sprū́sti, -ta, sprū́do intr. Rtr, NdŽ
1. KBII149, Kair smukti, kristi (laikomam, pritvirtintam): Kirvis sprū́sta nuo koto DŽ. Kai bulvė sprū́sta, išneša gerą grabę (nubrazduoja pirštą) Skr. Skaldžiau šakalius, kirvis sprū́do i nukirto pusę nykščio LKT47(Trkn).
| prk.: Šiandien žemė tėvų sprūsta iš rankų rš.
2. N, K, Vlkv, Gršl netekus atramos, neišsilaikius, pakrypus slysti: Sprū́sta koja nuo gruodo, par gruodšalą einant J. Užstojau ant tų durikių, kad aš sprū́siu – ko tik koją nenulūžau LKT127(Erž). Kluoną griovė, sparas sprū́do, i nulaužė koją KzR. Ta kripė sprū́do, jis už tos vielos tvėrė i nutvėrė (buvo nutrenktas) Jrb.
| Grumstai sprūsta jam iš po kojų ir rieda pakalnėn rš. Atsirėmė rankomis vagos, norėjo atsistoti, bet žemė sprūdo iš po kojų J.Avyž.
3. spraustis, bruktis, veržtis: Gyvuoliai sprū́sta iš kūties laukan, negaliu durų praverti J. Ko sprū́sti į tarpą žmonių? J. Bernai kampan ėmė sprūst LTR(Vrnv). Žuvis į varžą jau sprūsta A1885,48. Sesutė saldžiai užsnūdo, zylikė iš rankų sprūdo LB118. Sprūsta kviečiai iš varpų, eitam pjauti Lk. Įsibridusi prausėsi nuo ašarų patinusį veidą, o smėlis sprūdo pro kojų pirštus J.Avyž. Kalavijai plieno griežia, pašarvėmis sprū́sta (d.) Kp.
4. L, Šr, Žr šnek. smarkiai eiti, bėgti, sprukti: Užėjus lietui, sprū́dau į pastogę DŽ. Gatvės ištuštėjo – kas gyvas sveikas sprūdo užmiestin J.Dov. Patys miškan sprūdo ir galvijus varė IM1861,57. Kai pradėjo tas bartis, tai tik pamatėm, kad svečiai sprū́sta oran Trgn. Sprū́dau Amerikon nuo žandarų Dglš. Vietinis karžygis, pamatęs atjojančius, tuojaus sprūdo atgalios BsMtII88(Klvr).
| Vieversiai sprūsta į padanges ir šimtais balsų čirena rš.
atsprū́sti intr.
1. NdŽ atslysti, atsmukti.
2. L, Rtr, DŽ, NdŽ šnek. skubiai, greitai atvykti, netikėtai pasirodyti: Jis atsprū́do, t. y. atšarpavo, atvažiavo greitai J. Jis jau namo atsprūdo Ign. Atsprū́siu kurią dieną ir aš pri jūso Šts. Iš kur tu čia, žmogeli, atsprūdai? BsPIII216(Brt).
3. šnek. rasti atliekamo laiko, atspėti, atpulti: Atsprū́sdamas atvažiuosiu pas jus Vlkv.
įsprū́sti intr.
1. Jrb įslysti, įsmukti: Ir pats gali insprū́st [į šulinį be rentinio], ne tik vaikas Sug. Vienas jųdviejų, į vandenį įsprūdęs, prigėrė BsV105(Rg).
2. įstrigti, įkliūti: Įsprū́dau aš ten į tokį rasalą, lermą, t. y. įsrigau J. Paršas vartuosna insprū́do Mrp. Kažkaip sprūdo ir įsprūdo į tinklą paukštvanagis sp.
| prk.: Keravokis, Vacali, neįsprū́sk Ms.
3. Amb, Š, NdŽ įsibrauti, įsibrukti, įsiveržti: Po valandėlei savųjų pulkas įsprūdo į pilę V.Piet. Kiti skubinosi, kad, greitai į laivą įsprūdę, į jūres įsiirtų Ns1840,2.
| Pro lentomis užkalto lango plyšį įsprūdus saulės juosta gulė ant palubėj kabančios svogūnų pynės P.Cvir.
ǁ J prk. patekti, įsiskverbti: Už neatsargumą gali įsprūsti sutartin visokių nepataisomų klaidų rš. Juk jis gerai ten pas ją įsprū́do (įsisuko, vedė) Skr.
4. Š, Rtr, BŽ43, Ktv, Kkl šnek. greitai įbėgti, įeiti, įsprukti: Mergina, perbridus upelį, įsprūdo į tą tankumyną V.Kudir. Džiaugiaus pastogėn pasmukęs ir gryčion intsprū́dęs, kailį išnešęs, lietui nepatekęs BM56(Žb). Atrodė, kad po debesis landau ir ieškau kur į dangų įsprūsti BsPIII80. [Lapė] į savo olą įsprū́do Jrk49. Pašavau kiškelį, karklynan insprūdo LTR(Rš).
išsprū́sti intr.
1. SD419, Sut, N staiga išslysti, išsmukti, iškristi (laikomam): Ūmai kiaušinis išsprūsta iš rankų, krinta ir sudūžta A.Gric. Nesitikėtai išsprūdo iš jo rankų mentė M.Valanč. Tempė jis skūrą, tempė, o skūra išsprūdo iš dantų LTR(Dkk). Jam vadelės iš rankų išsprū́do Lš.
| Ledas tuoj pat išsprūdo iš po kojų rš. Tep esu nusiminus – lyg ir žemė iš po kojų išsprū́do Vlkv.
^ Ir aš juk ne iš po startos uodegos išsprūdęs (ne prastas esu)! V.Kudir. Veik užkabina, bet neveik išsprūsta (greit pradedama, bet negreit baigiama) ST166.
ǁ išlįsti, iššokti iš vietos: Pradėjo lankstyti, spaudyti – išsprū́do toks medelis Brs. Durys iš kaškų išsprū́do Pln. Karts (kartais) rakštis išsprū́sta laukan, ka pradedi aną krapštyti Klk. Iš akių uždegimo išsprūdo vydis, prasisuko Ggr.
2. H, L, Rtr, DŽ ištrūkti, išsiveržti: Nutvertas paukštis beturint išsprū́do iš rankų J. Tenkinaus išsprū́dęs iš jo rankų Š. Pastveriu avį už kupros, ir ta avis jau nuo manęs neišsprū́sta Skr. Buvau vagilių až pakarpos nutvėręs, ale, varlė, vikriai išsprū́do Km. Tai pasakęs, išsimovė iš sermėgos, išsprūdo iš gerų nagų ir išspruko laukan M.Valanč. Vėgėlę pagavus, reik žiūrėt, ka ji tau neišsprū́stų Jrb. Mergelė smarkiai užsnūdo, zylelė iš rankelių išsprū́do JD679.
| prk.: Jau nuo jo garbė neišsprus V.Kudir. Auklėjamasis darbas labai dažnai išsprūsta iš mokytojų dėmesio rš.
ǁ prk. išsivaduoti, išsigelbėti: Vos spėjo išsprūsti iš prūsų policijos nagų rš. Laimingai išsprūdau giltinei iš nasrų T.Tilv. Retas kuris terp jų beišsprūdo nu giltinės S.Dauk. Ižsprūsta iž rankų sūdžios be korojimo kaip nekaltas SPI8. Todėlei, žmogau, tu išgi bėdos kokios išsprūdęs, žinokiesi BPII439.
ǁ N, Prn, PnmA prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, pareikštam: Milda prikando lūpą, tartum bijodama, kad neišsprūstų nereikalingas žodis J.Avyž. Išsprūsta koks žodelis, kurį galima dvejopai aiškinti V.Kudir. Mane suerzino, ir netyčia žodis išsprū́do Dkš. Aš nenorėjau sakyti, mun išsprū́do Trš. Jeigu tik atidarysiu burną, tuojau išsprūs baisus juokas I.Simon.
^ Paslysta koja negirtam, išsprū́sta žodis nekvailam Ss. Žodis, iš burnos išsprū́dęs, atgal nebegrįžta Pln. Žodis išsprū́do – ir nebepagausi Trgn.
3. Q118,268, B, H170, R, MŽ, NdŽ šnek. greitai išbėgti, išsprukti, pabėgti: Kai paėmiau dirželį, tuoj išsprū́do pro duris Sv. Bernas pro langą išsprū́do – būt primušę kuokinėj Dglš. Tik šiaip teip išsprū́do par tokias balas KlvrŽ. Ana dabar kaip kiškelis džiaugias išsprūdus Sdk. Jiej kap šoko kap vienas i išsprū́do kap vėju Vlk. Vos ne vos pats gyvas beišsprūdęs S.Dauk. Nykštukas pro atdarąsias duris nematant išsprū́do ir pabėgo Jrk26. Spąstai patrūko, ir mes išsprūdom (išejom) BS124,7. Pasidžiaugė su sveikais sąnariais dar išsprūdusi Ns1847,1. Tas kai išsprū́do ir išsprū́do Klt.
4. šnek. išeiti, išvykti, išsibrauti, išsidanginti: Lig Telšių išsprū́do Všv. Kas tik gali, stengiasi išsprūsti už miesto TS1903,9.
paišsprū́sti (dial.) intr. išbėgioti, išvažinėti: Seni išmirę [kaime], jauni paišsprū́dę Ad.
nusprū́sti intr.
1. N, DŽ, Ar neišsilaikius nuslysti, nusmukti, slystant nukristi: Koja nusprū́do nuo liepto į vandenį J. Nusprū́do nū kranto į vandinį ana Kv. Medis nuo ožių nusprū́do ir tiesiog Stankui ant galvos Šk. Kartais, kai nuo kemsynėlės koks vaikas nusprūsta, tai ir pasineria iki pusiau šlapiose samanose LTR(Kp). Trūkis nusprūdęs nuo vėžių LC1886,9. Pastatyk nugarą, ir perkūnas nusprūs – nebįspirs (juok.) Dr. Nu kelmelio nusprūdau ir dūdelę sudaužiau LTR(Gršl). Tai ma[n] nusprūdo aukso žiedelis nuo mažojo pirštelio LTR(Zp).
| Nusprū́do (netyčia prarytas įsmuko) slyvos kauliukas, bus bėda Vlkv.
| prk.: Jis, Juodasis Bigė, žino daugiau, negu nusprūdo nuo liežuvio J.Avyž.
ǁ staiga nukrypti, išsimušti (iš kelio): Arklys [pelkėje] nusprū́do nuo tako, ėmė skęst Jd.
ǁ iššokti iš vietos: Kai nusprū́sta kaulas, tai skauda Rm.
2. NdŽ šnek. nubėgti, nusprukti: Kiškelis į krūmus nusprū́do DŽ1. Pragumą gavau ir nusprū́dau J. Sesutė saldžiai užsnūdo, zylutė girelėn nusprūdo (d.) Ktv.
3. šnek. nuvykti, nusidanginti: Aš noriu dar šiandie lig Telšių nusprū́sti KlvrŽ. Aš negaliu niekam pasiskųsti, pas močiutę aš savo nusprū́sti JD1222.
4. Gršl šnek. numirti: Gyveni, kol nusprū́si Sd. Tiktai galvoju, ka karts (kartais) muno motriška nenusprū́stų Vž.
◊ nuo lẽtenų (narių̃ Žr) nusprū́sti menk. mirti: Ana nusprū́do nu lẽtenų Krtn. I muno dėdė nusprū́do nu lẽtenų Dr.
pasprū́sti intr. Rtr, NdŽ
1. N, BzF175 paslysti: Pasprū́do koja mano nuo grumslo, ir parpuoliau, išvirtau J. Pasprū́do i nulūžo koją Vvr. Vąšas pasprū́do i užkabino ma[n] gyvnagį Jrb. Kirvis pasprūdo ir pataikė į kairę ranką prš.
ǁ nukrypti, išsimušti (iš kelio): Iš gero kelio greičiau pasprūsti LTR(Grk).
| prk.: Čia jau tavo galva pasprū́do, kad teip kalbi Krt. Merga pasprū́do (vaiko susilaukė) Grk.
2. Amb šnek. pabėgti, pasprukti: Pasprūdo mums iš rankų nevidonas Vd. Tik mun vienam tepasisekė pasprūsti, visus kitus suėmė Kv. O žmogus, aniems paėjus, linksmas namo pasprū́do Jrk35. Pasprūdęs nuo darbo, dažniausiai jis smarkiai įsigerdavo rš.
| prk.: Ak, nykstu! Ir gyvybė pasprūsta! Vd.
3. nusprūdus patekti po kuo, palįsti: A a apapa, zuikis vaiką lingavo. Belinguodams užsnūdo, po palovės pasprūdo (d.) Kv.
parsprū́sti intr. šnek. greitai sugrįžti, parskubėti: Ilgai nebūk, greitai parsprū́sk Všv.
pérsprūsti intr.; Amb, Rtr persibrauti: Pérsprūsti per sieną NdŽ.
prasprū́sti intr. NdŽ
1. DŽ1, Up, Vdk, Šts paslydus iškrypti iš vietos: Nuo laiptų paslaptu prasprū́do koja mano, ir nukritau J. Prasprū́do koja, i nūlėkiau Grd. Peilis prasprūdo pro šalį, žnikšt ir įsipjoviau Vlkv. Kur tau prasprūs [žambis] bearant, reikės sukartoti Dr.
2. šnek. prasprukti, prasmukti: Skuba, ragina arklius, kad tik greičiau prasprūstų į priešakį rš. Tie trys vyrai jam vis stojos priešai: jei jis skubinos jiems prasprūst, tai ir tie skubinos jam už akių BsV145(Rg).
| prk.: Vos vos prasprū́dau į dešimtą klasę Mrj. Aš nemačiau, kažkaip pro akis prasprū́do Vkš.
prasprūstinai̇̃ adv.: Prasprūstinai̇̃ vė[ja]s puta į daubėtą dalyką Šts.
ǁ prk. būti nepastebėtam: Ir nenoromis kartais prasprū́sta klaida DŽ. Nuo jo aštraus, įdėmaus žvilgsnio neprasprūsdavo nei išviršinės, nei vidinės būdo savybės V.Myk-Put.
prisprū́sti intr.
1. NdŽ slystant priartėti.
2. NdŽ šnek. prisisprausti, prisibrauti: Davatka prisprūdo par minią svieto Šts.
susprū́sti intr. šnek. visiems įsprukti, sulįsti: In urvą visos [pelės] susprū́do Bsg.
užsprū́sti intr. šnek. užlįsti: Ans į tą pirtį už pečiaus užsprū́do Kv.