gnýbti, -a (-ia K), -o (-ė K), gnỹbti Rdm, Mrk
1. tr., intr. dviem pirštais, snapu ar kuo kitu spausti, žnybti: Į paukščius žiūrėk: viens prastą kirminą kramto, o kitsai, stokodams grūdo, gnýbia žolelę K.Donel. Pro šalį eidamas [vyras] kap žąsinas gnýba Slk. Vienas kitą drasko, kanda, gnyba, muša rš.
| Beržas gnyba pjūklą Šts.
2. tr. prk. galą daryti, skersti, pjauti: Reikia gnýbti paršelis mėsai Ds.
3. tr., intr. prk. griebti, skaudinti: Šaltis gnýba, kap čia reiks ir namo pareit Ml. Šaltis gnýbia, griebia, ima Grž. Jei kur [žodžiai] naujai sutverti, tegul negnyb ausis A1884,18. Man pilvą didei skaust, gnýb KI566.
atgnýbti tr. gnybant ko atlaužti, atlupti: Atgnýbk vaikui duonos Švn.
| refl.: Atsignýbk, kiek patinka [pyrago] Sml.
įgnýbti
1. tr., intr. gnybant įskaudinti: Su pirštais gnýbdamas, įgnýbo skaudžiai broliui J. Kap tik pasiekė, ir ingnybo Dkš. Žąsinas į pakinklę įgnýbė Krkl.
| prk.: Toks jau jis žmogus, kad nori kitą vis įgnýbti (įskaudinti, įžeisti) Jnšk.
| refl.: Įsignýbk sau šlaunin Š.
2. refl. į šonus rankomis įsispręsti: Kokis puikus – stovi įsignýbęs ! Lp.
◊ į ši̇̀rdį įgnýbti sukelti nerimą: Man išgirdus, kaip gnýbte įgnýbė į širdį Skd.
išgnýbti tr. gnybant iš ko nors išlupti, ištraukti: Išgnýbk (nukirsk) kokį alksnį malkom Sn.
| refl. tr.: Išsignýbo vaikas uogą iš pyrago Š.
nugnýbti tr.
1. gnybant ką nutraukti, nuspausti, nuskinti: Žvakės knatą nugnýbiau J. Viena ranka šitą dratą replėm nugnyba Lš. Nespausk teip nosės, o nugnýbsi Kal.
| Bijo, nenugnybčiau (nepaveržčiau) jam pelno Pč.
| refl. tr.: Norėjau nusignýbti kelius agurkus Upt.
| Miške berželį nusignýbau (nusikirtau) Ds.
2. prk. papjauti: Rugpjūtei paršelį nugnýbom Ktk. Pati nugnýbė porą gaidaičių Plt.
| Pievose vos tik žolelės parodo pakaušėlį, tuoj šalna nugnybia Žem. Nugnýbia ir javus, kad žemė sudžiūna Šts.
| refl. tr.: Gal reikėtų vištelę kokią nusignýbt šventėm? Ėr. Tai kokį paršiuką, tai vištuką nusignýba Rdm.
pagnýbti tr.
1. euf. pavogti, pasisavinti: Bando kokį stukelį gintaro pagnybti prš.
2. prk. papjauti: Giltinė tave pagnýbs J. Tai ir jūs jau pagnýbot kiaulioką? Ut.
| refl. tr.: Vieną paršą pasignýbo, o tokia šeimyna – tuoj mėsos pristigs Dbk.
3. paraukti, kiek pasmaugti (drabužius): Rūbai buvo pagnybti iš užpakalio Dr.
pérgnybti tr., pergnýbti
1. gnybant perspausti: Tvėrė pargnybs dalgkotį, jei nepadėsi skardelės Šts. Da pergnýbk šitą kleckelį – labai didelis Slm.
2. labai persmaugti (drabužius); per vidurį labai suplonėti, susiaurėti: Suknelė per liemenį pergnybta rš. Ilga, plona, pergnybta kaip skruzdėlė I.Simon. Párgnybtas šuo, sako, ir zuikį prigenąs (apie kurtą) Šts. Jis buvo mirtinai išblyškęs, ir jo veidas buvo pergnybtas rš.
| refl.: Ji buvo pérsignybusi (labai susiveržusi diržu) Slnt. Jei ligonio nosis labai persignybus, tai jis mirs Vrn.
3. refl. įsispręsti rankomis į šonus: Nedirba, tik stovi persignybęs Lš.
pragnýbti tr.
1. gnybimu mažą skylę kur padaryti: Pragnybk sūrį, pažiūrėk, ar nesupelijęs Pns.
2. refl. tr. prapjauti: Prasignýbom bakanėlį Lp.
prignýbti tr.
1. gnybant ką prispausti: Nykščiu prignybęs pintį, geležim jis takštelėjo per akmenį, iš kurio iššoko kibirkštis rš. Šuo, uodegą prignybęs (pabrukęs), surgdams kapynų link ėjo BsV71. Pavasarį, metūgiams paūgėjus, jie prignybami (gnybant patrumpinami) aukščiau ketvirto lapuko rš.
| Reikėjo akis tinkamai prignybti (primerkti), jeigu norėjai visa taip pamatyti I.Simon.
2. prk. įkliudyti į bėdą, prigriebti: Save vaduodamas, kitus prignýbiau Šts.
sugnýbti tr.
1. gnybant suspausti: Žolės nebuvo nė su nagu sugnybti Ggr. Iš žiemių pusės nepjauk medį – tuoj ima ir sugnýba geležį KzR.
| Jis lūpas sugnybo (kietai suspaudė) rš.
2. prk. suspausti, suskaudinti: Moteriškės širdį gnybte sugnybo liūdnas prijautimas V.Kudir. Su piningais sugnýbė žmones ta krizė Šts.
užgnýbti tr.
1. gnybant ką užspausti: Užgnýbk žvakę, kad nerūktų J.
2. prk. užpjauti, papjauti: Užgnybk tu mumi paršgalį Ukm. Iš kur anys turės mėsos – tik vieną meičioką ažgnýba! Ktk. Tas lytus galia užgnýbti nepjautūsius rugius Krtn.
| refl. tr.: Žiemą kai kas paršą užsignýbia Vlk. Žusgnybau paršėką Rod.