad bitėms trošku, turi avilį išvėdyti atkaišydamas visas skyles rš.
2. pakelti ilgą drabužį ir užkišti jo kraštus už juosmens ar juostos, kad einant nekliūtų ar nešlaptų: Moteriškė atkaišytu sijonu ir atraitytoms rankovėms Skr.
| refl.: Seni, jauni, akli, raiši, duokit garą (šokit) atsikaišę Grž. Nuo Kirdonių ir Mielaišių ein mergaitės atsikai̇̃šę (d.) Pnd. Moterys net atsikai̇̃šiusios dirba Slč.
3. atidavinėti: Atkai̇̃šė skolas, bet ne visas, o juk buvo prakvešęs (pralobęs), kaip usniniai (ostiniai, ostmarkės) atsirado Šts. Vos ne vos per kelerius metus atkaišė mano dalį Žem.
2 įkaišýti iter. įkišti.
1. įkaišioti: Kopūstuosa reikia inkaišýt ankslelių (alksnelių), kad liūliukai neėst Lp. Tuojau reik jį (pragaišusį kerą) atidiegti nauju diegu ir apynvarpčius įkaišyti S.Dauk.
2. įterpti, įtarpstyti: Įkaišyk (= įkišk) jam, bernui, įkaištį ant kelio J. Mok kalbon mūsų žodžius savo įkaišyti A1884,18.
2 iškaišýti tr.
1. išpuošti kuo kaišiojant: Jei aš žinotau berneliu[i] teksiu, marškinėlius šilku šilkuotau, vašku vaškuotau, rūtelėm iškaišytau Vlk. Prekylangiai iškaišyti visokiais gražumynais rš. Iškaišýk seklyčią su žolėmis, su kvietkomis J. Iš varnos nepadarysi povą, nors ją gražiausiomis plunksnomis iškaišytum prš. Rado miestą iškaišýtą vėliavom linksmom Ss.
| refl. tr.: Išsikai̇̃šė mergaitės svirnelį žolynais Š. Išsišlavė, išsikai̇̃šė stubas kap Sekminėm Gs.
2. išbadyti, iškaišioti, išrodyti: Ana visus špygom iškaišė, ir ką tu jai [padarysi] Ds. Kas yra pikta, netylėtų, vis tai pirštais iškaišytų Gmž.
| refl.: Tai tos bobos – išsikai̇̃šė špygom ažpykę, ir vėl geruoju šnekas Ut.
3. refl. J išeiti (pinigams) bekaišant, išsidalyti.
4. refl. Skdv išsikišti.
2 nukaišýti tr.
1. papuošti nusodinant, nudaigstant, prikaišiojant: Visi takai žiedais nukaišyti rš. Būčia nukai̇̃šius kelelius rūtelėm Kp. Kepurė nukaišyta spalvotais popierėliais rš.
2. nuimti apkaišymus: Nukaišo jaunamartei rūtas Br.
3. išjuokti kaišiojant (pirštais): Neslaunas siratėlių pulkelis, nukaišytas baltais piršteliais LTR(Žsl).
2 pakaišýti iter. pakišti.
1. padurstyti, pakaišioti gilyn baigiančių degti pagalių galus: Pakaišyk pečių Šd.
2. refl. intr., tr. apsikaišyti, pasipuošti: Paukščiai dailiai pasikaišę Nm. Kambarį gėlėms pasikaišiau Skr. Per Sekmines reikia beržiukais pasikaišyti Skr.
3. pakelti ilgą drabužį ir užkišti jo kraštus už juosmens ar juostos, kad einant nekliūtų: Pakaišýk mano drabužius, kaip tu pasikaišei̇̃, matai, šlapia yra J. Aukštai pakaišytais sijonais kazokės zujo po molą sp.
| refl. intr., tr.: Pasikaišau SD261. Petronė murina, purvina, pasikaišiusi, atsiraičiusi bešviečianti (bešveičianti) virtuvės grindis Žem. Ji neprastai apsidariusi buvo – mėlynu kašmieriniu sijonu, kurį nenorėdama pasikaišyti sauja apgniaužusi užpakalyje laikė LzP. Eidama per rasas pasikaišyk sijoną, kad padurkai nesušlaptų Snt. Kad ji duoda, kad šoka, net pasikai̇̃šius andaroką Gs. Marginaitę pasikaišius JD823. Eidama kiaulių šert turi visada pasikaišyt Grl. Turiu pasikaišius lakstyti apie gyvulius Vv. Eina boba lig kelių pasikai̇̃šius Skr. Žingsniuoja sodietis po diržu pasikaišęs skvernus rš.
| Kiškis rūksta miškan pasikaišęs (labai greitai) Blv.
4. parinkti (raštus audžiant): Senoviškos prijuostės daugiausia austos dvinytai, su pakaišyta viena kita gėlele rš.
5. padavinėti, padalyti: Berniokams pakaišiau po kiaušinioką Sdk.
◊ danti̇̀s pakaišýti pasijuokti, pasišaipyti: Pakaišýk dabar danti̇̀s (pasijuok, kad gudrus)! Ėr. Eina į bažnyčią dantų̃ pakaišýt Ėr.
2 prikaišýti tr.
1. SD171, R įkaišyti ko nors daug: Prikaišýk pilną grėblagalvį dantų J. Kiškį kepant (kepdami) jo mėsą prikai̇̃šo lašinių Brt.
2. prikaišioti ko puošiant: Kam tam kasas prikaišai̇̃? Skr.
3. pridėti, prikamšyti: Davė ragaišio ir kišenes prikaišė Pšl.
| refl. tr.: Prisikaišiau sniego pilnas klumpes (klumpės pribiro sniego) Šv.
4. duoti senatvėje duoną, išlaikymą: Kai pasensiu, tu mane prikaišysi Krk.
5. prk. prikaišioti, priekaištauti: Dėl tavo maišo ir man prikaišo Pp. Ką man, mama, prikaišai? rš.
2 sukaišýti iter. sukišti; susmaigyti: Iki nesukaišius reik juos (apynvarpčius) gerai parveizėt S.Dauk.
2 užkaišýti iter. užkišti.
1. užkaišioti ką už ko: Papuošė su žolėms stovylą, užkaišė kur galėdama M.Valanč. Už lankus (už lankų) užkaišyti piningų ps.
| refl.: Atjojąs dvariškis, pištalietoms užsikaišęs, su kalaviju pasibraukęs S.Dauk.
2. užkainioti, užtverti: Taip užkaišiáu, kad nė žąsiukas neišlįs Up. Simas šiandien kame gaišo, tegu žiogrius ans užkaišo JD181. Aš prie Juodeikio pusės užkaišiáu torą KlvrŽ.
3. refl. tr. pasikelti, pasikaišyti: Sijoną užsikaišius už juosmens ruošėsi pati šeimininkė rš.
4. patenkinti kaišiojant, davinėjant: Reikalus elgetų užkaišydami (elgetas sušelpdami) DP273.