eilióti, -iója, -iójo tr.
1. Š, LL247 žr. eiliuoti 1: Žiūrėk, kap aš eilióju, tai išmoksi ir tu Lš.
| refl.: Abiem negrįstos gatvės šonais ėjo daržai, eiliojos namai su tvoromis A.Vien.
2. An iš eilės daryti (duoti, mušti, barti, lankyti, vaišinti): Dabar ligos visus eiliója Ds. Kai pradėjo eiliót visus – visiem gerai ažušveitė [su vėzdu] Prng.
3. Lp dėti sluoksniais: Taip eiliójam kokius penkis vainikus Pn.
| refl.: Augalų liekanos kartais eiliojasi su vėjo atnešto smėlio sluoksniais rš.
4. refl. dirbti, triūstis: Eiliojuosi vienas be berno po namus Vv.
5. refl. elgtis: Kaip tu ten nuėjęs eiliójais, ar gerai? Zp.
6. LL278 žr. eiliuoti 5.
apeilióti tr.
1. apdalyti eiliojant: Visom karvėm po kuokštą vikienių apeiliójau Trgn. Marti visus apeiliójo – vyram po marškinius, jom po skarelę Trgn. Kiek buvo laukiančių, tai visus apeiliójo su pyragu Ds. Kai pradeda, visus apeiliója (su visais susibara) Grv. Vaikų apiversta visa gryčia aukštyn kojom – paėmus apeiliojau (aplupau) abuojybes visus Jž.
| refl.: Apseiliójom po dvejetui čierkelių Ml.
2. refl. Brt, Ktk apsirengti, apsitaisyti, įsigyti eilę: Niekap negaliu apsieiliót – čia šeimyna didelė, o linai nedera Rdm.
3. SD179 apibrėžti, apriboti.
4. apeiti, atlikti (kokį darbą): Jūs darbą jau apeiliójau, dar̃ pradėsiu savo Švn. Apeiliójau visus gyvulius Ob. Jau ben dvi vagas apeiliójau ravėdama Ds.
| refl.: Nedaug kviečių, tai sava šeimyna apsieiliósim Rdm. Su darbais apsieiliósim, kai kojas užriesim Al.
5. refl. tr., intr. apsitvarkyti, atlikti reikalus, išsiversti: Norim paimt rublį ir reikalai apseiliót Trgn. Atsiunt' tu čia mum kruopeliūtę [pinigų] apseiliót Str.
ateilióti tr.
1. atlankyti: Ateiliõs ir tave bėdos, iškištadanti! Ds.
2. Q620 atkartoti.
| refl. Q620.
išeilióti tr.
1. Š, Tvr iš eilės visus aplankyti, visiems duoti: Priskrido prie antrojo brolio palangės ir taip pat ažkukavo … Paskui prie trečiojo ir prie ketvirtojo ir visus išeiliojo BsPII210(Jž). Išeiliójo [liga] visus, tik aš vienas da turiuos Ut. Jau kai užeina kokia eilinė, tai visus išeiliója Ds. Senis vaikus išeiliójo lazda Ds.
2. išdėstyti, išskaičiuoti, išvardyti: Jis išeiliodavo visas mano nedorybes J.Balč. Aš neišeiliojau čia visų maisto rūšių, bet paminėjau tik tas, kurios yra vartojamos beveik kasdien Blv.
nueilióti tr. Sdk iš eilės visus pereiti, paliesti kokiu nors būdu: Ligos, bėdos visus nueiliója Ds. Visus diržu nueiliók, tai žinos Krns. Nueiliója (nukulia) kelius kartus avižas ir ataduoda galvijam Ds.
paeilióti tr. sudėti eilėmis, sluoksniais: Paeiliotos košės (eilė košės, eilė aguonų) nuo vakarienės visai nelieka Nč.
péreilioti
1. tr., intr. iš eilės pereiti, per eilę pervaryti: Šiltinės visus péreiliojo, nei vieno nepaliko Kp. Vaikai jau pareilioti, dabar sveiki Svn. Aš nuėmiau didumą, tau da reiks pereiliót (iš eilės pergrėbti), kad nė kiek pagrėbstų neliktų Slm. Šis nurydavo seilę, niūriu žvilgsniu pereiliodavo sėdinčius, tarsi ieškotų priešo rš.
2. tr. perplėšti: Užkliudė už tvoros ir pereiliojo visą nugarą Jnšk. Perdrėskė, pereiliojo man visą suknelę Jnšk.
prieilióti tr. prikrauti eilėmis, sluoksniais: Prieilioj[o] keliom eiliom an duonos sviesto su sūriu ir rija Vlk.
sueilióti
1. žr. sueiliuoti 1: Jeroboam sueiliojo iš priešakio aštuonis šimtus tūkstantų vyrų Ba2Par13,3. Knygas gražiai sueiliojau ir parašiau numerius Vlk.
2. tr. sudėti eilėmis, sluoksniais: Sueiliókit košę su aguonom Lp.