plė́šti, -ia (plẽšia), -ė, plė̃šti caus. plyšti.
1. tr. Skd, Nmk, Ukm, Dsn drėksti nuo paviršiaus, lupti (žievę, luobą, odą): Karklus plė́šiam ir pinam vyžus Švnč. Ožkos karklus plėšia, vilkas paršą neša A.Strazd. Svetimame miške bene kirtai medžius, rasi lunkus plėšei? P. Man pačiam taikės [lūšiui] skūrą plėšti Kb. Jaunesnis ka buvau, ejau skiedų plėšti Dr.
^ Kol liepa plėšiama, tai plėšk; kai pridžius – nebeatplėši LTR(Nm). Plėšk lunką, kad plyšta; kad prikeps – nespėsi MŽ. Tu nu manęs neplėši tošės S.Dauk. Plėšk, kol plyšta Nj.
plėštinai̇̃ adv.: Išpjovęs plėštinai diržą, pasiėmęs užmokesnį ir tris diržus, išsileido namo MPs.
ǁ refl. duotis lupamam: Tada plėšk luobus, kai plėšias PPr235. Plėšias kai karna Švnč.
2. tr. R205 su jėga traukti šalin: Viesulas plėšė namų stogus sp. Žmonės plėšė savo auksinas auskaras nuo savo ausų CII300. Kad plė́šė barzą urėdui, pilnus nagus plaukų prisirovė Vdk. Kad šukuoj man galvelę, plėšia mano plaukelius N70.
| prk.: Valstietis ir darbininkas jau pradeda plėšti vergovės ir išnaudojimo grandines (sov.) rš.
^ Bažnyčią plėšia – koplyčią dengia LMD(Plv).
3. tr. Ps, Nmč, Ggr draskyti, ardyti: Ana (medinė kačerga) neplė́šia pado JnšM. Greitai bėganti srovė, plė́šianti srovė KII129. Vynas naujas plėšia sūdus ir išteka BtMr2,22.
| prk.: Juokas plėšia, negaliu nusturėt Tvr. Smarvės nosį pusiau plėšia I.
^ Tykus vanduo krantus plėšia, tyli kiaulė giliai šaknį knisa LMD(Vlkv). Didelis kąsnis gerklę plė́šia (kas daug nori, nieko nelaimi) Grv.
ǁ prk. apimti skausmui, labai skaudėti: Pradė[jo] nugarą plė́št Ck. Suvalgiau blynaitį su sviestu, ir plė́šia ma[n] kriūtinę Rdš. Galvą taip sopa – plė́šia Jnšk. Plė́šte plė́šia galvą – taip skauda Jrb. Kitą dieną man labai galvą plė́šia Rd. Tik kai atsiguliu, labai plė́šia pusiaują Ob.
4. tr. draskant atidaryti: Plė́šti laišką, voką NdŽ. Tuoj inlipė liepon ir jau plėšia kūzavo dureles LTR(Ds).
5. tr. SD116,365, Slv malant valyti, trinti nuo grūdų luobą, grūsti: Pakėlė kruopų plė́št Ob.
6. tr. smulkinti plėšant: Plunksnas plė́šiu i snaudžiu: bast nosį įbedu į stalą Rd.
7. tr. atimti gyvybę kandžiojant, draskant: Vilkas vilkelis … plėšia veršelį N19.
8. tr. R, J, Kv, Vkš, Klk, Dr, Kt, Snt, Paį, Vb arti (plėšinį): Dirvonus plė́šia, sės linus Skp. Pievą plė́šiant pora arklių nevalios, reikės trejetą pakinkyti Šmk. Baigiu pūdymą plė́šti Rmč. Plėšiaũ, plėšiaũ [plėšinį], ir duonos neturiu Nč. Sušilau, kaip plėšinį plė́šęs Skr. Žemaitiška žagrė yra sudėtingesnė už žuobrį ir tinka dirvoms plėšti rš. [Žmones] apvergė, liepdamys jų vaikų vaikams laukus plėšti S.Dauk. Plėšė niekieno nejudintą velėną, rovė kelmus, kasė griovius rš.
| prk.: Klubų vaidmuo, plėšiant kaimo kultūros dirvonus, yra labai didelis (sov.) sp.
ǁ refl. duotis ariamam:
^ Plėšk dirvoną, kolei plėšias, paskui bus ne laikas LTR(Trgn).
ǁ praminti: Tu nori, kad aš tave kaip aklą arklį neplėštu keliu vestau V.Krėv.
9. tr. J, Trk gadinti dėvint, nešiojant: Vasarą galiu ir basas pabūt – kam da naginės plė́štie Ds.
^ Mokslas kišeniaus neplėšia LTR(Vl). Tu tik deri dar duonai ėsti ir drabužiui plėšti Skd.
10. tr. Kp laisinti, alinti: Linais ir grikiais žemę plė́ši Ds. Šitą žemę visi plė́šė, o niekas netręšė Ob.
11. refl. Sdk, Jrb jėga veržtis, brautis, skverbtis: Kur tu plė́šies be eilios? Ktk. Ko plė́šies? Neregi, kad ažrakinta?! Švnč. Pritūpdami plėšias iš viržių arkliai rš. Plėšiasi per tankmynus šernas Pč. Karvė laukan plė́šias Dglš. Žirgus reikėjo tramdyti vadžiomis, kad jie nesiplėštų pirmyn rš.
| Saulelė, kildama kas kartas aukštyn, plėšės per miglą Žem. Ugnis plėšėsi iš krosnies į kaminą, grėsmingai ūždama rš.
| prk.: Širdis apsąla … ir plėštè plė́šias, veržias ir skrenda aukštyn BM61.
ǁ refl. labai norėti, veržtis: Taip ir plėšiasi į mokslą, visa nori žinoti rš. Nusbodo tėvo duona valgyt, kad plė́šias išlėkt Skdt.
12. refl. su pastangomis atitrūkti (nuo paviršiaus), kilti: Sunkūs lėktuvai vienas po kito ėmė plėštis nuo žemės ir sukti į rytus rš.
ǁ refl. su jėga veržtis į priekį: Arkliai plėšėsi purvinu ir duobėtu vieškeliu rš. Netrukus matyti, kaip traukinys už stoties plėšiasi į kalną rš.
13. tr. jėga traukti iš kur nors: Savęsp plėšti Q658. Plė́ša (griebia) iš nagų, nėko nepadarysi anam Krš. Po nevalia plė́šia iš rankų Vdk.
| prk.: Darbai plėšė namiškius į laukus, ragino skubėti J.Balt.
^ Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana! rš.
| refl. tr.: Mirdama ji Petrę plė́šės prie savę Jrb.
ǁ versti, griauti: Išgėrė kelis stikliukus, jau jį aukštinyką ir plė́šia Gs.
14. tr. I prievarta imti, grobti: Šiaurės Lietuvos sritis plėšė Livonijos ordino raitelių būriai A.Vien. Plėšančios (plėšiančios) bitės pradžioj it tokios pat geros bitės yra, kaip ir kitos S.Dauk. Plėšia žmones kaip vanagas PPr82. Jei tasai, kursai vadinas broliu tarp jūsų, yra … girtuoklė arba plėšiąs, su tokiu ir nevalgykit DP515.
plėštinai̇̃ Iš jo vaiką atėmė plėštinai rš.
^ Galutinai plėštinai (labai greitai, akimirksniu) N.
15. tr., intr. Skdt, Ds, Plk, Lp imti didelę kainą, lupti: Meistrai už darbą daug plė́šia Jnš. Neplėšk jau tiek už darbą, susimildamas! Srv. Šitei plėšt iš žmogaus tai da reikia turėt ir akys Užp. Tieka pinigų plėšė až penkias minutes Kli. Kruvinai plė́šia [už prekes] Rm. Patys už viską nežmoniškai plė́ša Krš. Plė́šia, koja primygęs Dglš.
ǁ daug gauti, laimėti (užderėjus): Šiemet dobilų tai plė́šime Gž. Šįmet linų plė́ši Alk.
16. intr. Lp, Grd, Krš sunkiai, smarkiai dirbti, plėšytis: Jis teip plėšia, jis teip dirba! Ėr. Plė́šiau plė́šiau, kol jauna [buvau], dabar nebegaliu Jnšk. Plė́šk plė́šk žmogus, jei nori, ir galą gauk, vienas bedirbdamas! Vvr. Kad tu par nemierą plė́ši, ką tu tę priplėši Btg.
| refl.: Į dvarą ėjau [dirbti] – nereikėjo plė́štis Bsg. Mergos, norėdamos parodyti savo sugebėjimą darbe, plėšiasi paplasta rš.
17. intr. smogti, pliekti, mušti: Nekišk puodan galvos – tuoj plė́šiu šaukštu kakton Lp. Brolis broliu[i] plė̃šia per ausį Rdš. Tėvas kad išsiėmė bizūną iš po juostos, tai kad ėmė sūnui per pečius plėšt! Pls. Gaigalas plė́šia tus ančiukus Vdk. Tos senės žąsys kad plẽšia tuos žąsiukus mažuosius Žml.
18. refl. Ker kovoti, kariauti: Judu plėškiatavos, o aš palauksu Šts.
| Anas dažnai plė́šias (vaidijasi) su boba savo Dglš.
19. tr., intr. smarkiai ką daryti: Susėdę i plėšia dainas Šd. Juozapas šauniai suko apie galvą botagą ir plėšė kažkokią dainą J.Avyž. Per šventes jau kad plėšim, tai plėšim (giedosime) Lp. Ko taip plė́ši (grieži), kad net ausys bijo! Upt. Kad plė́šia kardijonas (akordeonas), kad grajy[ja]! Jrb. Susėdę vyrai ir plė́šia (lošia) akies iš pinigų Ds. Anas kortom plė́št visai nemoka Ds. Nugi kad plẽšia linus – smarki rovėja Žml. Žirnius duos duos plė́št (smarkiai pjaus) Dglš. Plėšiaũ plėšiaũ (nešiau, tempiau) tuos maišus, net akys šlapios Al. O kur pats dabar plė́ši (smarkiai eini), ar į jomarką? Žvr. Plė́ša (skina) viešnes be kokio saiko: pusžalės – ne pusžalės, išsirpusios – neišsirpusios Slnt. Riešutus plẽšia su visais lapais Žml. Karvės kai įpuola į pievą, tai kad jau plėšia, tai plėšia (godžiai ėda)! Pc. Čia pat patvory pririštas arklys plėšė žolę A.Vien. Plė́šiu ir plė́šiu (rūkau), be rūkymo negaliu Grd. Senis liurką plėšia ir plėšia Pc. Pradėjo tuoj kitan šonan vėjas plė̃št (pūsti) Aps.
20. intr. Al aušti, švisti: Kaip tik diena plė́šia, ir kylam iš lovos Grz.
| refl. Mrs: Jau zaria plėšias LTR(Lkm). Berneliai, jau plėšias diena, keliausim namo! Prng.
◊ aki̇̀s (akès) plė́šti
1. šiurkščiai kalbėti, ginčytis: Ar gali apsileisti, ka vaikas akès plė̃štų?! Krš.
2. pavydėti: Ant kito gero akių neplėšk, kitam laimės nepavydėk KrvP(An).

ant gýva pusè plė́šti Krž stengtis bet kuriuo būdu praturtėti, vaikytis pelno.
bùrną plė́šti Šts vemti.
dirvónus plė́šti toks žaidimas: Paskui dirvónus plė́šia: an grindų sugula du vyrai – katras katrą patrauks Antr.
gar̃bę (šlóvę, gẽrą var̃dą) plė́šti padaryti negarbę, užtraukti gėdą: Nevalna šlovės jam plėšti Sz. Matote, kokie turtai! – pratarė atsisėdęs, – betgi ir tų dar žmonės pavydi: vardą nekaltą plėšia, įtarinėja… LzP. Šlóvę plė́šiančios kalbos NdŽ. Kam, kieno gar̃bę, gẽrą var̃dą plė́šti NdŽ.
gérklę (gérkles) plė́šti šūkauti, rėkauti, giedoti: Net užkimusi ir neatsikvėpdama plėšia savo gerklę rugių lauke griežlė A.Vien. Klyksmu gerkles plėšdami, lakioja [vaikai] iš vieno galo sodžiaus antran Vaižg. Gaidžiai garsiausiai plėšė gerkles rš.
į ãkį plė́šti miegoti: Gali sau plėšti į akį, kas neleida Ll.
kaip (tiesióg) iš akiẽs (akių̃) plė́štas labai panašus: Taip panašus į amžinatilsį mano vyrą, tiesiog iš akies plėštas P.Cvir. Vaikas kaip iš akių plėštas – pats tėvas Skdv.
liežùvį (liežuviùs) plė́šti Skdt daug ir tuščiai kalbėti, plepėti: Ką žmonės veiks: beplė́šia liežuviùs! Šn. Veltui liežuvį plėši: pinigų nėra ir negausi! V.Krėv.
óžius plė́šti Srj vemti.
ši̇̀rdį plė́šti jaudinti, erzinti: Toki barniai man širdį plėšia Šlvn.
apiplė́šti (applėšti N) tr., apiplė̃šti, -ia, api̇̀plėšė
1. J, K, Š apdrėksti aplink, aplupti nuo paviršiaus (žievę, odą, luobą): Appielavojo ir àpplėšė karną, ir padžiūvo verba Rod. Apiplė́šk gražiai apie tą marginę Skr.
2. Arm malant grūdams nuimti luobą, apgrūsti: Jei nori, kad geri būtų miltai, tai dukart applėšk miežius Nč.
3. apdėvėti, apnešioti: Jau apiplė́šiau savo batus Skr. Apiplėšusi ir tu savo panautūsius kartūnus Brs.
4. nualinti, nulaisinti: Apiplė́štas laukas: trąšų neduoda, neauga Grg.
5. H161, R62, Š atimti jėga, apgrobti: Kalavijuočiai dažnai apiplėšdavo sėlius ir lietuvius, niokojo jų kaimus rš. Saulas bylojo: eikiam … ir applėškiam juos iki auštant BB1Sam14,36.
| Dažnai apiplėšiamos susilpnėjusios bitės J.Krišč.
ǁ prk. pasisavinti turtą, nuskurdinti išnaudojant, imant didelius mokesčius: Kapitalistinių šalių darbo žmonės apiplėšiami taip pat, didinant mokesčius (sov.) sp.
6. paimti didelę kainą, nulupti: Kaip ne sarmata teip apiplė́št žmones! Ds.
7. apravėti: Didumą ir aš jau apiplė́šiau savo daržus Brs. Žoles kiek apiplė́šia aplink kapus Jrb.
atplė́šti tr., atplė̃šti, -ia, àtplėšė
1. SD212, R122, J, K, Š atidrėksti nuo paviršiaus, atlupti: Kambaryje keliose vietose atplėšė grindis ir vis kažko kruopščiai ieškojo rš. Afieravoti ant ugnies, būtent: jo taukus, visą uodegą, nug pečių atplėštą BB3Moz3,9.
^ Plėšk lunką, kol plyšta; kaip prikeps, neatplėši LTR(Mrj).
2. atskirti dalį plėšiant:
^ Atplėšei šuniui skverną ir numetei (jei kas prikimba, atiduok jam, kad ir ne jo) Ds.
| refl. tr. Š: Atsiplė́šk popieriaus skiautelę DŽ1. Ankslio (alksnio) šaką atsiplė́šiau Lp. Valgyk, ką matydamas, atsiplėšdamas Pšl.
3. draskant atidaryti: Gromatą atplėšiu, atpečvetiju R33. Atplėšė kvietimą ir ėmė skaityti rš. Ta, atplėšusi laiškelį, paskaičiusi ir kuo greičiausiai bėgusi rš.
4. H, R33 su jėga atidaryti: Atplėšė vėtra man duris lūšnelės S.Nėr. Atėjo pas klėtį – užrakytos durys; atplėšė duris – jau klėtis tuščia, sesers nėra BsPIV88. Pakajai atplėšti, ir visa išvogta Kb.
| refl. tr. Mšk: Atsiplėšė klėtį BM110.
5. jėga atitraukti (ką prispaustą, prigludusį): Darbininkai atplėšė rankas nuo kastuvų, nuo vienračių, nuo kirvių ir pjūklų rš. Atplėšusi veidus nuo rankų, žiūrėjo į jį, o ašaros krito didelės kaip pupos J.Marc.
| prk.: Ir tu ponu būsi ir jo jungą nuog tavo kaklo atplėši (atmesi) BB1Moz27,40. Nuog tokių žmonių velinas girdėtą Dievo žodį atplėšia ir atitraukia BPI247.
| refl.: Šemerys jau atsiplėšė nuo tvoros ir nuėjo J.Avyž.
| Ai, koks gražus! – negalėjo nuo veidrodžio atsiplėšti rš. Nuo siuvinio dar kartą atsiplėšė dvi susidomėjusios akys rš.
ǁ jėga atskirti: Eš bijojaus, tardamas, tu tavo dukteres nuog manęs attrauksi (atplėši) BB1Moz31,31.
| Negalima atplėšti meninio metodo nuo menininko pasaulėžiūros rš. Skaudu išgyventi tai, kad esu atplėštas nuo praeities rš.
atplė́šiamai adv.: Povilas Budreika niekada negalvojo, nesistengė suprasti, kas jį taip neatplėšiamai laiko prie keturių pelkėto baltžemio hektarų rš.
ǁ refl. jėga išsiveržti, ištrūkti: Per tiltelį eit vengdamas, [už rankos laikytasis] nuo manęs atsiplėšė BsV363.
| prk.: Daugel yra šiandien tarnų, kurie atsiplėšia (atitolsta) kiekviens nuog Viešpaties savo Ch1Sam25,10.
ǁ refl. atitrūkti (nuo darbo): Žmonės, atsiplėšę nuo darbų, dainavo daineles rš. Jis atsiplėšia nuo plūgo tik rimčiausiais atvejais rš.
6. refl. su pastangomis pakilti, pasikelti: Kariai atsiplėšė nuo sniego ir smarkiu šuoliu pasiekė priešo apkasus rš. Antys triukšmingai pakildavo, atsiplėšdavo nuo kūdros rš.
| Saulė, vos atsiplėšusi nuo ganyklos, skleidė spindulius rš.
ǁ refl. padidinti nuotolį smarkiai bėgant: Kaip šoko šuniokas vytis [kiškį], tai tas led atsiplė́šė Sb.
7. sunkiai praverti, atmerkti: Motina pakėlė galvą ir atplėšė akis V.Piet.
8. pakelti aukštyn, atsmaukti (drabužį): Nuauk kojas, atplėšk kiškas, brisk per vandenį CII915.
| refl. tr., intr.: Brenda per upę, aukščiau kelių atsiplėšusi Lnkv. Atsiplė́šk – sušlapsi! Jrb. Jei šilta, tai atsiplė́šk Alk. Vaikai, aukščiau kelių atsiplė́šę, varlinėjo lietaus prilytose balose Grž. Labai karšta – atsiplė́šk marškinius Jnš. Nieko nėr jai ir andarokas atsplėšt Skdt. Koks aš tebuvau, kad nulipti kitaip dar negalėjau, kaip tik atguldamas išilgai suolo, prieg tam marškinėliai gražiai atsiplėšdavo lig pat pažasčių Vaižg. Petras parejo iš lauko paršilęs, atsiplė́šęs krūtinę Vdk.
9. sunkiai atnešti, atvilkti: Net nuo malūno miltus àtplėšiau Al.
10. Rmš, Pgg jėga atimti, išveržti, užgrobti: Medes, atplėšęs nuo mūsų, tepasilaiko pazvanams Žem. Atplė́šė kareiviai arklį nu ano – ko nepablūdo Krš.
| refl. tr.: Kaip pikti varnai jie (broliai) apipuolė jauną šeimininką ir atsiplėšė dalis J.Avyž. Atsiplė̃š jis mat žemę nuo mūsų! Upt.
11. paimti didelę kainą, nulupti: Už laikrodžiuko pataisymą tris rublius atplė́šė Krš. Nieko sau, kad atàplėšė! Skp. Kiek iš tavęs už tą naginių porą atplė́šė? Jnš.
◊ akių̃ neatplė́šti žiūrėti į ką malonų, nenukreipiant žvilgsnio: Petronė pačiupinėjo pirmąjį pluoštelį [pinigų] ir ilgai neatplėšė nuo jo akių J.Marc. Neatplėšdamas akių, žiūrėjau į man pažįstamos pirkios pusę rš.
ausi̇̀s atplė́šti įdėmiai klausytis, įtempti dėmesį: Neprieteliai savo ausis atplėšę bus, tykodami, ką jis dabar sakys prš.
nuo žẽmės atsiplė́šti paūgėti: Nuo žemės dar neatsiplėšė, o jau dygus! J.Balt.
įplė́šti, įplė̃šti, -ia, į̇̃plėšė
1. tr., intr. N, K J įdrėksti, įbrėžti: Inplė́šė katinas Aps.
| refl. tr., intr.: Kojelę insi̇̀plėšė, pirščiuką apsigurino Dbč. Kažin kur įsiplė́šiau rankovę Š. Šis ta šake ir įsiplėšęs Plt.
ǁ įkąsti: Ar kaimyns, ar svetims bus, įplė́šdavo žmogų [šuo] K.Donel.
2. tr. pajėgti išarti (plėšinį): Ką tas medis (žagrė) galėjo įplė́šti?! Grd.
3. refl. BM47 jėga įsiveržti, įsiskverbti: Led insi̇̀plėšiau traukinin Ut. Su pinigais neįsiplėšite danguosna Gmž.
| Jūros vilnys čia yra įsiplėšusios žmonių sėdybosna rš.
4. tr. jėga įtempti, įtraukti: Razumas pašokęs atsitolino, o kaimynas nesikėlęs tapė į ežerą įplėštas BsV373.
5. refl. Vrn, Kb įsilaužti (norint pagrobti, apiplėšti): Naktim, būdavo, insplė́šia vagiai, arklį, rūbus pavagia Ck. Šiąnakt vagių būta įsiplė́šta mūsų butan, tik nieko nesuspėta pavogti Š.
6. intr. įgerti: Jis iš turgaus parkrapino, šauniai įplėšęs rš.
| refl.: Jau gerokai įsiplėšęs eina iš svečių, matyt, alus buvo stiprus Krs.
7. refl. praturtėti, pralobti: Anas kaip bematant insi̇̀plėšė Trgn.
išplė́šti tr., išplė̃šti, -ia, i̇̀šplėšė Ktk
1. SD411,414 su jėga ištraukti, išrauti, išlupti, pašalinti (ką įaugusį): Kam akis išplė́šti KI147. Jei tada piktina tave dešinė akis tavo, išplėšk ją ir atmesk ją nuo savęs BtMt6,26. Mudviem reikėjo velėnas išplė́št ir krantus išdėt Jrb. Visi kelmai buvo išplėšti rš. Iš purvų išplė́šk pasagą J. Laumė perpykusi išplėšė tam zuikučiui abi kojas paskutines J.Jabl. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplė́štų sukasi pluoštai K.Donel. Šitai obelėlei tai kasmet po šaką vėjas išplėšia Sdk. Atbėgo sakalas, negalėjau pagauti – tik plunksną išplėšiau, o jis nubėgo LB241. Gyvatė išplė́šė storiausį medį su šaknimis ir nuvilko namo BM223. Aržuolą su šaknimis išplėšė BsPIII330.
| prk.: Audeklą išplėša plė́šte (stipriai išbalina), kad balina, ievoms žydant pavasarį Ggr.
| refl. tr. K: Paslėpsnį išsi̇̀plėšė karvė Krs.
ǁ su jėga ištempti, išvilkti: Padidinom kraut vežimą – arkliai led i̇̀šplėšė per balą Srv. Tavo arkliai išplė́š iš miško rąstus, kad ir į pelkę būs įšalę Dr. Stiprus arklys vienu driūktelėjimu išplėšia roges iš mūsų kiemuko J.Balt. Sunkiai jis (vežimas) slinko priekin, vos išplėšdamas ratus iš stingstančio purvyno V.Myk-Put. Atgaliaus sugrįždama, vyriausį sūnų iš patalų išplėšė ir jam bėgti liepė S.Dauk.
| prk.: Ūkį iš skolų i̇̀šplėšiau (išmokėjau skolas) Al.
| refl. tr.: Jį du vyrai girioj išsiplė́šė iš to arklio ir tiek jam davė, tiek jam davė! Skr. Tie išsiplėšė poną iš karietos, įvedė į vieną ugninį kambarį BsPIII38.
2. išrausti, išardyti: Nemunas išplė́šė naują vagą, kur dabar jis ir teka Smln. Anuos metuos kelią išplė́šė vanduo Pgg. Netoli nuo kelio, rave, išplėštam nuo lietaus, radęs užsispraudusią [kumelę] BM57. Nuolatinis lytus yra jau dideles skyles išplėšęs prš.
ǁ išdraskyti, iškapstyti: Vištos išplėšė tau darželį Rod.
ǁ išlaužyti (ledus): Ledą išplė́šė Dkšt. Reikia sėti žirnius, kol dar neišplėšti ežerai Dkšt.
3. Srd, Brt, Ds išarti (plėšinį): Dirvoną išplėšti buvo galima tik su geležiniu noragu rš. Reiks išplė́šti pūdymą Rmš. Išplėšiu pievą ir pasėsiu linų Rt. Išplėšim dirvelę, pasėsim linelių. Žali gražūs linužėliai išplėštoj dirvelėj DvD174.
| refl. tr.: Išsiplė́šiau dirvoną ir pasisėjau linų Š.
4. refl. SD411, Ds jėga issiveržti, ištrūkti: Teip kaip nereikė[jo] šiandiej Utenon – išsiplėšė par nevalią Sdk. Aš sakau – nevažiuok, ale ana išsiplėšė, o dabar neturi ko valgyt Ut. Vagį buvo gurbe uždarę, bet jis išsiplė́šė ir pabėgo Š. Martynas išsiplėšė iš Viliaus rankų I.Simon. Karvės pardumdavo anksčiau, negu mes spėdavome išsiplėšti iš miško J.Balt.
5. P, Šts prievarta atimti, išreikalauti: Avį iš jo dantų išplėšiau S.Stan. Svečiai pradėjo barti už tai, jog jiems išplėšė jauną mergelę M.Valanč. Išplėšė iš rankų vaikui sviedinį ir nusinešė Jnš. Per gvoltą i̇̀šplėšė – ką gi jiem padarysi! Skdt. Paskuojį skatiką išplėšė jiems S.Dauk.
| prk.: Mes pergalę kovos ugny išplėšim A.Vencl. Išplėšti iš aristokratijos valdžią kaip tik ir reiškia likviduoti nacionalinę priespaudą (sov.) rš. Žodį nora išplė́šti (nori išgauti, sužinoti naujieną), o tas i pliurpa Krš. Jūs mano žodį i̇̀šplėšėt (pasakėte mano mintį) Pjv.
6. H, P išgrobti, apiplėšti: Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta, vežiman susikrauta ir išvažiuota J.Jabl. Po karo viskas buvo išplė́šta Ktč. Išplė́šė visko už šimtą tūkstančių Vdžg. Miestas buvo paimtas ir išplėštas S.Stan. Ateina po tąj egle dvylika žmogžudžių …, pasidėjo savo išplėštus piningus ir peilius ir verdasi sau valgyt BsPIII198. Tokį [be motinos] aulį svetimos bitės išplėš rudinį S.Dauk. Tus (sidabrinius ir auksinius indus bei rūbus) jūs ant savo sūnų ir dukterų uždėsite ir egipciokams (iš egiptiečių) atimsite (paraštėje išplėšite) BB2Moz3,22.
^ Su išplėštais piningais neilgai tedžiaugsys VP42.
7. brangiai paimti, nulupti: Už seną daiktą išplė́šė didelius pinigus Jnš. Ir penkių rublių nei̇̀šplėšė iš manę Str. Tik išplėšt jie moka rš.
8. refl. išsibarti, išsiginčyti: Išsidrožiau, išsiplė́šiau, išsivajujau [su marčia] Dglš. Su šitokiu žmogum ažkart neišsiplėši, tai anas i neregi savo šunybių Ml.
ǁ refl. išsigrumti: A nori su mumis išsiplėšti? Šts.
9. refl. sunkiai, smarkiai dirbant išvargti, nusidirbti: Aš išsiplė́šęs Lp.
10. be atodairos išskinti: Nedavė ir prispėt – i̇̀šplėšė nagom Ut.
11. Lp išplėsti, išpūsti (akis): Anas daboja akis išplė́šęs, kad kur gaut išgert Švnč. Regi, kap išplė́šė akis OG203. Bobukė tik žiūro išplėšus akis LTR(Al). Akis išplėšęs eina, net žemės nemato KrvP(Kš).
ǁ iškelti: Kumelė stovi, uodegą išplė́šus Sem.
12. refl. išsipuošti, išsidabinti: Šiandie išsiplėš' (išsiplėšk) geriau, ba svotai gali atvažiuot Dsn.
13. refl. išaušti, prašvisti: Jau ir išsiplėšė, o mes da vis iš namų neišvažiuojame Švn.
◊ [kaip] iš akių̃ išplė́štas Kal labai panašus: Kūdikis kaip iš akių jam išplėštas N. Ale ir panašumas! Jurgiui iš akių išplėšta! I.Simon. Ta mergučė tikra iš akių išplėšta motina Skr. ×
viežlỹbą var̃dą išplė́šti padaryti negarbę: Ir viežlỹbą var̃dą išplė́šia jam BM115.

×paišplė́šti (hibr.) tr. išgrobti, apiplėšti: Buvo paišplė́šę bites tada Grv.
nuplė́šti, nuplė̃šti, -ia, nùplėšė Pb
1. tr. SD459, H, R9, K, J, Str nudrėksti nuo paviršiaus, nulupti: Liežuvį nupjovė, skūrą galvos nuplėšė S.Stan. Lyg kas būtų odą nuplėšęs nuo širdies – ji pasidarė jautri kiekvienam skausmui ir skriaudai rš.
2. su jėga nutraukti šalin: Vėjas stogą nuplė́šė Jrb. Nuplėšim baltą nuo stiebo burę, į gelmę vairą skandinsime! V.Myk-Put. Mina nuplė́šė koją, tai su medine eina Žal. Jam abidvi kojos iki kelių tapė nuplėštos Kel1881,59. Muturą nuo galvos nuplėšė ir potam tuojau pažino, kad tai jo sesuo BsPI12. Nuplėšė nuo jo drabužius ir nuogą išginė BM315. Nuog jo nuplėšia rūbą karaliaus ir apvelka jį paties jo rūbais DP173. Nuplėškite aukso ausų ąsas nug ausų jūsų moterų BB2Moz32,2.
| prk.: Nuplėšė šventumo aureolę rš.
| refl. tr. K: Atsisakiusi vakarienės, ji plėšte nusiplėšė drabužius ir krito lovon rš. Augustas nusiplėšė švarką ir įrėmė galvą į mano krūtinę rš.
ǁ išlaužyti (ledus): Rasoda kulti reikia rudenį, kai ežerai nesustoję, ar pavasarį, kai ledus nuplėšia LTR(Ign).
ǁ jėga nutempti: Vienas už pavadžio čiupt, arklį palaikė, kitas nuo arklio nuplė́šė ir vedas į girią Skr. Ji krito į vandenį ir Joną kartu nuplė́šė Btg.
| refl. tr.: Iš piktumo besipriešindamas, prieš tiltą mane į gilų plentgrabės sniegą nusiplėšė BsV363.
3. tr. Š, Vv, Lš malant grūdams nutrinti luobą, nugrūsti: Nuplė́šk bent gorčių miežių kruopom Kp. Pirma nuplėšk kviečius, tai bus miltai baltesniai Ds.
4. tr. išarti (plėšinį): Užsigeidė [kolūkis] dirvonuką nūplė́šti Grd.
5. tr. nudėvėti, nunešioti: Tas vaikas drabužius veikiai nuplė́šia KI22. Jis jau vienas kelnes nuplė́šė Dr. Ar jau nuplė́šei savo geltonūsius batus? Skd. Dvejas tupeles šį pavasarį nuplė́šiau vištas begainiodama Akm. Ir nuplėšiau naujus batus į ąžuolo grindeles Plt. Jeigu vaikas daug drabužių nuplėš ir latras bus, tai bus tavo kaltė I.Simon. Kurpės padegė gerai, ir Eglė per tris dienas jas nuplėšė ps.
^ Nuplėš gulbės sparnelius, per mareles lėkdamos, nuplėš žmonės liežuvius, ant mūs dviejų bekalbant LTR(Kpč). Tėvai, nešdami vaikam, ir ažančius nuplėšia Trgn.
| refl. tr.: Nusiplė́šk nu drabužius, galėsi driskinėt, nėkas nelopys Vvr.
6. tr. An, Ds nulaisinti, nualinti: Nuplėštà visai žemė, iš kur joj beaugs Brž. Laukas nuplė́štas, niekas neauga Ob. Da kur gera žemė, tai baika, ė kokioj nuplėštoj – tai badas Sdk. Žemė ten gera, drenuota, nenuplėšta J.Balt.
| refl.: Daržas paupy nusiplė́šė, reikia trąšų vežt Ut. Vis be mėšlo, be mėšlo – ir nusplė́šė daržas Ut.
7. tr. I apiplėšti, apgrobti, nusiaubti: Kaimas pilių Lucko, Lembergo nuplėšė ir nuteriojo S.Dauk. Nuplėštasis yra tikt lengvų, jo gaspadinė ale labai sunkių sužeidimų gavusi LC1880,42. Žmogus nekursai … ėjo ing Jerichą ir puolė tarp razbainykų, kurie jį nuplėšė ir išroniję šalin nuėjo BtLuk10,30.
| Marčią nuplėšė, dukteriai sukimšo, o žentas viską perleis per gerklę Žem. O, jis tave nuplė̃š su marškiniais (nuskriaus) Mrj.
ǁ refl. nuskursti: Mes turime eiti į kalinį, mokėti bausmę, vienu žodžiu – nusiplėšti, iširti Vaižg.
8. tr. intr. Kb, Žmt, Slm paimti didelę kainą, nulupti: Už tokį nieką, o tiek pinigų nuplė́šė Žvr. Labai daug nùplėšei už pasiuvimą Dbk. Iš manęs labai daug už tą dalgę nuplėšė Jnš.
9. tr. sunkiai, smarkiai dirbant, nudirbti: Nenūplė́š viena visus darbus Sg.
10. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Jurgis po vakarienės nuplėšė (nuėjo) ant Valių Žvr. Pabudo, kai traukinys jau buvo nuplėšęs (nuvažiavęs) apie keturiasdešimt verstų rš. Mes nùplėšėm (nuravėjome) burokus par dvi dienas Mžš. Vos bulves nuplėšėm, ir apteko dirva Varn. Suvažiavo vaikai – nuplė́šėm (nuskynėme) uogas Rdn. Tai jau nuplė́šėt (nuravėjote) [daržus]? Vdk. I bulbas nuplė́šiau (nukasiau) viena Dglš.
◊ gar̃bę (šlóvę) nuplė́šti padaryti negarbę, užtraukti gėdą: Nuplė́šė žmogui šlóvę Jrb. Jį įžeidė, garbę nuplėšė tas kuitvela rš. Nenuplėšt nė vienam prideramos garbos DP20. Garbė nuplėšti – ne gėlė nuskinti TŽIII379.
paplė́šti
1. tr. K kiek padrėksti, palupti: Paplė́šk tošių DŽ.
| refl. tr.: Karnų ar šaknų pasiplė́šiam ką nor[s] pyt (pinti) Jrb. Sykį nuėjau kaimyno liepynan vyžoms plaušų pasiplėšti rš.
2. tr. paplaišinti: Kala kylius ir paplėša medį, ir yr paplaišotas medis Ggr.
3. tr. įplėšti, sužaloti: Paplė́šei nagą bekarstydamos – matai, kiek paraudonavo panagys Plt. Kruvini, paplėšti buvo nagai nu ravėjimo Plng.
| refl. tr.: Pasiplėšiau panages beravėdama, neatsitekėjo pirštai nė par naktį Bdr. Kojas pasiplė́šiau par skiedryną eidamas Varn. Galėjo paplėšties pažastis bešokdamas pro langą Šts.
4. refl. perplyšti: Eik viena koja vienu keliu, kita koja – kitu keliu; ir pasiplė́šė ragena (ps.) Dv.
5. tr. sugriauti, suardyti: Iš tytveiko lytaus srovė upės Saar yra per krantas išsklimbusi ir daug tiltų, maudyklių ir t. t. paplėšusi LC1887,24. Daug tiltų yra srovės paplėšti LC1883,1.
6. tr. Grd galėti, pajėgti arti (plėšinį): Paplė́šė i plėšimą su žambriu Krš. Plėšimą ne ką paplė́ši su žambiu End.
7. tr. sugadinti dėvint, sudėvėti: Nepaplė́šk drabužio J. Paplėštą (panešiotą) suknelę davė, bet da gera Ds.
8. tr. pakelti aukštyn, atsmaukti (drabužį): Ana paplė́šė sijoną aukštyn Mžk.
| refl. tr., intr. Skd: Šoka [merga] pasiplė́šusi sijoną Grd. Agnieška pasiplė́šus nulėkė į stotį Bsg.
ǁ užriesti, atversti: Zuikiuo uodega yr paplėštà Trk.
9. tr. paalinti, palaisinti: Paplė́štą žemę paėmė, bet, kai gaspadoriaus rankos, pastaisė Ds. Par tuos metus paplė́šė lauką, ir gana, o dabar mažai ir užaugo Ds.
10. tr. Pgg pagrobti: Plėšikai jį pakeliui užpuolė ir tuos 5 markius iš jo paplėšė prš. Visą jų lobį paplėšė (pagriebė) anys BB4Moz31,11.
| refl. tr. K, A1884,236: Ir dar keistas dalykas, kad jie labiau mėgsta maistą, pasiplėštą ar pasivogtą kur toliau, negu pagamintą namie J.Balč.
ǁ prk. paglemžti: Jį smertis paplė́šė KII121. Staigus smertis jį užspėjo ir iš šios gyvasties šalin paplėšė Kel1881,114. Ji motinėlę apraudojo, kurią paplėšė jai mirtis rš.
11. intr. gerai uždirbti, pasipelnyti: Po šimtą rublių į mėnesį vasarą paplė́ša Krš. I su skurliais ans gerai paplė́ša Slnt.
| refl.: Gerai pasiplė́šė piningo ir išpūtė į kitą svieto kraštą Vvr. Už linus gerai pasiplė́šė Vvr. Kitą metą iš sodno pasiplė́ša Vvr. Pasiplėšė žeme [žentai], dalių neišmokėjom dukterims Šts.
12. refl. daug darbų padaryti, padirbėti: Pirmininkas stojęs nau[ja]s, norįs pasiplė́šti Krš.
13. refl. pasiimti, pasirungti: Susirinkę bernai ėjo pasiplė́šti Jnš.
14. tr. su jėga patraukti: Vežimų trūkis … paplėšė jį po vežimu Kel1862,16. Jį ne švelniai ir pamažu bus vedę, bet greitai paplėšę ir su umaru pastūmę rš.
| prk.: Šitas piktosios dvasios mokslas yra jau daug bažnyčios sąnarių po į savim paplėšęs LC1878,7.
ǁ refl. tr. stverti, čiupti, griebti: Jis pagrėbė (nusitvėrė, pasiplė́šė) lazdą KI203.
15. refl. tr. pargriauti, parversti: Vilkas pasiplė́šęs avį drasko Jrb.
16. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Prastas kelias, arkliai led tik paplėšia (paveža) Pc. Čia karvės paplėš (paės) žolės Ėr. Vištos i rugių gal kiek paplė́šia (palesa) Klt. Einu da paplėšt (parauti) svėrių Pc. Paplėša, padrasko lazdynus, dėl to ir neleidu riešutauti Dr. Duok ir man kokį dūmą paplė́št (patraukti, parūkyti) Srv. Duok, motin, tam vaikuo tešmens paplė́šti (juok. pažįsti) Nv.
| refl. tr.: Antaniukas pasiplėšė (pasipjovė, pasiskerdė) pęslą tokį didelį Vdk.
◊ gar̃bę paplė́šti padaryti negarbę, užtraukti gėdą: Tos garbės nei vienas jiems negalės paplėšti rš.
iš paplėštų̃ piktai, šnairai: Veiza iš paplėštų̃ Varn.
nãgą (nagùs) paplė́šti Šts smarkiai padirbėti, pasistengti: Nagų nepaplėšęs, dantų nerakinėsi (nedirbęs nevalgysi) Krtn. Apsukriam reikė būti Adomui, nemažai nagus paplėšti LzP.
parplė́šti tr.
1. CII141, N, K nugriauti, nuversti.
| refl. tr. K.
2. sudėvėti, sunešioti: Baigiu skarelę parplė́št Km. Dukteryte, nu nu nu, aš taũ barti ketinu: kai parplėši kamašus, nesius tėvas bent metus LTR(Ds).
^ Tėvas parplėšia kešenes benešdamas, o vaikai – bekavodami LTR(Rk).
3. nuvarginti, nuvaryti, nukamuoti: Jų arkliai baisiai parplėšti̇̀ Užp. Viškai parplė́šė mužikus [ponas] Kp.
| refl. Švn: Jis yra parsiplė́šęs nuo sunkaus darbo Mtl.
4. R377, Rs pargriauti, parversti, parmesti: Jis mane iš nežinių stvėrė ir parplėšė aukštinyką Gs. Jie (vilkai), vis daugiaus išsižioję, jau ir jaučių šešergių parplėšt nesibijo K.Donel.
| refl. tr. Žvr: Jis tokis drūtas, kad suaugusį vyrą parsiplė́šia Rdm. Ožka tai ne karvė – ją gali ant žemės parsiplė́šęs pamilžt Skr.
pérplėšti tr.
1. Q50, SD209, R121, K, Sn, Gg plėšiant perskirti, padalyti (ppr. pusiau): Medis perkūno párplėštas Tl. Su klynu tuo párplėšė kelmą Krm. Nu, ir sumalei – pérplėšta par pusę, o katras [grūdas] pasprašė, tas čielas išejo Skdt. Parplėšiau ranką į vinį Upt. Kodėl kiškio lūpos perplėštos? BsPII177. Tuodu vaiku parėjo pietų, rado an skaurados tą paukštaitę, pusiau perplėšė jiedu ir suvalgė BsPIII254. Jonas žuvį perplėšė ir rado žiedą LTR(Slk). Kai nučiupsiu, tuoj perplėšiu LTR(Kp). Kumeliukas gulėjo paliūnėje perplėšta gerkle ir išėstu šonu A.Vien. Ir perplėšei rūbus tavo, ir verkei po veidu mano Ch2Kar22,19. Pagatavas perplėšti [supykęs] Sml. Gatavas šokt ir parplėšti LTR(Jnš).
| prk.: Nakties akiratį perplėšia švyturiai rš. Šūvis perplėšė miško tylą kaip žaibas tamsą rš.
^ Didelis kąsnys gerklę pérplėšia (kas daug nori, mažai laimi) Grv.
| refl. K.
ǁ praplėšti, perdrėksti: Jis netyčiomis parplėšė drabužį J. Lazdyne, lazdyne, kam tu gaideliui kelnes perplėšei? ps.
ǁ refl. tr. atplėšti (laišką): Paėmė laišką, persiplėšė ir pasipūtęs skaitė Tat.
2. Btg malant nutrinti grūdams luobą, nugrūsti: Pérplėšk miežiokus Dbk. Pérplėšma avižas savo girnelėm ir supenėsma kiaulėm Ob. Apie rytą pašoksiu ir kruopas perplėšiu MPas.
| refl.: Susidžiovinę rugių persiplėšiam namie, tai kad gardžios kruopos! Užp.
3. refl. Kž, Ck, Slm, Upt, Lbv nusigaluoti stengiantis visur suspėti (kai iš karto daug darbų): Vienas dirbk pársiplėšk, o kitas pasieniais trainiosas! Vvr. Ar aš viena persiplėšiu an laukų?! Lp. Rudenį galima pérsiplėšti su daržais Jnš. Belakstydama per visą dieną galiu pérsiplėšti, o jie čia guli Žvr. Nebepaspėju – galgi aš pérsplėšiu? Sdk. Su darbais gatavas pérsiplėšti Jnš.
^ Darbo darbo – nors persiplėšk! Ds. Tų darbų nors pérsplėšk, nežinia, katro galo stvertis Skdt. Žu darbų nor tu persiplėšk! Rod. Nors pérsplėšk darbais! Dbk.
4. refl. imtis, ristis: Eikiam pársiplėšti Varn.
5. ištąsyti: Tada [dvasia] šaukė ir, labai jį (apsėstąjį) perplėšusi, išėjo BtMr9,26.
praplė́šti tr., praplė̃šti, -ia, pràplėšė
1. H, N, K, Dglš plėšiant, dreskiant padaryti skylę, tarpą, plyšį: Pradurta, ne praplė́šta Nmč. Senis dangštį praplė́šė Dgč. Praplė́šk stoge skylę J. O ir užpuolė Veliuonos šunys, o ir praplėšė svotų kišenius JV542.
^ Tėvai praplėšia kišenius, vaikams benešdami, vaikai – nuo tėvų beslėpdami LTR(Vl).
| prk.: Kazokai bėgo, praplėšę apsupimo žiedą rš. Saulė, praplėšusi debesį, apšvietė žemę rš.
| Ar tu tą tūkstantį dolerių jau praplė́šei (praėmei) KI74. Praplėšė kaip maišą, prabilo visos bobos Žem. Kiba jumiem praplė́šė gert (geriate ir geriate)! Lp.
| refl. tr. K: Nuėjo in klėtį, prasiplėšė stogą, viens inlindo in klėtį, o kits sėdi an stogo BsPIV257.
ǁ prk. užkliudyti, užkibinti, užerzinti, kad imtų plyšauti: Kam tą tarškynę praplėšei (prarikdei)? Ll. Palauk, palauk, aš jį praplė́šiu (paerzinsiu, kad imtų šaukti) Rs. Neužkabink tos bobos: praplė́ši – neturėsi kur dėties Krš.
2. pramerkti, praverti (akis): Akis praplė́šiau, tai dar tamsu buvo Gs. Rytą vėl bus sunku akis praplėšti J.Dov. Iš nuovargio akių praplėšti negalėjau rš. Toj raganiūkštė praplėšė akis ir pamatė, kad ji (našlaitė) iš karvės ausies traukė [siūlus] BsPIV89.
3. kiek praarti: Numą sau pastrūnijęs, dirvas apsukuo praplėšęs ir pievas praskynęs S.Dauk.
| refl. tr.: Prasiplė́šė daržą už trobos Jdr.
4. kiek pragrūsti, pramalti: Praplėšk miežių kruopom Kvr. Praplėšk tuos grūdus, neturiu kiaulėm užbėralo Ut. Praplė́šk sietą kviečių: kepsim ragaišį Ldk. Jau baigias šitos kruopos – reiks vėl naujų praplėšt Vžns.
| refl. tr.: Prieš šventes reikia blynų prasiplėšt Vj.
5. refl. prasiveržti, prasiskverbti: Anksčiau toje vietoje rangavo prastas, purvinas kelias, prasiplėšdamas pro miškelius, riestu lanku užsukdamas į kaimus J.Dov. Prasiplėšęs sriauno upelio vanduo rš.
6. refl. prasigyventi: Dabar tai ir anys prasi̇̀plėšė Trgn.
◊ aki̇̀s praplė́šti
1. pabusti, atsikelti: Dar aki̇̀s nepraplė́šė, jau valgyti šaukia Grš. Nespėjai praplėšti akis, jau valgyt užsimanei Dkš.
2. apšviesti, pamokyti: Šita knyga praplėš jiems akis rš.
3. išsimokyti, prasilavinti: O kaip aš matau, tai ji tik akis praplėšė V.Piet.

aki̇̀s prasiplė́šti pasimokyti: Kai parūps, tai ir akis prasplėš Švnč.
priplė́šti, priplė̃šti, -ia, pri̇̀plėšė Šlčn
1. tr. K, Kp, Imb pridrėksti nuo paviršiaus, prilupti (žievių, luobų): Priplėšia karnų liepinių ir daro vyžus Grv. Yra priplėštų̃ tošių, jom skylę stoge reikia užkišt Rm. Dabar prie griovių nebereikia tiek sveikatos – traktoriai velėnų priplė́šia Rm.
| refl. tr. K: Iš tos liepos prisiplėšiau puikių karnų vyžom Paį.
2. tr. malant prigrūsti: Jonas važiavo malūnan, pripikliavojo kvietienių, primalė miežienių, priplėšė rugienių miltų Vaižg.
3. tr. daug sudėvėti, nunešioti: Priplė́šė batus su tais rabaksais Žal.
4. tr. paimti jėga, prigrobti: Tas baisus turtas buvo priplėštas per daugelį metų J.Balč.
| refl. tr. Š: Karalystę prisiplėšti troško Jrk.
5. refl. tr. gerai užsidirbti, prisilupti: Prisiplė́šė pinigų su krautuve, dabar juokias iš viso svieto Ds. Bene išsimokėsiu skolas, prisiplėšęs pinigų rš.
6. tr. jėga pritraukti: Prikišau šlapią ranką pri gelžies, tujau ir priplė́šė Vvr.
| refl. tr.: Ką savęspi plėšti, prisiplė́šti KII129.
7. tr. judinant prikelti, prižadinti: Mane šįryt anksti priplė́šė Skr. Iš vakaro šnibždasi šnibždasi, o rytą priplė́št negali Akm. Septynių metų mane priplė́šdavo pri žąsų Vdk.
| refl. tr.: Kai prisiplėšęs jį įėjau, tai buvo a dvylekta, a pirma nakties LTR(Vdk).
ǁ refl. prisikelti: Visai be reikalo teip anksti prisiplė́šiau Sn.
8. refl. dirbant privargti, prisikamuoti: Su linais prisiplė́šia par dieną Jnš. Ir po virtuvę prisiplė́šia Jnš.
9. tr., intr. smarkiai, daug ko pridaryti: Na, ir priplė́šei (pririekei) tos duonos! Gs. Priplė̃š (pripūs) vėjas lietaus Vvs. Vėjas pri̇̀plėšė lietaus Arm. Daug alaus priplė́šiau (prigėriau) Šd. Kašelę priplė́šiau (priroviau) baravykų Slk. Priplė́škit žolių ir įmeskit kiaulėm Upt. Išleisk karves į kiemą, tegul priplėšia (priėda), kiek nori Pn. Tokioj pievoj karvė netruks priplė́št (pripešti, priėsti) žolės Ėr. Nuginsma miškan, kur daug žolės, tai galvijai priplėš, priplėš ir suguls, o mes riešutausma Ob.
| refl. tr.: Labai geri linai – nugi prisiplėšė gerai Žml. Misliji, kad, nuejęs miškan, tai teip ir prisiplėši [grybų] Sdk. Prisi̇̀plešia (prisiskina) riešutų pilnas terbas Žml. Nuejo in tą kelmyną, prisiplėšė (prisirovė) kelmų, šakų, prisinešė, pasistatė būdą BsPIII207.

×razplė́šti (hibr.) tr.
1. perplėšti: Ažkliuvau čvieko gurbe, tai ir razplėšiau nažutką Dgl.
2. atimti gyvybę plėšiant, sudraskyti: Mes būtum juos (vagis) razplė́šę Švnč.
suplė́šti (saplėšti B) tr. K
1. H sudraskyti, suplėšyti:
^ Piktiems šunims visad suplėšta oda LTR(Žg).
| refl. N.
ǁ nuardyti, nuplėšti: Suplė́št [reikia] šitą seną [stogą] Nmč.
2. susmulkinti plėšiant, sutrinti: Kultuvais kulia, tai kokis žolyniukas liks, o mašina suplė̃š – an vėjo išeis Nmč.
3. rupiai sumalti: Girnos seniai kaltos, tai rugius pusiau suplė́šė Ml.
4. Lnk suarti (plėšinį): Suplė́šdavo muno augume i plėšimą su žambriu Užv. Dirvonus suplė́šėm i trobikę pasistatėm Krš. Suplė́šė suarė visus pašalius Jdr. Medžius nukirtom, suplė́šėm į dirvą Jdr. Šiaip taip suplėšiau pievą Kt.
5. Mžk pakelti aukštyn: Visos ožkos subėgusios ir uodegas suplėšusios klaus: „Ponali, kas rados?“ Vkš.
| refl. tr., intr.: Kam susiplė́šei – užsidenk! Šts. Susiplė́šk aukščiau sijoną, ar nematai, kad padelkos į vandenį merkias?! Vkš.
6. N sudėvėti, sunešioti, sudraskyti: Padaviau naujas kelnes, pažiūriu – jau suplėštos, tik šviečia visos, ir gana! Ds. Merga kai žardas, bet ir rūbus suplėšia, kai an karčių Ds. Parnedėl čebatus suplė́šiau Ktk.
^ Močia kešenius suplėšia nešdama vaikam, o vaikai – kavodami nuo močios Skdt.
| refl.: Per metus daug marškinių susiplėšia Ds.
7. CI332, P plėšikaujant įsigyti, sugrobti: Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon. Kaip suplėšti [turtai], teip ir nueina Kin. Suplėšusys tenai nepaseikamą grobį, į Rygą parvežė S.Dauk. Daugybes imtinių sugavęs ir neišsakytą lobį suplėšęs, grįžo jau namo S.Dauk. Laimėjo butą ir anų suplėštus skarbus Jrk37.
8. smarkiai ką padaryti: Suplė́šk (suverpk) kietai, bus greičiau Rm. Gražiai jūs suplė́šiat (sudainuojat) ir be mergų! Ktk. Gal vė[ja]s suplė́š (supūs) lytų? Prk.
| refl. tr.: Pusžales vaikai susiplė́šę (nuskynę) uogas Vn.
užplė́šti, užplė̃šti, -ia, ùžplėšė
1. tr. įdrėksti, sužaloti: Ažplėšiau ažuplėšą [nagos], ir užtvinko Ds. Nesirūpino tada, kad užplėštas medis iš lengvo džius, ir tai sunaikins kelerių metų žmogaus triūsą LzP.
| refl. tr.: Užsiplė́šiau pirštą Lp.
2. tr. atimti gyvybę plėšant, sudraskyti: Jau ir vėl vanagas ùžplėšė dvi vištas Btr. Tai ne vanagas, kad vištos nežuplėšia Rod. Jo bandos nei vieno gyvulio [vilkai] neužplėšia LTR(Vrn).
3. tr. Sg jėga užimti, užgrobti.
4. intr., tr. Kb gerai pasipelnyti, nulupti: Ans šmotą piningo užplė́šė bekupčiaudamas Vvr.
ǁ brangiai užsiprašyti: Gal gerai užplė́šė Lp. Jei, tėvulia, ant vienų metelių – užplėšk brangią algelę TDrIV177.
5. tr. sunkiai, vargingai uždirbti: Ans par pirštus viską praleida – ką aš pati viena užplė́šu! Krš. Jos storojos, plėšė, kad tik daugiau užplė́št Bsg.
| refl. tr.: Kruvinu prakaitu užsiplėšiau visa, ką turiu rš.
6. tr. K, Skr pakelti aukštyn, pasikelti (drabužį): Eina ir šeimininkės: gaudo nusilpėlius ėryčius, neša juos sterblėj, aukštai užplėšdamos sijonus J.Balt.
| refl. tr. K: Eina užsiplė́šus skaras, kap durnavota Rdm.
ǁ užriesti, užversti: Galvą užplė́šiu, kap giliai inbrendu Dglš. Toj eina galvą užplė́šus Lp. Išbjuro karvės po dobilus tai tik eina galvas užplė́šę ir neėda Rdm. Guli kojas viršun župlė́šęs (tinginiauja) Rod. Arkliai išsistovėję, tai, kap išleidau gert, tik užplėšė uodegas ir pabėgo Rdm. Papūtęs kuodą, aukštyn nosį užplėšęs Ašb.
7. refl. per daug užsigriebti (dirbti): Iš karto per daug užsiplė́šė ir greitai pavargo Jnš.
8. refl. įsigeisti: Dabar užsiplė́šė naujo palto Kpč.
9. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Užplėšk (užduok) tu jai diržu, tai nereiks be reikalo verkt Rdm. Gali dasvijęs užplė́št (smogti), tada ir turėkis! Vlk. Tu jam gerai užplėšk! Lp. Bernai kad ùžplėšė (uždainavo) – miškas skamba Ėr. Kai užplė́šia dainą vakarais, visi šunes kaukia Srv. Jie kai ažplėšia dainą, tai net gražu klausyt Vžns. Kad jau užplė́šė, net laukai skleidėsi Šv. Gal užplė́ši kokią dainikę? Krš. Muzikantai kaip užplė́šė (užgriežė), tuoj visi suėjo vidun Sb. Kai tik aš įėjau, užplė́šė polką Jrb. Ažplėšk savo armonika Ds. Tu užrikai, užplė́šei, kur aš beki̇̀šuos! Krš. Negalėjau arklius užplė́šti (staigiai užsukti) Alk. Užplėšei, užplėšei (užvalgei) lašinių ir eik Jnšk. Duok ir mun bent vieną dūmą užplė́šti (patraukti) Tv. Palik ir man galelį užplė́št dūmo Ėr. Užplė́šk iš muno pypkės keletą dūmų Užv. Duok porą dūmų užplė́št Ktv. Mama, vaikas kroka, duok tešmens užplė́šti (juok. pažįsti) Krš. Vos užplė́šiau (užkėliau) maišą ant aukšto DŽ.
| refl. tr.: Lapái – an arklio užsiplė́šė (užsikėlė) ir neša Lkš. Užsiplė́šė centnerį rugių ir nunešė į malūną Bd. Žabūnas čirkštelėjo žiebtuvėlį, nykščiu pridengęs cibuką, užsiplėšė dūmą rš.