juõduoti, -uoja, -avo intr. K.Būg, J.Jabl, Ds, júoduoti Skr, juodúoti, ­úoja, -ãvo Pš, Š; SD35
1. darytis juodam, juodėti: Juo juõduoja, juo tu juodini batus J. Kalakutai pradėjo júoduoti, júoduoti ir pajúoduos KlvrŽ. Dangus juoduo[ja] Šts.
2. būti, rodytis juodam; juodam daiktui eiti, slinkti: Júoda varsa gyvulio juõduoja J. Debesis juõduo[ja], bus lietaus J. Visur juodavo surūkęs, drumzlinas miestas P.Cvir. Kaip naktis juoduoja miškai A.Vien. Degėsių tamsios krūvos bejuoduoja tenai K.Kors. Karo sutryptas juoduoja laukas – be medelio, gėlės S.Nėr. Einu naktį – viskas aplink juõduoja, tamsu Žvr. Juodúoja vakaruose debesys, ar neužeis! Ėr. Kaji kas ten juõduo[ja]? Tl. Pūdymas juodúo[ja] iš tolo Trg. Kas te pamiškėj juodúoja – gyvulys koks ar krūmas? Slm. Ein marelės juodúodamos, neš vainiką siūbuodamos JD725. Paniurusio dangaus fone ryškiai juodavo namų siluetai rš. Vienų akelės … mėlynavo, antrų … juodavo Nm. Kol vaikus užauginom, dirbom juodavom, prakaitavom rš.
^ Vasarą žaliuoja, žiemą juoduoja (medis) Pnd.
| refl.: Musių ant sūrio tik juodúojas Lp. Eina, eina tuoju keliu ir pamatė juoduojantis SI300.
apjuõduoti intr. pasidaryti juodam: Jijė apjuodãvusi J. Nuo lietaus šienas apjuoduoja rš. Sidabrinis žiedas kartais apjuodúoja Slm. Nuo garo ir dūmų susmilkę ir apjuodavę yra MšK.
| refl.: Dalgis neapsijúoduo[ja], neapsigelžiuo[ja], kad su tekelu galandi Šts.
atjuõduoti intr. Š juoduojant ateiti, atslinkti: Debesys vėl atjuõduoja (atkyla juoduodami) Gs. Tai atvažiavo, tai atjuodãvo šitie kupčeliai (d.) Dglš. Atjuõduoja tamsus debesis BŽ261. Atjuodúoja debesis juoda, t. y. ateina J. Merga pamatė keliu … lyg kokį eglyną atjuoduojant (ateinant) BsV125. Baisiausias debesis vėl atjúoduoja Skr. Tik atjúoduoja iš šiaurės, o mes tik grobam šieną, tik grobam Brs.
įjuõduoti intr. Š įgauti juodumą; pajuoduoti: Įjuodãvusios jo rankos skirsta, plaišė[ja] J. Laiko tą mentalą šiltoje vietoje lig gerai įjuoduojant A1883,176.
išjuõduoti intr.
1. juodam pasidaryti, pajuosti: Dantys išjuodavę, kur ne kur auksu lopyti LzP.
2. visam pajuoduoti: Draugelienė išjuodavus šiandie baisiausiai KzR.
nujuõduoti intr.
1. pajuosti: Nujuodãvęs veidas žmogaus iš kūdumo J. Nujuodãvo bulvės, nušalo Žr. Jau nujuodãvę [bulvių] virkščios Gs. Trobelė, nors buvo taip nujuodavusi, kad net blizgėjo, tačiau nebuvo kaip kitų dūminė Vaižg.
2. juodam nueiti, nuslinkti: Anuo kraštu nujuodãvo didelė debesis Pc. Jau visi debesys nujuõdavo į rytus, mažu lytaus nebus Žvr. Lėktuvo šešėlis nujuodavo miškų viršūnėmis rš.
pajuõduoti intr.
1. pasidaryti juodam: Gal jis apalpo ar staigusis maras ištiko – visas pajuodavęs P.Cvir. Bešokant ir kiems pajuodavo, nebliko ir žolės ant kiemo PP16. Medžių lapai pajuodãvo Lp. Iš ligos pajuõdavęs, nebaiškus J. Jis net pajuõdavęs iš pykčio rėkia Šk. Dirbo žmogus pajuoduodamas, o ponas viską atėmė Šts.
2. refl. pasirodyti juodam: Staiga jam pasirodė, pasijuodavo debesys rš.
parjuõduoti intr. pareiti, parslinkti juodam: Parjuõdavo iš vakarų debesys kai mūrai Vvr. Pamatėm, kad kas parjuodúoja (pareina juoduodamas) Pc. Parjuoduoja dvi moterys – Marė ir Bobjonienė I.Simon.
prijuõduoti intr. priskresti juodumų: Ant veido smulkios raukšlelės, prijuodavusios, neišprausiamos – rodė kalvio amatą Žem.
sujuõduoti intr.
1. J, BŽ172 pasidaryti juodam, sujuosti: Sujuodãvęs vasarojus Šd. Iš klapatų sujuodavo kap žemė Švnč. Lietaus pagautas šienas sujuoduoja ir pradeda dulkėti rš. Vaisiai veikiai sujuoduoja rš.
2. juodam pasirodyti: Priešais nelauktai sujuodavo namai rš. Štai plačiajame Dniepre sujuodavo valtis rš. Ant šviesių lango stiklų sujuodavo žmogaus šešėlis Pč.
užjuõduoti intr.
1. pasidaryti juodam: Ir atskrido velniai, net kluonas užjuodavo (ps.) TDrIV287. Užjúodavę vakarai, būs lytaus Šts. Užjúodavo visa šiaurė Brs.
2. pasirodyti, ateiti juodam: Žiūri į taką, ar neužjuoduos motulė grįždama LzP. Kad užjuodúoja debesis! Srv.