griáužti, -ia, -ė žr. graužti:
1. Žiurkė griáužia K. Šuva griáužia kaulą Sml. Stirna griáužia Pšl. Kiškis griáužia žieves Rm. Voveris prisineša riešutų griáužti Grž. Tokią mažą žolę griauždamos karvės daug pieno neduos Skr. Griaužia kaip kirminas lapą Grk. Kam griáuži žalius obuolius – pilvas pages! Grž.
2. Viržis arkliui šoną griáužia Sml. Jei gera klumpė griáužia koją – kęsk, jei bloga – mesk į kampą Gž. Smiltys jo veidelį griaužia KlvD332. Rūdys griaužia [metalą] Vd. Nuo muilo akis griaužia Vrn. Rankos supléišėję, tai šarmas kad griáužia! Sml. Rėmuo griaužia Sim.
^ Svetimi dūmai akis griáužia Gr.
griaužtinai̇̃ adv.: Nukirpo avį griaužtinai̇̃ (plikų plikai) Ggr.
3. Tu muni griáuži (kremti) kaip šuo kaulą KlvrŽ. Dieną naktį jis tave griáužia Upt.
| refl.: Jis griaužias, kam nedaro taip, kaip nusimano darytina Vaižg.
◊ kai̇̃p lẽdą griáužti lengvai (ką daryti): Žemaitiškai – kaip lẽdą griáužu (gerai moku kalbėti) Krtn.
pirštùs griáužtis Sml gailėtis ko nepadarius.
ši̇̀rdį griáužti kelti rūpestį, skaudinti: Mano širdį didi nerimastis griaužia V.Kudir. Maži vaikai kuprą laužia, o dideli širdį griáužia Erž.
apgriáužti žr. apgraužti 1: Ožka medelį apgriáužė Rm.
įgriáužti
1. žr. įgraužti 2: Negaliu sūrio įgriáužti, baisiai kietas Gr.
2. įerzinti: Įkyrios tavo išdaigos lig gyvo kaulo juos (ramius žmones) įgriaužia rš.
išgriáužti žr. išgraužti:
1. Žiurkės skylę aruode išgriáužė Ėr.
| prk.: Akis išgriáužė dūmai Ėr. Pastarūsius piningus vyras išgriáužė (išprašė) nu manie ir pragėrė Dr.
^ Kad šuva laukas, tai nė vilkas jo laukumo neišgriauš Sim.
2. Vanduo išgriáužia sau per dirvą takelį (grioveliuką tekėti pasidaro) Nj.
| Daktaras vienas tėra, bet ir tą nori išgriaužti (išėsti, išvaryti nori intrigantai) rš.
◊ gálvą išgriáužti privarginti: Privesi čia vaikų, galvą man išgriauš triukšmas Žem.
nugriáužti žr. nugraužti:
1. Gerai nugriáužk kaulą! Gr. Metė kaip šuniui nugriaužtą kaulą Sim. Ožka karklo nenugriaužė NS230.
2. Pavalkai maži, pečius kumelei nugriáužė Sml.
3. prk. sveriant, seikėjant nusukti: Jau, rodos, nenugriáužiau saiko Krtn.
pagriáužti žr. pagraužti 1: Be dantų nebegaliu pagriáužti sūrio Ėr.
pragriáužti žr. pragraužti:
1. Pelė duonos kepalą pragriáužusi KI72.
2. refl. tr.: Vanduo vagelę prasigriáužė ir eina į ravą [nuo dirvos] Sml.
sugriáužti žr. sugraužti:
1. Bedančiai [žmonės] plutelių nebepriveikia sugriáužti Grž.
2. Šakė rankas sugriáužė (sutrynė), šieną bekišant į galą Šts.
3. refl.: Tiek esu susigriáužusi, baimė žmoguo ir pamanyti (susikrimtusi dėl didelio nuostolio)! Šts.
◊ ši̇̀rdį sugriáužti iškankinti: Dykūnaičiai vaikai sugriaužia širdį tėvams Ggr.
užgriáužti
1. žr. užgraužti 2: Parazitų užgriáužtas gyvulėlis Ėr.
2. žr. užgraužti 4: Juos užgriaužtų liūdesys rš.